Gripo komplikacijos gresia net ir išnykus ligos simptomams

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad sergant gripu, būtina gydytis namuose, laikytis gydytojo nurodymų ir jokiu būdu neiti į darbą ar ugdymo įstaigą. „Nesigydant ar gydantis netinkamai, gresia įvairios komplikacijos. Kai kurios jų gali pasireikšti jau išnykus gripo simptomams“, – įspėjo ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Dažniausiai pasitaikančios gripo komplikacijos – virusinės arba bakterinės kilmės plaučių uždegimas, prienosinių ančių uždegimas (sinusitas), vidurinės ausies uždegimas, sepsis (kraujo užkrėtimas).

Retesnės, bet itin pavojingos komplikacijos – širdies raumens, smegenų uždegimas.

Gripo sukeltos neurologinio pobūdžio komplikacijos priklauso nuo gripo viruso štamo. Jeigu virusas linkęs žaloti nervinius audinius, gali komplikuotis  meningitu arba dar pavojingesne komplikacija – encefalitu, dažniausiai susiformuoja po 1,5-2 savaičių, kai žmogus jau pradeda dirbti.

Širdies raumens uždegimas (miokarditas) dažniausiai pasireiškia jau išnykus gripo simptomams arba ligos pabaigoje.

Gripas pavojingiausias mažiems vaikams, seniems žmonėms, nėščioms moterims, lėtinių ligų turintiems asmenims. Tačiau nereikia užmiršti, kad mirtinai pavojingos komplikacijos gali susiformuoti ir jauniems, stipriems žmonėms netinkamai gydant gripą. Rizikos grupių asmenims pavojingiausios yra jau turimų lėtinių ligų paūmėjimas, komplikacijos ir galimi mirties atvejai nuo lėtinių ligų suaktyvėjimo.

Suaugę asmenys gripo viruso  sukelta liga serga 5-7 dienas, o vaikai 7-10 dienų. Visą ligos periodą gripo virusas išskiriamas į aplinką. Komplikacijų pavojus gerokai padidėja, jei ligonis nesilaiko rekomenduojamo lovos režimo arba nevisiškai pasveikęs eina į darbą. Po ūmaus ligos periodo, kuris trunka 3-7 dienas, ligonis visiškai pasveiksta tik per 7-10 dienų.

Komplikacijų grėsmė išlieka net susilpnėjus ligos simptomams, todėl būtina laikytis gydytojo nurodymų ir tinkamai gydyti gripą, ūmiu ligos periodu gulėti lovoje, neiti į lauką, kol visiškai nepasveikstama. Po sunkios ligos reikia stengtis nepervargti, vengti stresų, valgyti visavertį vitaminingą maistą.

Ligonio, sirgusio gripu, ligos pabaigą gali vertinti tik sirgusiojo šeimos gydytojas, įvertinęs ligos eigą, galimas komplikacijų grėsmes ir sveikatos būklę.

Skiepytis nuo gripo tikslingiausia rudens, žiemos laikotarpiu, kol sergančiųjų gripu ir peršalimo ligomis rodikliai yra žemi. Kai sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodikliai pasiekia epideminį lygį (100 ir daugiau sergančiųjų/10 tūkst. gyventojų), skiepytis taip pat galima, tačiau reiktų žinoti, kad po vakcinos įskiepijimo asmuo bus apsaugotas nuo gripo tik po dviejų savaičių, nes tiek reikia laiko, kad pasigamintų antikūnai, o sergamumo lygiui pasiekus epideminį, aplinkoje yra daug sergančių ir gripo virusą nešiojančių asmenų, todėl užsikrėsti yra dažnesnė galimybė. Užsikrėtus gripu, susergama po 1-3 parų, todėl paskiepytas asmuo nespės pagaminti antikūnų (apsaugos) nuo gripo.