Gedulo ir vilties diena Šiauliuose

Ketvirtadienį (birželio 14 d.) 15 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyks Gedulo ir vilties dienai skirtas renginys – Lietuvos ypatingojo archyvo parengtos parodos „Sovietų valdžios represuoti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ir valstybės vadovai“ pristatymas. Dalyvaus Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė ir vyriausioji archyvistė Jelena Subotina, veiks kilnojama paroda apie sovietų valdžios represuotus 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus.

Šiaulių „Aušros“ muziejui bus įteikta suskaitmeninta tarpukario XVII vyriausybės žemės ūkio ministro Stasio Pūtvio baudžiamosios ir jo šeimos tremties bylų bei XIV ir XV vyriausybių švietimo ministro, IV Seimo pirmininko Kontantino Šakenio baudžiamosios bylos medžiaga.

Koncertuos Šiaulių kultūros centro choras „Tremtinys“ (vadovas Romas Pečeliūnas).

PROGRAMA

Birželio 14 d. (KETVIRTADIENIS)

11 val. šv. Mišios. Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Aušros tak. 3
12 val. Gedulo ir vilties dienos minėjimas „Mūsų atmintis gyva“. Geležinkelio rampa

Organizatorius – Šiaulių kultūros centras

13 val. atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Prie Turizmo informacijos centro, Vilniaus g. 213

Organizatoriai: projektas „Misija Sibiras“, Šiaulių kultūros centras

15 val. Lietuvos ypatingojo archyvo virtualios parodos „Sovietų valdžios represuoti ir persekioti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, valstybės vadovai ir ministrai“ pristatymas. Chaimo Frenkelio vila, Vilniaus g.74

Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus

15 val. dokumentinių filmų „Mirties lageriai“ ir „ Lietuvių tremtiniai Sajanuose“ apie lietuvių tautos trėmimo vietas ištraukų peržiūra. Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių namai, Žemaitės g. 102

17 val. diskusija su Šiaulių miesto garbės piliečiu Vyteniu Rimkumi: žmogus, išgyvenęs mirtį. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Mažoji salė, Aušros al. 62

18.30 val. (po šv. Mišių) koncertas, skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti „Mes nepamiršome…“ Šiaulių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Aušros tak. 3

Dalyvauja: Šiaulių kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Ričardas Šumila), Rafailas Karpis (tenoras), Lora Marija Kmieliauskaitė (smuikas), Arnas Karolis Kmieliauskas (violončelė). Diriguoja Ričardas Šumila. Koncerto vedėja – Raimonda Sližienė

Organizatorius – Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“

 

PARODOS

Birželio 1–30 d. spaudinių paroda „Tremties dienoraščiai“. Skaitytojų aptarnavimo skyrius, Aido g. 27

Organizatorius – Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka

 

Birželio 14 d. 57-oji metinė Šiaulių dailininkų kūrybos paroda. Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245

Nuo 10 iki 18 val. lankymas nemokamas

 

**********

Šiais metais minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, su pagarba ir pasididžiavimu prisimenamos ryškiausios asmenybės, klojusios ir puoselėjusios atkuriamos Lietuvos valstybės pamatus. Prisimenami ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, stovėję prie modernios valstybės ištakų, jų gyvenimo kelias, nuopelnai šaliai, vertybės, kuriomis rėmėsi tarpukario Lietuvos visuomenė, kurios padėjo tautai išsilaikyti per sovietinę okupaciją, terorą ir represijas, skatino antisovietinį pasipriešinimą ir 1990 m. atvedė į nepriklausomybės atkūrimą.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, politinio teroro aukomis tapo nepriklausomos valstybės kūrėjai ir vadovai, politikos ir visuomenės veikėjai, kiti politiškai aktyvūs žmonės. Buvo represuoti 6 iš 20 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, iš jų – Kazys Bizauskas ir Pranas Dovydaitis sušaudyti, Vladas Mironas mirė kalėjime, Donatas Malinauskas mirė tremtyje, Aleksandras Stulginskis ir Petras Klimas kalinti ir persekioti iki mirties. Represuoti 6 iš 8 Ministrų kabinetų pirmininkų. Sušaudyti, kalėjimuose ar tremtyje mirė 28 iš 100 Lietuvos Respublikos Vyriausybių narių.

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė skaitmeninių dokumentų rinkinį DVD formatu, stacionarią ir virtualią parodas bei edukacinę programą, skirtas sovietų valdžios represuotų ir persekiotų 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, tarpukario Lietuvos valstybės vadovų ir ministrų atminimo įprasminimui.

Renginyje Chaimo Frenkelio viloje bus pristatyta paroda „Sovietų valdžios represuoti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ir valstybės vadovai“. Plačiau bus aptarti ir su Šiaulių kraštu susijusių tarpukario vyriausybės narių S. Pūtvio (1898–1942), K. Šakenio (1881–1959) likimai ir „Aušros“ muziejui įteikti jų baudžiamųjų bylų skaitmeniniai vaizdai.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje yra saugomas Pūtvių šeimos tremties archyvas, kurį 2008 m. perdavė S. Pūtvio duktė Julija Pūtvytė-Daniliauskienė. Tai – Darijos Zubovaitės-Pūtvienės, Julijos ir Aleksandros Pūtvyčių, Tatjanos Zubovienės epistolinis palikimas: tremtyje ir į tremtį rašyti laiškai, atsiminimai, eilėraščiai.

Lietuvos ypatingojo archyvo „Aušros“ muziejui dovanoti Pūtvio ir jo šeimos, taip pat Šiaulių gimnazijos auklėtinio (1900 m. laidos absolvento) K. Šakenio baudžiamosios ir tremties bylų dokumentų skaitmeniniai vaizdai papildys muziejaus rinkinius, bus panaudojami istorinės atminties, pilietinio ir tautinio ugdymo priemonėse.

Vasario 16-osios Akto signatarų, vyriausybės narių veikla ir tragiškas likimas sovietinės okupacijos metais – pilietiškumo, ryžto ginti pamatines tautos vertybes pavyzdys. Jų palikimas ir priesakas – darbais ir pasiekimais įprasminti Lietuvos laisvę ir amžinumą.