Chaimo Frenkelio vilos parke – S. Prancuičio asambliažų paroda

Rugsėjo 6 d., trečiadienį, 12 val. Chaimo Frenkelio vilos parke (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyks Sigito Prancuičio asambliažų parodos „Dialogai“ pristatymas. Paroda veiks iki 2017 m. spalio 23 d.

Sigitas Prancuitis – tai žmogus, į Šiaulius atnešęs asambliažą, skulptūrinę metaforą, sukūręs per pusantro tūkstančio meno kūrinių. Lietuvos tūkstantmečio proga Šiaulių „Aušros“ muziejui autorius padovanojo 31 kūrinį, kurie netrukus taps muziejinėmis vertybėmis. Pasak meno kritikų, S. Prancuičio darbų pavadinimai – tarsi savarankiški kūriniai, padedantys žiūrovui suvokti asambliažą.

Prancuitis gimė 1946 m. Joniškio rajone, Jakiškių kaime. 1974 m. baigęs Vilniaus dailės institutą, kur tapybą dėstė Algirdas Petrulis (1915–2010), Silvestras Džiaukštas (1928), Jonas Švažas (1925–1976), atvyko į Šiaulius. Jo mokiniais tapo dabar jau žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų menininkai Bronislovas Rudys (1954), Vitalija Kurtinaitienė (1954), Birutė Kuicienė (1958), Arūnas Uogintas (1960) ir kt. S. Prancuitis šiandien, kaip ir anuomet, kuria „Šabakštyne“, buvusiuose dailininkų namuose.

Parodoje pristatomi asambliažai sukurti iš įvairių daiktų, kurie, anot S. Prancuičio, „…kaip žmonės – ginčijasi, draugauja. Tai daiktai – žmogiškų jausmų simboliai, žemiški, nepakilę į padanges, kuklūs.“ Daiktai, kurie prisikeldami naujam gyvenimui pasakoja mums ne tik Lietuvos istoriją, bet ir apskritai apie kultūrą. Daiktai sujungia praeitį su dabartimi. Diptikas „Persėjas ir Andromeda“, „Gorgonė“ (2013) supažindina su graikų mitologijos personažais. Persėjas, Argo karalius, keliaudamas namo ant jūros kranto pamatė Andromedą ir ją pamilo. Gorgonės Medūzos galva išgelbėjo Persėją nuo Finėjo ir jo kariuomenės, kurie išvydę ją suakmenėjo. Asambliažo „Jaučio aukojimas“ (2010) galima dvejopa interpretacija, remiantis Romualdo Granausko (1939–2014) knyga „Jaučio aukojimas“ arba musulmonų tikėjimu (aukos kraujas nuplauna nuodėmes, parodo tikinčiojo ištikimybę). Asambliažai „Gulago rytas“ (2008), „Suskilusi generalisimo plokštelė“ (2013) – tai duoklė skaudžiam postsovietinių valstybių istorijos tarpsniui.

Asambliažas „Sudegusio laiko sąskaita“ (2003) įtrauks jus į save, akimirką tapsite jo dalimi. Gali būti, kad vaikštinėdami po parką, išgirsite Chaimo Frenkelio, vilos statytojo, ir Vytauto Kernagio, dainuojamosios poezijos pradininko Lietuvoje, duetą („Kernagiui atminti“, 2008). Asambliažai „Moters prisilietimas“ (2016), „Šeima“ (2014) primins, kaip gera yra turėti ar pasvajoti apie šeimą, mylintį asmenį. Galbūt pamatę asambliažą „Sušalę žodžiai“ (2012), pagalvosite apie asmenį, su kuriuo seniai matėtės ir kalbėjote, ir kils mintis paspausti kelis telefono mygtukus ir ištarti seniai sakytus žodžius: „Labas, kaip sekasi?“, o asambliažas „Dozė“ (2011) apnuogins graudų netekties ar nevilties jausmą.