Savivaldybių analizė: Kelmėje – pensija viena kukliausių šalyje, mažiausiai uždirba – Radviliškyje, daugiausiai – Akmenėje

Regiono centras Šiauliai išsiskiria stipria ir diversifikuota pramone, tačiau tuo pačiu yra apsuptas gerokai kaimiškesnių rajonų, orientuotų į žemės ūkį. Tai paaiškina, kodėl pagal žemės ūkio produkcijos vertę Šiaulių apskritis užima antrą vietą šalyje. Nepaisant to, kaimiški Šiaulių apskrities rajonai išgyvena visas periferijoms būdingas grėsmes – aukštą nedarbą, žemą pragyvenimo lygį, didelę emigraciją ir visuomenės senėjimą, rodo „Swedbank“ Finansų instituto šeštą kartą atlikta lyginamoji Lietuvos savivaldybių analizė.

Viena didžiausių geografine apimtimi apskričių, kuri plotu nusileidžia tik Vilniaus apskričiai ir lenkia Kauno, net su keturiomis specialiosiomis pramonės zonomis turi turtingą pramonės istoriją. Akmenė garsėjo cemento ir statybinių medžiagų gamyba, Pakruojis – kasybos ir karjerų eksploatacijos srityje, Radviliškis žemės ūkio technikos ir geležinkelio inžinerijos srityje, o Šiauliai – odos, tekstilės, dviračių, maisto pramonės ir televizorių gamybos srityse.

Akmenės ir Pakruojo ekonominė sėkmė, pertvarkant šalies ūkį į rinkos ekonomiką, išsikvėpė labiau nei Šiaulių m., kuris nors ir lėtai bei skausmingai, tačiau sugebėjo persitvarkyti, atnaujinti gamybos technologijas ir vėl tapti konkuruojančiu pramonės centru šalyje. Vis dėlto pagal lietuviškos kilmės eksportą Šiaulių apskritis lenkia tik Alytų, Marijampolę, Uteną ir Tauragę, o nuo daugiausiai eksportuojančios ir kaimynystėje esančios Telšių apskrities atsilieka beveik keturis kartus – atitinkamai eksporto už 0,83 mlrd. ir 3,27 mlrd. eurų“, – regiono ekonomines tendencijas komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Vieniems darbo netrūksta, kiti ‒ neranda metus ir ilgiau

Apskrityje nedarbo rodikliai išsibarsto nuo vienų mažiausių iki didžiausių šalyje. Šiaulių mieste nedarbas mažėjo dešimtadaliu (beveik 10 proc.), ši savivaldybė yra ketvirtoje vietoje pagal mažiausią nedarbą šalyje. Čia 5,7 proc. vidutinis metinis nedarbas yra net 3 p. p. punktais mažesnis nei šalies vidurkis.

Šiaulių rajone 8,4 proc. nedarbas taip pat nesiekia šalies vidurkio, o savivaldybė tik per vieną vietą atsiduria už savivaldybių dvidešimtuko ribos, kuriose darbo trūksta mažiausiai.

Vis dėlto tolstant nuo apskrities centro šis rodiklis prastėja, o reitingo sąrašo pabaigoje atsiduria Kelmės rajonas, kur 14,1 proc. nedarbas yra septintas didžiausias šalyje. Kita vertus, kaimiškų vietovių bedarbiai nevengia užsiregistruoti darbo biržoje nebūtinai ieškodami realių galimybių įsidarbinti, bet dažnai siekdami pasinaudoti lengvatomis ir kitomis privilegijomis“, – didelius nedarbo skirtumus apskrityje aiškina Odeta Bložienė.

Situacijos šviesesnėmis spalvomis nenuspalvina ir tai, kad Kelmėje, kur pensinio amžiaus gyventojų dalis yra didžiausia Šiaulių apskrityje, vidutinė senatvės pensija yra viena mažiausių šalyje. Vidutinė Kelmėje mokama 223 eurų pensija lenkia tik Šalčininkų, Skuodo, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybes.

Tokią susiklosčiusią situaciją nulėmė savivaldybės istorinė ūkinė veikla – dideliuose žemės naudmenų plotuose įsišaknijo gilios ūkininkavimo tradicijos, ir tai nesudarė sąlygų sukaupti tokį stažą ir pajamų lygį būsimai pensijai, kaip dirbant pramoniniuose rajonuose“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Akmenėje nedarbas taip pat didžiulis (13,7 proc.). Savivaldybė net 5 p. p. viršydama šalies vidurkį atsiduria paskutiniame Lietuvos savivaldybių dešimtuke, kitaip tariant, yra viena iš pirmaujančių pagal didžiausią nedarbą.

Ekspertės teigimu, Akmenės darbo rinka turi panašumų su Mažeikiais, kai vienas stambus ūkio subjektas garantuoja aukštą dirbančiųjų atlygį, tačiau kitiems darbo rinkos dalyviams įsidarbinti sudėtinga, ypač moterims, nes rajone tradiciškai dominuoja vyriškos pramonės pakraipa. Be to, aukštam nedarbui Akmenės r. įtakos turi nedidelė ūkio subjektų koncentracija, o didesniam dirbančiųjų atlygiui – intensyvi emigracija, mažinanti kvalifikuotą darbo jėgą.

Šiek tiek geresnė darbo situacija yra Joniškio, Radviliškio ir Pakruojo rajonuose, tačiau nedarbas čia taip pat stipriai persveria šalies vidurkį. Lietuvos darbo biržos duomenimis, Šiaulių apskrityje 34 proc. registruotų bedarbių buvo ilgalaikiai, o į 15 mažiausią veikiančių ūkio subjektų koncentraciją turinčių šalies savivaldybių sąrašą patenka 3 iš šios apskrities.

Vidutinis atlygis apskrityje pasiekė 500 eurų ribą

Vidutinis darbo užmokestis Šiaulių apskrityje pasiekė ir netgi šiek tiek viršijo 500 eurų ribą. Vis dėlto, nepaisant vieno mažiausių nedarbo rodiklių, Šiauliai negali džiaugtis finansiškai patraukliais atlyginimais. Lyginant su visomis savivaldybėmis Lietuvoje, Šiauliai su 525 eurais užima 19-tą vietą pagal vidutinį darbo užmokestį, o apskrityje jį lenkia Akmenės r. su 558 eurais vidutiniu atlyginimu. Beje, Akmenė patenka į didžiausių atlyginimų dešimtuką Lietuvoje.

Tuo tarpu Radviliškyje atlyginimas menkiausias ne tik apskrityje, bet ir vienas mažiausių šalyje – savivaldybė, kurioje vidutinis darbo užmokestis nuo šalies vidurkio atsilieka net 140 eurų ir tesiekia 444 eurus, patenka į mažiausių atlyginimų penketuką, aplenkdama tik Kalvarijos, Zarasų r. ir Šalčininkų r. savivaldybes.

Įdomu pastebėti, kad Šiaulių rajoną darbo užmokesčiu lenkia pusė apskrities savivaldybių. Tokią situaciją būtų galima paaiškinti didesne darbo jėgos konkurencija. Tikėtina, kad rasti specialistą rajone, įsikūrusiame dar ir greta didmiesčio, kuriame darbo jėga nuolat pasipildo aukštąsias ir profesines mokyklas baigusiais jaunuoliais, lengviau nei savivaldybėse, kuriose vyrauja kaimiškos vietovės“, – teigia Odeta Bložienė.

Mažėjo išduodamų pašalpų, bet jų gavėjų vis tiek daug

Nors socialinių išmokų gavėjų dalis, tenkanti 1000-iui gyventojų, mažėjo visoje apskrityje, vis dėlto ekonominės aplinkybės savivaldybėse lemia tai, kad net 5 Šiaulių apskrities savivaldybės patenka į tų savivaldybių dvidešimtuką, kuriose pašalpų gavėjų dalis, tenkanti 1000-iui gyventojų, yra didžiausia.

Didžiausia socialinių pašalpų gavėjų dalis, tenkanti 1000-iui gyventojų, yra Akmenės r. (73 gavėjai), Pakruojo r. (71 gavėjas), Joniškio r. (68 gavėjai), Kelmės r. (64 gavėjai). Šiaulių mieste ši dalis mažiausia – 25 pašalpų gavėjai, tenkantys 1000-iui gyventojų.

Didelį pašalpų gavėjų skaičių galima paaiškinti ir tuo, kad Pakruojyje ir Joniškyje komunalinės paslaugos yra vienos brangiausių šalyje. Optimistiškesnė gaida galėtų būti nebent tai, kad centralizuotomis šių paslaugų sistemomis naudojasi mažesnė gyventojų dalis nei labiau urbanizuotuose rajonuose. Joniškio r. kaimo vietovėse gyvena 55 proc., Pakruojyje 71 proc., Kelmėje 61 proc. gyventojų“, – situaciją komentuoja Odeta Bložienė.

Gebėjimas vykdyti finansinius įsipareigojimus apskrityje nevienodas

Daugiausia pradelstų mokėjimų apskrityje, tenkančių 1000-iui gyventojų, yra Akmenėje ir Šiauliuose, o tai gali būti ir priežastis, paskatinusi emigruoti, ir intensyvios emigracijos pasekmė, kuomet emigrantai nustoja rūpintis Lietuvoje likusiais finansiniais įsipareigojimais. Tuo tarpu Pakruojyje vėluojančių mokėti gyventojų dalis, tenkanti 1000-iui gyventojų, yra viena mažiausių šalyje (tai yra 6 mažiausias skaičius).

Šiaulių miesto atveju kartojasi įprasta didmiesčio-centro tendencija. Čia gyventojai labiau linkę skolintis būstui ar tokiems socialiniams atributams, kaip automobilis, kompiuteris, telefonas, o Pakruojo gyventojų finansinę drausmę greičiausiai lemia brandesnė visuomenė ir mažesnis paslaugų, miesto komforto poreikis, gyvenant kaimo vietovėse“, – įsiskolinimų priežastis komentuoja finansų ekspertė.

Apskritis tuštėja

Visos 7 apskrities savivaldybės rikiuojasi paskutiniame reitingo trečdalyje pagal emigracijos srautus su Akmene priešakyje. Čia trečias pagal intensyvumą emigracijos tempas šalyje. Toliau – penktoje vietoje – besirikiuojantis Šiaulių miestas, dar gali guostis nuosekliai augančiu imigrantų arba re-emigrantų skaičiumi.

Tikėtina, kad bent šiek tiek lėtesnį emigruojančiųjų srautą kitose savivaldybėse galėjo lemti brandesnė visuomenė, kuri yra sėslesnė, dažniau suvaržyta užsienio kalbų nemokėjimo ir, žinoma, stokoja pasiryžimo ar sveikatos“, – sako Odeta Bložienė.

Atsižvelgiant į tai, kad rajoninėse savivaldybėse visuomenė yra brandesnė, natūralu, kad intensyvi emigracija iš regiono reikšmingai mažina gyventojų skaičių: Pakruojis, Joniškis ir Kelmė pateko į labiausiai ištuštėjusių savivaldybių per metus šalies penketuką, drauge su Pagėgiais (labiausiai sumenkęs gyventojų skaičius šalyje) ir Ignalinos r. savivaldybe.

Didžiausias apskrities iššūkis – emigracijos srauto mažinimas, darbo jėgos pritraukimas ir kaimiškųjų vietovių atotrūkio nuo apskrities centro ir šalies vidurkio mažinimas. Savivaldybėms, kuriose reikšmingas atotrūkis nuo šalies vidurkio ir kurioms sudėtinga pritraukti užsienio investicijų, geriausia proga inicijuoti pokyčius regione galėtų tapti ES parama. Kita vertus, esamos rinkos sąlygas vertėtų dar kartą įvertinti ne kaip kliūtis, bet kaip galimybę užsiimti nišinėmis, nedidelės apimties individualiomis veiklomis“, – apibendrina „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Atliekant šeštąją „Swedbank“ Finansų instituto lyginamąją savivaldybių analizę, buvo panaudoti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir bendrovės „Creditinfo“ duomenys, taip pat savivaldybių pateikta informacija.