Aštuntoji klubo „Harmonija“ parama, grąžinanti onkologinius ligonius į įprastą gyvenimą

Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje surengtas renginys, skirtas Šiaulių Rotary klubo „Harmonija“ labdaringos veiklos „Parama onkologiniams ligoniams: lėšos skirtos implantuojamoms venų sistemoms įsigyti“ apžvalgai. Renginio metu ne tik perduota labdaringo renginio, vykusio Šiaulių dramos teatre, metu surinkta labdara. Klinikos medikai ir pacientai  dalinosi išgyvenimais, kuriuos patiria susirgusieji onkologine liga bei pasakojo apie portų, dovanotų moterų klubo, suteikiama galimybe gyventi visavertį gyvenimą.

Kvietė eiti į viešumą

Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos vyriausioji slaugos administratorė Daiva Juškevičienė, pradėdama renginį, pristatė dalyves: Šiaulių Rotary klubo „Harmonija“, asociacijos „Salvia“ nares, Onkologijos klinikos pacientes, kurioms onkologinė liga neatpažįstamai pakeitė įprasto gyvenimo tėkmę.

Pasveikino susirinkusiuosius ir laikinai Onkologijos klinikos vadovo pareigas einantis gydytojas chemoterapeutas Leonidas Gatijatulinas. Jis padėkojo klubo „Harmonija“ narėms ir  prezidentei Živilei Gaižauskienei už aštuonerius metus trunkančią draugystę, įprasmintą kasmet gydymo įstaigai perduodama finansine parama, už kurią perkamos gydymui chemoterapija naudojamos implantuojamos venų sistemos – portai.

„Dėkojame už jūsų suteiktą galimybę dar kartą patikėti žmonių gerumu“, – sakė L. Gatijatulinas, dėkodamas Šiaulių dramos teatre vykusio renginio dalyviams, aukojusiems kilniam tikslui. Medikas teigė, jog kovoje su šia liga turi dirbti visa komanda: medikai, kunigas, sergančiojo aplinka ir pats pacientas.

Onkologinė liga užklumpa žmogų netikėtai ir sukrečia gyvenimą. „Harmonijos“ klubo narė Alma Klupšienė ragino sergančiuosius su šia žinia neužsidaryti vienumoje, nelikti atskirtyje, bet eiti į viešumą, kalbėti ne tik apie kančias, kurias suteikia sunkus gydymas, bet pasakoti visuomenei apie dėl ligos pasikeitusį gyvenimą, apie gydymo naujoves, padedančias gyventi visavertį gyvenimą.

  1. Juškevičienė paragino pacientes bendrauti, pasakoti apie „Harmonijos“ klubo dovanotus portus, kurių dėka be skausmo leidžiami chemoterapiniai vaistai, kurių dėka sergantieji gali tvarkytis buityje, imtis mėgiamos veiklos, nepatirdami diskomforto, kurį kenčia likimo draugai, kai vaistai leidžiami į venas.

Renginyje dalyvavęs ligoninės kapeleonas kunigas Darius Marcinkevičius taip pat dėkojo visiems, kurie nelieka abejingi, kai reikia padėti kenčiančiam žmogui. Kapelionas akcentavo, kad visuomenėje nepopuliaru kalbėti apie mirtį: „Norime atmesti mintis apie mirtį, nors žinome vienintelę tiesą, kad mirsime visi. Nėra ligos, kuri būtų kuo nors ypatingesnė, bet onkologinės ligos mus gąsdina labiau,“ – sakė sielovadininkas, papasakoję susirinkusiems sunkiai susirgusios moters, kuri buvo susiruošusi mirti po 3 mėnesių, istoriją. Mat tiek laiko jai prognozavo medikai. Bet moteris gyvena jau šešerius metus, nes nenuleido rankų, bet stengėsi, kad galėtų gydytis ir gyventi.

Sergančiojo patirtis – pamoka sveikajam

Deimantės Bačiulės, Šiaulių kultūros centro vadovės, Rotary moterų klubo „Harmonija“ narės   giminėje vėžys dažnas „svečias“. Daugumoje mirusių giminaičių sirgo šia liga. Kiekvienoje kartoje yra ši diagnozė. Pati Deimantė, susirgusi šia liga, nusprendė, jog nereikia bijoti ir slėptis – reikia apie ligą kalbėti, pasakoti apie gydymo eigą, išgyvenimus, nes suprato, kad labai daug  kas priklauso nuo aplinkinių požiūrio.

Apie ligą Deimantė nusprendė pasakoti ir socialiniame tinklapyje „Facebook“, kur skelbė savo pojūčius, išgyvenimus, išvaizdos pokyčius.

„Savo profilyje įdėjau kelias nuotraukas, parašiau: „Pasiruošimas. Procesas. Rezultatas ir… diagnozė.“

Drąsiai pasielgusią Deimantę labiausiai domino žmonių reakcijos. Jų sulaukdavo įvairių. Kai kurie, net giminės, smerkė ir piktinosi, kam demonstruoja kaip skutasi galvą, rodo visiems kaip atrodo be plaukų. Bet ji nekreipia dėmesio į piktus komentarus ir iki šiol stengiasi savo aplinkoje kurti pozityvą, o į ligą per daug nesigilinti. „Man atrodo, kad žinios yra blogis: kuo daugiau žinai apie ligą, tuo daugiau apie ją galvoji. Gydausi, negalvoju, kad tai paskutinioji. Šiandien dar neskubu keisti mitybos, kitų įpročių. Mėgstu pavalgyti, juk matyti. Aš nežinau, ar elgiuosi teisingai, bet gailėdamasi ir užsisklendusi savyje būti nenoriu“, – teigė ligos neišvengusi klubo „Harmonija“ narė, įsitikinusi, jog ir kitų gailestis sergančiajam nereikalingas.

Dalia Bulkšienė, Onkologijos klinikos bendrosios praktikos slaugytoja, daug metų dirbusi Onkologijos klinikoje, kur atlikdavo prostatos vėžio tyrimą, daug metų bendravusi su krūtų vėžiu sergančiųjų asociacijos „Salvia“ moterimis, sako, jog jai teko įveikti ilgą kelionę per vėžio kopas, kol pati akis į akį susidūrė su šia klastinga liga.

„Ligą susiradau pati, užčiuopiau guzelį“, – pasakoja medikė.

Dalia prisimena pacienčių reakciją, kai ją, sesutę, pamatė prie kabineto durų be plaukų.  Dauguma nustebo, kaip ji, medikė, gali susirgti? Medikė iš profesinės patirties žino, jog onkologinė liga tebėra stigma. Nuo sergančio vėžiu net atsitraukia, tarsi tai būtų užkrečiama.

Dalia įsitikinusi, jog šią ligą likimas siunčia stipriems žmonėms, kurie dažnai buvo linkę rūpintis kitais, ne savimi, tad jis su liga gauna įspėjimą, jog reikia sustoti bei pasirūpinti savimi, išmokti gyventi sau. Moteris neslepia, jog ji nelaukia nei aplinkinių, nei artimųjų užuojautos, bet labiausiai nori veiklos, jaustis reikalinga. Ypač šį norą supranta kolegos, tad atėjusi į Onkologijos kliniką visada jaučiasi gerai.

Medikė neslepia, jog ši liga nesvetima ne tik slaugytojoms, bet ir gydytojams. Tačiau vėžio diagnozė mūsų visuomenėje dar yra stigma ir daugelis ją slepia, viešai apie ligą nekalba. Dalia įsitikinusi, jog kuo daugiau bus kalbama, tuo lengviau bus kitiems.

Simas Grinius, slaugęs savo žmoną a. a. Jurgitą, sirgusią onkologine liga, prisiminė, jog sužinojęs apie žmonos ligą labai neišsigando. Buvo tikras, kad nuo šios ligos, kaip ir nuo kitų, pasveikstama. Deja, vėliau sužinojo, kad liga diagnozuota vėlyvos stadijos ir teko sunerimti.

„Daug kur važiavome – į Lenkiją, Vokietiją, aplankėme, daug gydytojų, tačiau didelių vilčių niekas neteikė. Ne vienas paskyrė ir programą – kiek dar liko gyventi“, – neslėpdamas jaudulio pasakojo našliu tapęs dviejų vaikų tėvas.

Simas pasidalino žmonos potyriais, kuriuos ji išgyveno, gyvendama su vėžio diagnoze. „Būdamas šalia viską mačiau“, – sako vyras, trumpai prisiminęs ir gyvenimą iki ligos, kai Jurgita gyveno nemokėdamas skirti laiko sau, gyvendama monotonišku ritmu: darbas, namai, vaikai.

„Ji kaip asmenybė ėmė augti su šia liga. Pati sakė, jog ligos dėka suprato, jog gyventi reikia dabar“, – teigė Simas ir džiaugiasi didžiuliais dvasiniais žmonos pokyčiais. Jurgita ėmė kurti dainas, rašyti išgyvenimus, kuriuos patiria gyvendama su ta liga. Aktyviai lankėsi ir krūtų vėžiu sergančiųjų asociacijoje „Salvia“, tačiau iš jos pasitraukė. „Mirė ta, mirė kita“, – grįžusi pasakodavo apie neigiamus išgyvenimus dėl draugių netekties.

Kasdien Jurgita rašydavo dienoraštį, kuriame pasakodavo apie kiekvieną žmogų, su kuriuo teko bendrauti. „Aš jus visas pažįstu iš Jurgitos užrašų“, – sakė žmonos netekęs vyras.

Jurgita nusprendė savo išgyvenimus sudėlioti į knygą, kuri suteiktų stiprybės sergančiosioms. Tačiau pati išleisti knygos nespėjo. Šio darbo ėmėsi Rotari klubo „Harmonija“ prezidentė Jurgita Jankauskienė.

Renginio metu S. Grinius pristatė žmonos parašytą knygą „Galimybė gyventi kitaip“ ir dėkojo už paramą žmonai.

Portai – pagalba sergantiems

Didžiulė pagalba sergantiesiems – implantuojamos venų sistemos portai. Šiais metais Skausmo padalinio specialistai Onkologijos klinikos pacientams jau implantavo 21 nemokamą implantuojamą venų sistemą. Šeši portai pirkti iš labdaros gautų lėšų, likusius finansavo ligoninė. Tad pacientams, besigydantiems Respublikinės  Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje, ši priemonė nekainuoja.

Laikinasis klinikos vadovas, gydytojas chemoterapeutas L. Gatijatulinas dėkojo klubui už aštuonerius metus trunkantį prasmingą bendradarbiavimą, nes jo dėka pacientams dovanojamas kokybiškesnis gyvenimas.

Pasaulyje portai naudojami labai plačiai įvairiems susirgimams gydyti: jų nauda pacientui ir medicinos personalui akivaizdi, nes saugomos venos, gali būti skiriamos didelio tūrio ilgo lašinimo infuzijos, minimaliai sumažėja infekcijų rizika. Pacientai išvengia skausmingų ir dažnų dūriu į periferinę veną, venų sužalojimų.

Klubo „Harmonija“ narė gydytoja Jurgita Jankauskienė pasidžiaugė prieš aštuonerius metus gimusia puikia klubo bei buvusios klinikos vadovės idėja, dovanoti sergantiesiems taip reikalingas sistemas. Daugeliui žmonių jų dėka palengvintas nelengvas gydymas. Buvusi klubo prezidentė prisiminė ir susitikimą su šviesios atminties J. Griniene, kurios pasakojimas sukrėtė net ir gydytoją. Tai tapo stimulu finansuoti knygos leidybą, dienos šviesą išvydusią po autorės mirties.

Deja, ne visos autorės surašytos mintys pateko į knygą. Daiva Juškevičienė, Onkologijos klinikos slaugos administratorė, pasiūlė Chemoterapijos skyriaus dienos stacionaro palatą išpiešti šviesiais, gyvenimo džiaugsmą teigiančiais vaizdais ir įrašyti Jurgitos Grinienės sentencijų, kad kuo daugiau žmonių jas perskaitytų.

 

Zita KATKIENĖ

Respublikinės Šiaulių ligoninės

viešųjų ryšių specialistė