Budinam pavasarį? Apie tai ir ne tik – „Laiptų galerijoje”

Kovo 23 d. 18 val. „Laiptų galerijoje” – susitikimas su Donaldu Kajoku ir jo poezijos rinktine – knyga „Poezija, o gal ne ji“. Dalyvauja VŠDT aktorė Jūratė Budriūnaitė, literatūrologas, hum.mokslų dr. Nerijus Brazauskas.

„Kaip įsivaizduoju savo skaitytoją? Bala žino. Pagal amžių gali būti visoks, daug svarbiau, kad jis kantriai pėdintų panašiu keliu kaip ir aš. Dvasiniu, psichologiniu, intelektiniu panašiu keliu. Tada išnyksta autorių ir skaitytoją skirianti riba, lieka bendrakeleiviai.” (D.Kajokas)

„Šiandienėje lietuvių literatūroje nežinau daugiau tokio, kuris savo tekstuose taip darniai ir patraukliai, skaidriai melancholiškai ir drauge ironiškai sujungtų vakarietiškas ir rytietiškas dvasines patirtis. Kita vertus, tasai vientisumas paliudija ir autoriaus vienodumą, tendencingumą, tolygumą – poetas tarsi nuolat kartoja pats save, todėl norėtųsi palinkėti kitai knygai dar daugiau netikėtų įvaizdžių, kitaip užgaunamo poetinio nervo. Kitąkart – norėčiau ištarti – netikėta. Dabar tariu – gražu. Šiaip ar taip – ir rinktinės tikslas pasiektas, ir Kajoko poezija – veikia. (Lina Buividavičiūtė)

Donaldas Kajokas (g. 1953) – poetas, eseistas, prozininkas, 1999 m. apdovanotas Nacionaline premija. Baigė Lietuvos kūno kultūros institutą, kurį laiką dirbo gimnastikos treneriu, vėliau – Literatūros muziejuje, „Nemuno“ žurnalo skyriaus redaktoriumi.
D. Kajoko kūryba įvertinta daugeliu Lietuvos literatūrinių premijų, išversta į bemaž dvi dešimtis pasaulio kalbų, įtraukta į moksleivių ir studentų mokslo programas, cituojama moksliniuose straipsniuose, apie poeziją, eseistiką ir romanus rašomi magistro darbai. Rašytojas dalyvavo kūrybos skaitymuose Lenkijoje, Ukrainoje, Airijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje, Gruzijoje, Liuksemburge, JAV. Išvertė ne vienos šalies poezijos ir prozos kūrinių, filosofinių tekstų, kai kurie vertimai išleisti atskiromis knygomis. Yra sudaręs bei redagavęs per dvidešimt kitų autorių knygų.

„Poezija, o gal ne ji“ – kas tuomet, jei ne ji?

Kas? Sykiais gal svarbesni dalykai ir už poeziją, sykiais – tik eilėraščiai, arba dar prasčiau – tik eiliuoti tekstai. Visaip būna.

Kūryboje kaip ir gyvenime.

Kita vertus, knygos kompozicijai kiekvienas mažmožis gali praversti.