Ligoninėje – nemokama Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centre nuo lapkričio 1 dienos pradėta vykdyti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa.

Ligoninės dovana šiauliečiams

Nuo šiol Šiaulių miesto bei apskrities pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems šeimos gydytojams lengviau įtikinti pacientus (vyrus nuo 40 iki 55 metų ir moteris nuo 50 iki 65 metų) dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje, nes jiems nebereikia vykti į didžiuosius šalies centrus ir laukti eilėse dėl tolimesnių tyrimų.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė doc. dr. Jurgita Plisienė akcentavo, jog kardiologai visada jautė pareigą prisidėti prie Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos, kuri Šiauliuose pradėta vykdyti prieš 15 metų.  Anot vadovės, pradėjus vykdyti šią programą centro gydytojams daugėja darbo, didėja krūvis, nes kardiologų centre trūksta.

 „Tačiau džiaugtis gali pacientai, nes jie, atvykę į gydymo įstaigą tikrintis sveikatos pagal profilaktikos programą, per pusdienį gaus tai, ko tektų laukti mėnesiais, jei tai būtų planinė pagalba“, – teigė J. Plisienė.

Programos dalyvių registracija pradėta lapkričio pradžioje. Pradžioje kardiologijos profilaktikos centre per dieną bus priimama po du pacientus. Specialistai su jais dirbs visą dieną ir atliks labai daug tyrimų. Centro vadovė sako, jog jei registracijos eilės didės, bus ieškoma rezervų, kaip didinti priimamų pacientų skaičių, nes gydymo įstaigos tikslas – padėti pacientui.

Į programą – pagal kriterijus

Deja, dalyvaujančių šioje programoje skaičiai pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vadovų dar netenkina. Šiaulių centro poliklinikos vyriausiasis gydytojas Mindaugas Maželis įsitikinęs, jog reikia kelti žmonių sąmoningumą dalyvauti šioje programoje.

„Labai džiaugiamės, kad Šiaulių mieste įkurtas profesionalus kardiologijos profilaktikos centras, kur atliks reikiamus tyrimus ir suteiks būtinąją pagalbą – tai ligoninės dovana šiauliečiams ir labai didelis palengvinimas šeimos gydytojams, kuriems tampa lengviau įkalbėti žmones dalyvauti šioje programoje“, – sako M. Maželis.

Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą finansuoja Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Joje kartą metuose dalyvauja vyrai  nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Sulaukusius šio amžiaus žmones šeimos gydytojai informuoja apie galimybę dalyvauti nemokamoje profilaktikos programoje. Pasak M. Maželio, pagal programą pacientui suteikiama informacija apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, sveikatos saugojimą. Atliekami reikiami tyrimai, kurių metu ir nustatomi rizikos veiksniai. Pokalbio su pacientu metu šeimos gydytojas išsiaiškina priežastis, galinčias  širdies ir kraujagyslių ligoms turėti įtakos: paveldimumo rizikai išaiškinti svarbu ar giminėje bei šeimoje nėra buvę ankstyvų mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų, ar pacientas neserga cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu. Pacientas sveriamas, matuojama liemens apimtis, kraujospūdis, atliekamas cholesterolio kiekio kraujyje tyrimas, elektrokardiograma.

Jei iš penkių atliktų tyrimų trijų rezultatai kelia nerimą, šeimos gydytojo institucija telefonu nr. 8 (41) 524 418 pacientą registruoja į specializuotą Širdies ir kraujagyslių centrą, kur gali būti registruojami Šiaulių miesto ir apskrities pirminių sveikatos priežiūros įstaigų pacientai.

Išaiškins  rizikuojančius susirgti

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro kardiologai atliks detalius širdies ir kraujagyslių tyrimus, nustatys rizikos veiksnius bei koreguos tolimesnį žmogaus gyvenimo būdą, jei paaiškėtų, kad susirgti širdies ligomis rizika didelė.

Rizikuojančių susirgti tikrai daug. Statistika teigia, jog Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų beveik dvigubai didesnis nei Europos Sąjungos šalyse. Išsivysčiusiose šalyse mirtingumas mažėja. Kai kuriose šalyse sumažėjo trečdaliu. Lietuvoje skaičiai liko tie patys.

Širdies ir kraujagyslių centro vykdomos prevencinės programos tikslas nustatyti didelės kardiovaskulinės rizikos pacientus ir užbėgti už akių miokardo infarktui.

Pacientui bus atliekami labai detalūs tyrimai: kraujo tyrimas, nustatomas kulkšnies-žasto indeksas, atliekama širdies echoskopija, dvigubas kaklo kraujagyslių skenavimas ultragarsu, veloergometrija, arterijų standumo tyrimas. Pastarasis tyrimas buvo atliktas ir konferencijos dalyviams bei žurnalistams. Penkias minutes trunkantis tyrimas, kurio metu išmatuojamas ne tik kraujagyslių „standumas“, bet ir kraujospūdis, leidžia laiku pastebėti kraujagyslių sienelių pokyčius, o gydytojui padeda nustatyti diagnozę ir skirti reikiamą gydymą. Pasak kardiologų, mūsų kraujagyslės natūraliai kinta su amžiumi, tačiau kai kurių kraujagyslės sensta greičiau nei kitų. Sveikata besirūpinančio žmogaus kraujagyslės gali būti ir jaunesnės, nei jų biologinis amžius.

Pacientų srautui ir profilaktinei patikrai reikėjo pasiruošti – įsigyti aparatūros, numatyti bei parengti medikus, kurie dirbs šioje programoje. Širdies ir kraujagyslių centro Ambulatorinės kardiologijos poskyrio vedėjas Robertas Mažutavičius sako, jog žmogus, atitinkantis rizikos veiksnius bei turintis reikiamus dokumentus, Širdies ir kraujagyslių centro 305 kabinete bus laukiamas nieko nevalgęs, negėręs, nevartojęs porą savaičių cholesterolį reguliuojančių medikamentų, 2-3 dienas nevartojęs pulsą retinančių vaistų.

Žmogui bus atliekami kraujo laboratoriniai tyrimai bei kiti jau minėti tyrimai. Pacientas per pusdienį gauna visų atliktų tyrimų atsakymus bei rekomendacijas gydytis toliau. Su tyrimų rezultatais programos dalyvis grįžta pas šeimos gydytoją. Profilaktikos programa, pasak kardiologo, pagerins pacientų diagnostiką, nes bus atliekama daugiau tyrimų, kurių iki šiol nebuvo. Jei tyrimų metu nustatoma rimtesnių sveikatos problemų, pacientą toliau tiria ir gydo specialistai ligoninėje.

Stengtis reikia patiems

Tačiau tyrimų rezultatai esamų sveikatos problemų nepašalina. Ši programa, tai  pirminė prevencija, nes joje dalyvauja žmonės, kurie dar neserga širdies ir kraujagyslių ligomis. Tad ir gydymo jiems dar nereikia – pakanka sureguliuoti rizikos veiksnius, kraujospūdį, cholesterolį.

Anot doc. dr. J. Plisienės, rizikos veiksnių korekcija vykdoma sureguliavus mitybą, pacientas turi labai pastengti, kad rizika kiek įmanoma mažėtų. Medikė sako, jog kai  žmogus sužinos, kad yra didelės rizikos, gal būt pats stengsis sportuoti, mažinti svorį, reguliuoti cholesterolį, koreguoti kraujospūdį, tinkamai gydyti cukrinį diabetą – išmoks koreguoti rizikos veiksnius.  Tai būtina, kad išvengtų kardiovaskulinių įvykių – širdies infarkto ar širdies nepakankamumo. „Deja, dauguma mūsų pacientų nelinkę savęs prižiūrėti. Net paguldyti į ligoninę kartais pasako: „Turite mane gydyti, aš pats tikrai nieko nedarysiu“. Pacientai per mažai dėmesio skiria sau ir per mažai stengiasi būti sveiki“, – sako dr. J. Plisienė.

Tai byloja ir statistika. Šiauliuose mirtingumas nuo širdies infarkto siekia 11 proc., kasmet įvyksta   apie 500 infarktų, kardiologijos skyriuose dėl įvairių kardiovaskulinių ligų  kasmet gydoma apie 3000 pacientų. Ši programa tam, kad šie skaičiai mažėtų.