Ko mokosi XXI amžiaus andragogai?

Šiaulių suaugusiųjų mokykla š. m. pavasarį dalyvavo Šiaulių miesto savivaldybės paskelbtame neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų konkurse. Pasiūlytai programai „Andragogų kompetencijų tobulinimas tarpkultūrinio ugdymo kontekste“ buvo skirtas finansavimas. Išsikeltas tikslas – dešimties andragogų (suaugusiųjų pedagogų) kompetencijų, būtinų kitų kultūrų asmenų integracijos procesų organizavimui, tobulinimas.

Idėja tobulinti bendrakultūrinę kompetenciją radosi iš suaugusiųjų ugdymo iššūkių ir geopolitinės situacijos prognozių. Šiaulių suaugusiųjų mokykla turi skyrių Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Jau antri metai išlyginamojoje klasėje sulaikyti užsienio piliečiai mokomi lietuvių kalbos. Dialogui, vykstančiam ugdymo procese, reikalingos ir bendrakultūrinės žinios, ir  puikus užsienio kalbų mokėjimas. Kita vertus, šiandieninė Europos geopolitinė situacija lemia iššūkius įvairių valstybių visuomenėms, kai kitõs kalbõs, kitõs kultūros, kitõs religijos asmenys (ne LR piliečiai) anksčiau ar vėliau patenka į konkrečios savivaldybės akiratį ir jos atsakomybių bei įsipareigojimų lauką. Taigi, jei tokių asmenų (pabėgėlių, emigrantų) rastųsi ir Šiaulių miesto savivaldybės žinioje, kompetentingi andragogai gebėtų prisidėti prie jų integracijos procesą.

Minėtoms kompetencijoms tobulinti buvo pasirinktos trys metodinės veiklos: anglų kalbos mokymai, seminaras apie islamą ir musulmonus bei edukacinė išvyka, susitinkant su musulmonų bendruomene ir lankant jos religinius objektus Lietuvoje.

Anglų kalbos mokymai truko pusmetį, projekto dalyviai tobulinosi pagal savo mokėjimo lygį („Intermediate“ B1 ir „Prie-intermediate“ A2). Andragogė Veronika Bekerienė, mokanti užsieniečius lietuvių kalbos, džiaugiasi įgudusi laisviau kalbėti angliškai: „Anglų kalbos žinių gilinimas atveria naujų kelių tobulėjimui. Kadangi dirbu multikultūrinėje aplinkoje su socialinėje atskirtyje esančiais žmonėmis, šio projekto metu įgytos kompetencijos man labai svarbios, nes padės geriau suprasti kitų kultūrų žmones, jų lūkesčius, kultūrinę patirtį, savastį, kuria remsiuosi juos supažindindama su lietuvių kultūros savitumu.“

Lapkričio 10 d. islamo tyrinėtojas, religijotyrininkas profesorius Egdūnas Račius (Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedra) Šiaulių suaugusiųjų mokykloje vedė seminarą „Musulmonai ir jų islamai: islamo pažinimo, bendravimo su musulmonais iššūkiai Vakaruose ir Lietuvoje“. Projekto dalyviams buvo pristatyti svarbiausi islamo pažinimo aspektai: istorinė struktūra, kultūrinis lygmuo, sociopolitiniai procesai bei socialinio musulmonų gyvenimo iliustracijos. Paneigta nemažai stereotipų apie kasdienį musulmonų gyvenimą: tikėjimo ritualus, darbo etiką, jų požiūrį į teisę ir teisingumą, vyrus ir moteris, aprangą, maistą. „Gautos žinios leido geriau suvokti šią religiją išpažįstančių žmonių vertybinę sistemą, o tai labai svarbu ugdymo procese,” – seminaro naudingumu džiaugėsi andragogai.

Gruodžio 15 d. buvo organizuota edukacinė išvyka „Musulmonų bendruomenės ir religiniai objektai Lietuvoje“. Raižių kaime (Alytaus r.) projekto dalyviai susitiko su Alytaus totorių bendruomenės pirmininku Ipolitu Makulavičiumi. Bendruomenės pirmininkas pristatė totorių iniciatyva pastatytą paminklą Vytautui Didžiajam, kurio kompozicijoje gražiai ir iškalbingai dera ir gediminaičių stulpai, ir totorių simbolis Tarak Tamga. Taip pat aprodė mečetę – vieną iš keturių Lietuvoje veikiančių. Ipolitas Makulavičius ypatingai daug pripasakojo apie musulmonų totorių gyvenimo būdą – nuo jų atsikėlimo į Lietuvą prieš šešis šimtus metų iki dabartinio kultūrinio, religinio bendruomenės gyvenimo ir šių Lietuvos piliečių indėlio į šalies valstybingumą.

Šios edukacinės išvykos metu projekto dalyviai apsilankė ir Kaune įsikūrusiame Raudonojo Kryžiaus Pabėgėlių ir migrantų integracijos centre „InLt“. Centro darbuotojai pristatė savo, kaip nevyriausybinės organizacijos veiklą, pasidalijo patirtimi, kaip dirba su pabėgėliais, migrantais, kaip perteikia mūsų visuomenės vertybes ir kaip bendrauja su atvykėliais, atsižvelgdami į kultūrinius skirtumus.

Taigi projekto metu vykdytos veiklos sustiprino andragogines kompetencijas, leido geriau pasirengti dirbti su kitų kultūrų asmenimis, praplėtė tolerancijos ribas. XXI amžiaus andragogams būtina telktis į tarpkultūriškumu ir integracijos procesais besidominčiųjų bendruomenę, reflektuoti globalaus pasaulio iššūkius, domėtis tarpkultūrinės integracijos galimybėmis ir atsiradus tam tikroms aplinkybėms – vadovautis įgytomis kompetencijomis.

Programa vykdyta bendradarbiaujant su Šiaulių miesto savivaldybės švietimo centru.

Programos rėmėja – Šiaulių miesto savivaldybė.

 

Rasa Dumčiūtė,

programos vadovė