AktualuKultūra

Atidaroma paroda „Saulės ženklas. Moderni tradicija“, skirta Šiaulių 780-mečiui paminėti

Rytoj (birželio 30 d., ketvirtadienį) 17 val. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) atidaroma paroda „Saulės ženklas. Moderni tradicija“. Paroda atskleis tradicijų ir naujovių sankirtą, lyginant tradicinį saulės ženklo vaizdavimą senajame liaudies mene ir šio ženklo interpretacijas, modernėjimą šiuolaikinių tautodailininkų darbuose. Paroda veikia iki 2016-08- 28. Atidarymo renginys nemokamas.

Šiaulių miesto vardas siejamas su Saulės mūšiu, kuris įvyko 1236 m. ir yra pasaulinės reikšmės įvykis, vienas iš svarbiausių XIII a. Lietuvos mūšių su Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinais. Šis įvykis yra išskirtinis Šiaulių miesto istorijoje – Eiliuotojoje Livonijos kronikoje pirmą kartą paminėtas vietovardis „Soule“ ir Saulės mūšio diena tapo Šiaulių miesto gimimo diena.

Šiaulių miesto simbolikoje, daugelio kultūros, sporto, prekybos ir kitų sričių pavadinimuose figūruoja saulės motyvas, kuriuo dažnai aktualizuojama miesto specifika, kuriamas ir įtvirtinamas jo identitetas.

Lietuviai nuo seno saulei teikė ypatingą reikšmę, mylėjo, gerbė, kalbėjo jai maldas. Saulė buvo laikoma ne tik gyvybės teikėja, bet ir jos puoselėtoja. Saulės gyvenimas suvoktas kaip amžinas, niekad nesibaigiantis. Jos dinamiškas judėjimas danguje, formų įvairovė, ypatinga spalvų kaita bei darna kėlė žmonių susižavėjimą ir baimę.

Natūralu, kad lietuvių liaudies mene vienas iš ryškiausių, žmogaus estetinius jausmus išreiškiančių ornamentų tapo saulės ženklas. Su ornamentu susiduriame kiekvienoje liaudies meno srityje. Juo puošiamos gyvenamojo medinio namo dalys, moliniai indai, medžio gaminiai, audiniai, tapytos kraičio skrynios ir kiti baldai, geležies dirbiniai, margučiai. Jeigu ant senųjų dailės dirbinių randamas ornamentas turėjo simbolinę ir informacinę reikšmę, tai vėliau jis imtas naudoti tik kaip puošybos elementas.

Priešistoriniame ir liaudies mene saulė vaizduojama įvairiai: spinduliuojanti saulė, vainikas, ratas ir spindulys. Tai ne vien realistiniai piešiniai, bet ir dinamiškas dangaus ar pasaulio galių, skatinančių amžiną gyvenimo atgimimą, įkūnijimas. Liaudies dainose saulė vadinama „riduolėla“, „rieduolėla“, „rutulėliu“, t. y. riedanti. Dažniausi saulės ženklo variantai yra ratas, segmentinė žvaigždė, apskritimas su kryžiumi. Svastika – vienas iš seniausių ženklų, tai besisukančios saulės, dangumi keliaujančios saulės, ugnies simbolis.

Parodoje eksponuojami „Aušros“ muziejaus rinkiniuose saugomi liaudies meno eksponatai, kurių didžioji dalis surinkta prieškariu, kai buvo organizuojamos etnografinės ekspedicijos po Šiaulių krašto kaimus ir miestelius. Tai archeologiniai radiniai – papuošalai (II–XIV a. po Kr.), senosios kryždirbystės pavyzdžiai – geležinės kryžių viršūnės (Lietuvos kryždirbystė 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą), prieverpstės, kultuvės, rankšluostinės, keramika, margučiai – ir šiuolaikinių Šiaulių krašto tautodailininkų sukurti panašūs kūriniai, kurių dekore ryškiausias ornamentas – saulės ženklas.

Šia paroda siekiama parodyti tradicijų ir naujovių sankirtą: lyginamas tradicinis saulės ženklo vaizdavimas senajame liaudies mene ir šio ženklo interpretacijos, modernėjimas šiuolaikinių tautodailininkų, kurie vadovaujasi bendrąja liaudiško dekoro dvasia, formų tūriu, linijų ritmiškumu, vaizdų pusiausvyra, darbuose.

 

Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
Taip pat skaitykite:

Artimiausi Renginiai