Mažiausios šilumos kainos ir moderniausio ūkio tyrėjai neįvertino

Laisvosios rinkos instituto (LRI) savivaldybių indekso tyrime Šiaulių miesto savivaldybei skirta trečia vieta tarp šešių didžiųjų šalies miestų. Šiaulių meras Artūras Visockas įsitikinęs, kad savivaldybės reitingas galėjo būti aukštesnis, jei ne keisti vertinimo kriterijai.

Šiauliai pagal tyrimo vertinimo kriterijus surinko 48,6 balo iš 100 galimų. A. Visockas įsiitikinęs, kad vertinimo kriterijai nėra teisingi. Pavyzdžiui, Šiauliams neskirtas nei vienas balas už šilumos ūkį, nes čia centralizuotai teikiamą šilumą gamina tik savivaldybės akcinė bendrovė „Šiaulių energija“, mieste nėra nepriklausomų šilumos energijos gamintojų.

„Šiauliai turi mažiausią šilumos kainą. Viena pagaminta kilovatvalandė generuoja 1,20 cento gryno pelno. Šie uždirbti pinigai lieka miesto gerovei. Tuo tarpu geriausiai įvertintame Kaune yra viena didžiausių šilumos kainų, o grynasis pelnas nuo vienos kilovatvalandės tesiekia 0,07 cento, nors ten per 80 procentų šilumos energijos pagamino privatininkai. Tai kurie rezultatai geresni? – spaudos konferencijoje klausimą kėlė meras.

Jis pateikė paskaičiavimus, kad 2014 m. su tokia pat kaip Šiauliuose centralizuotai teikiamos šilumos kaina kauniečiai savo mieste būtų sutaupę apie 30 mln. Lt, o Vilniaus gyventojai – 45 mln. Lt.

Anot mero, konkurencija ne visada viską išsprendžią, kartais natūrali monopolija pasiteisina labiau, ir Šiaulių šilumos ūkis tai įrodo. 2014 m. Šiaulių šilumos ūkio rezultatai patys geriausi, nors mieste nėra nei vieno nepriklausomo šilumos energijos gamintojo.

LRI tyrime Šiauliuose geriausiai įvertintas administracijos darbo organizavimas, turto valdymas, sveikatos ir socialinės rūpybos sistema.

A. Visockas pripažino, kad viena silpniausių sričių mieste – užsienio investicijos. Vienam šiauliečiui tiesioginių užsienio investicijų tenka vos 748 Eur, kai šalies vidurkis 4,5 tūkst. Eur. Miesto vadovas tikisi, kad didelį impulsą investicijoms duos baigiama įrengti Šiaulių laisvoji ekonominė zona. Meras džiaugėsi, kad sutelkus visas pastangas, sulaukus šalies Vyriausybės vadovo, ūkio ministro palaikymo, dar prieš pusmetį visiškai žlungantį LEZ‘o projektą pavyko išgelbėti.