Jaunam chirurgui pavaldžios modernios technologijos

Pirmosios penkios stemplės stentų implantavimo operacijos – didelė pagalba onkologinėmis ligomis susirgusiems Respublikinės Šiaulių ligoninės pacientams. Naujovės ėmėsi prieš metus II chirurgijos skyriuje pradėjęs dirbti jaunas chirurgas Marius Lasinskas. Studijų bei stažuočių užsienio klinikose metu endoskopinių procedūrų atlikimo technikos išmokęs jaunas chirurgas negaili darbui nei jėgų, nei laiko, nes dirba mėgiamą darbą. Tad ir sulaukia ne tik ligoninės administracijos pritarimo, bet ir pacientų dėkingumo.

Dirba neskaičiuodamas valandų

Pirmus metus Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbantis chirurgas Marius Lasinskas, atliekantis ir diagnostines bei gydomąsias endoskopines procedūras, jau spėjo pasižymėti iniciatyvumu, noru tobulėti ir pacientams teikti moderniausias gydymo galimybes.

„Man gydytojo darbas labai patinka, niekada neskaičiuoju darbo valandų. Dar ir tokio amžiaus esu, kai visko norisi, tai ir stengiuosi kuo daugiau gilintis, daugiau išmokti, tobulėti, kol galėsiu dirbti taip, kaip priklauso“, – kalba gydytojas.

Gimė ir užaugo Marius Rokiškyje. Baigęs Rokiškio vidurinę mokyklą, išvyko mokytis į Kauną.

Studijuoti mediciną teko ir Vilniuje, ir Kaune. Pradėjo ir baigė medicinos mokslus Kauno medicinos universitete (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), tačiau rezidentūrą baigė, studijuodamas Vilniaus universiteto medicinos fakultete.

Močiutė buvo kaime felčerė, bet ji pasirinkimo neįtakojo. Tėvai abu ekonomistai, užauginę vienturtį sūnų.

„Tėvo draugijoje buvo keletas gydytojų – gal į juos nusižiūrėjau“, – šypsosi jaunas gydytojas, paklaustas, kas paskatino rinktis nelengvą chirurgo profesiją, ir priduria: – Likimas nukreipė į mediciną – tuo labai džiaugiuosi“.

Chirurgu būti nusprendė per internatūrą, kurią atliko Rokiškio ligoninėje. Per tuos metus teko dirbti ir su chirurgais, kurie ne tik supažindino su chirurgija, bet būsimajam gydytojui leido suprasti, kad jis ir nori būti chirurgu. Atliekant internatūrą teko ir žaizdas siūti, šalinti lipomas, pūlinius atverti. Pirmoji apendikso operacija taip pat nepamirštama. Ji buvo atlikta reziduojant Vilniuje.

Rezidentūros metais Marius Lasinskas susidomėjo endoskopijos procedūromis. Teko mokytis Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje pas dr. Aurelijų Grigaliūną, kuris ir sudomino būsimąjį chirurgą endoskopijomis. Tad nuo antro rezidentūros kurso Marius domėjosi endoskopinio tyrimo ir gydymo galimybėmis. Teko stažuotis Čekijoje bei LSMU klinikoje.

Baigęs studijas ir 2014 metais atlikęs baigiamąją rezidentūrą Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Marius Lasinskas nusprendė dirbti Šiauliuose. Atliekant rezidentūrą jauną gydytoją sudomino gydymo įstaigoje sudarytos puikios galimybės realizuoti gydytojų kalvėje įgytas žinias.

Šiauliuose įsikūrė ir gydytojo šeima. Apsigyvenęs Šiauliuose Marius drauge su žmona Enrika augina ketvirtus metukus skaičiuojančią dukrytę Uršulę. Laisvalaikio gydytojui lieka mažai, bet jį skiria aktyviai veiklai: bėgioja, kartais žaidžia futbolą, medžioja. Savaitgaliais drauge su šeima lanko tėvus, o likęs namie… sukiojasi virtuvėje. „Mėgstu gaminti valgyti“, – šypsosi chirurgas, propaguojantis sveiką mitybą ir aktyvų gyvenimo būdą.

Ligoninėje jauniems – perspektyva

Kiekvienais metais, kai Respublikinė Šiaulių ligoninė tapo internų ir rezidentų mokymo baze, įsidarbina joje 2-7 rezidentūrą atlikę ir gydytojo diplomą gavę jauni specialistai. Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas, Vaiva Makštutienė yra atsakinga už internų ir rezidentų praktinius mokymus gydymo įstaigoje.

Gydymo įstaigos vadovė džiaugiasi, jog dauguma vyresnių kolegų noriai perduoda patirtį jaunimui, tad jie, įgiję diplomus, laukiami kolektyve.

V. Makštutienė pastebi, jog dažnas jaunas specialistas ne tik mokosi iš vyresniųjų, bet ir imasi naujovių, diegia naujas metodikas, kurios ligoninėje nebuvo taikomos. Vienas tokių ir chirurgas Marius Lasinskas, pradėjęs Radiologijos endoskopijų skyriuje gydomiems pacientams taikyti stemplės bei tulžies latakų stentavimo endoskopines procedūras.

Paklausta, kodėl iki šiol ligoninėje nebuvo taikoma ši ne tokia jau nauja pasaulyje procedūra, Radiologijos endoskopijų skyriaus vedėja Jūratė Jackevičienė nevynioja žodžių į vatą: „Personalas sensta, nebenori imtis naujovių“.

O jaunas chirurgas Marius Lasinskas, anot vedėjos, ypač stengiasi, kad ligoniams būtų taikomas modernus, šiuolaikiškas gydymas. Tad ir skyriaus vadovė, ir ligoninės administracija palaiko ir skatina jaunimo iniciatyvas: aprūpina reikiama įranga, perka medicinos priemones. Jei neribotų finansinės galimybės, jaunimas galėtų įgyvendinti dar daugiau idėjų, kurios sukasi galvoje ir laukia palankesnių sąlygų.

Norint pradėti taikyti stemplės stentavimo endoskopiją, reikėjo ne tik administracijos palaiminimo, bet ir pirkti pačių stentų su implantavimo sistema – visa kita ligoninė turėjo. Šiai procedūrai atlikti pakanka ligoninėje turimos įrangos. Nors patį stendą su vienkartine implantavimo sistema tenka pirkti, ligoniui ši procedūra nekainuoja.

Stemplės stentavimas – pagalba ligoniams

Lietuvoje stemplės onkologinėmis ligomis dažniausiai serga socialinės rizikos grupės žmonės, dažniau vartojantys ligą sąlygojančias svaiginimosi priemones.

Pagrindiniai ligoniai, kuriems taikoma ši naujovė, yra onkologiniai ligoniai, kuriems diagnozuotas stemplės vėžys, ypač jo užleistos stadijos. Taip pat šis gydymo metodas taikomas ir stemplės vėžio gydymo komplikacijoms koreguoti.

Pasak chirurgo, stentuoti stemplę kartais prireikia diagnozavus gerybinius auglius, dėl kurių susiaurėja stemplės spindis, bei diagnozavus greta stemplės esančių organų susirgimus, dėl kurių sutrinka stemplės praeinamumas.

Stemplės vėžio atvejų Lietuvoje nėra daug. Tačiau kai diagnozuojamas vėžys, liga jau būna pažengusi gerokai į priekį. Chirurgas Marius Lasinskas pastebi, jog dažniausiai kreipiamasi pagalbos, kai jau žmogus nebegali nuryti nei maisto, nei vandens, kai atsiranda jungtys tarp stemplės ir kvėpavimo takų.

Pabaigus procedūrą tą pačia minutę pakilęs nuo stalo ligonis gali ir gerti, ir valgyti, maistas nebestringa, nebepatenka į kvėpavimo takus. „Kai į kvėpavimo takus patenka skysčių, žmogus jaučiasi tarsi skęstų“, – sako gydytojas.

Jauniausiam iš penkių pacientų, kuriems buvo taikyta stentavimo procedūra – 56 metai. Akivaizdu, jog dažniausiai stemplės ligos vargina vyresnio amžiaus žmones.

Praėjusių metų gruodyje buvo atliktos pirmosios procedūros. Idėjų jaunas chirurgas turi ir kitų. „Stentuoti galima ir storąją, ir plonąją žarną“, – sako M. Lasinskas.

Stemplės stentas žmogaus organizme gali būti tiek kiek reikia. Per trumpą praktiką chirurgui yra tekę šalinti tik vieną stendą, kuris buvo implantuotas po skrandžio šalinimo operacijos. Ligonei sugijus stentas buvo pašalintas.

Tam, kad ligoniui būtų galima taikyti naująjį metodą – endoskopinį stemplės stentavimą, reikia, kad stemplėje dar būtų nors 5 mm skersmens praėjimas. Bet neretai pasitaiko, kad nustatomas visiškas stemplės užakimas. Pasak chirurgo, tada padėti minimalia invazine procedūra nebepavyksta – reikalinga skalpelio pagalba – atliekama chirurginė operacija, kuriuos metu ligonis daug labiau traumuojamas, ilgėja sveikimo periodas.

Tikslas – gerinti būklę

Stentavimas pasaulyje nėra labai nauja procedūra. Pasak M. Lasinsko, tobulėjant technologijoms, priemonės taip pat tobulėja, kokybė sparčiai gerėja, todėl galima pasiekti geresnių rezultatų bei maksimaliai sumažinti komplikacijų tikimybę.

Stemplės stentų implantavimas – tik nedidelis, tačiau labai svarbus onkologinių ligonių gydymo etapas. Šia procedūra pagerinama pacientų būklė, prieš taikant sudėtingą ir varginantį gydymą dėl onkologinės ligos, nes, implantavus stendą, žmogus gali pradėti maitintis.

Chemoterapiją ar spindulinę terapiją geriau pradėti taikyti, kai žmogus yra maksimaliai geriausios būklės, kai gali valgyti, nebebadauja. Tuomet ligonis lengviau toleruos gydymą, turės daugiau resursų ir fizinių jėgų“, – sako chirurgas.

Stentuojami ir tulžies latakai

Stentų implantavimas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nėra naujovė. Endoskopu stentuojami ir tulžies latakai, kuriuos atlikdavo ir patyręs endoskopuotojas Vytautas Metrikis.

Šios procedūros prireikia, kai yra tulžies latakų susiaurėjimų. Anot chirurgo, tokiu atveju pravedamas stentas ir sudaromos sąlygos tulžiai nutekėti.

Kitu atveju būtų atliekama chirurginė operacija, kurios metu atliekamas pjūvis, o tai – trauma organizmui. Ligonis dėl sveikatos sutrikimo jau ir taip būna išsekęs, nes serga dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės, todėl tokia chirurginė invazija dažnai pavojinga.

Šiais metais jau buvo atlikta 80 ERCP procedūrų, kurių metu tikrinami tulžies latakai. Jų metu per 20 pacientų atliktas tulžies latakų stentavimas.

Endoskopiniu būdu tulžies latakų būklę tikrinant leidžiamas kontrastas, fotografuojama rentgenu.

Pasak chirurgo M. Lasinsko, tai nėra profilaktinis sveikatos tikrinimas. Jis atliekamas, esant sveikatos sutrikimui – kai diagnozuojama gelta ar aptinkama kokia kliūtis tulžies latakuose.

Dažniausiai ieškoma ligos priežasties. Aptikus tulžies latakų susiaurėjimą, tos pačios procedūros metu implantuojamas ir stentas.

Mediko teigimu, svarbiausia yra ligų profilaktika bei prevencinė kontrolė. Kai stemplės ar tulžies latakų sutrikimai diagnozuojami laiku, stentų gali ir neprireikti.