Nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams – pažangios galimybės

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje surengta spaudos konferencija, kurios metu pristatytos naujovės, įgyvendintos klinikoje Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos programos „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“ ir Respublikinės Šiaulių ligoninės lėšomis. Per penkerius programos įgyvendinimo metus gydymo įstaigą pasiekė didžiulė finansinė parama, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių priežiūrai sukurtos dar geresnės sąlygos, o medikams suteikta dar daugiau galimybių tobulėti bei dirbti pagal vieningas metodikas.

Kokybiškoms paslaugoms – moderni įranga

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos direktorius, prof. dr. Linas Rovas akcentavo, jog stengiamasi, kad Europos Sąjungos šalyse priimti gydymo standartai būtų taikomi ir šioje klinikoje, tad nėščiosios, gimdyvės ir naujagimiai gauna visą priežiūrą, kuri teikiama Europos Sąjungos klinikose. Didelis žingsnis modernėjimo link žengtas per pastaruosius penkerius metus, (nuo 2012 iki 2017 metų), kai Moters ir vaiko klinikoje, kaip ir dar 27 šalies ligoninėse, buvo įvykdyta Lietuvos – Šveicarijos bendra programa.

Pirmiausia buvo įgyvendinta programa „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams“. Moters ir vaiko klinikoje projekto lėšomis įrengtas modernus apšvietimas su LED šviestuvais bei saulės kolektorių ir šilumos siurblių sistema. Anot vadovo, šios priemonės ne tik padeda įstaigai taupyti lėšas, mažina oro taršą, bet ir sukurta gimdančioms moterims tinkama aplinka.

Moters ir vaiko klinikoje įgyvendintam projektui per penkerius metus skirta 509 805 Eur. dalis

lėšų buvo skirta ir medicinos įrangai. Nupirkti keli ultragarso aparatai nėščiosios ir gimdyvėms, naujas ultragarso aparatas naujagimiams, kuriuo galima stebėti naujagimio širdį po gimdymo.

Dabar yra atliekamas visuotinis naujagimių širdies tikrinimas po gimdymo. Taip pat gautas naujas inkubatorius naujagimiams pervežti.

Keitėsi metodikos, augo kvalifikacija

Tai, kad Moters ir vaiko klinikoje teikiama pagalba nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams neatsilieka nuo pažangiausių pasaulio šalių, pasitarnauja ir projekto darbo grupės parengtos 72 akušerijos ir neonatologijos diagnostikos ir gydymo metodikos. Dabar jomis vadovaujasi visos Lietuvos gydymo įstaigos. „Jų dėka akušerijoje taikomi vienodi standartai, kurie pastebimai gerina motinoms ir naujagimiams teikiamų paslaugų kokybę, saugą“, – sako prof. dr. L. Rovas.

Specialistai džiaugiasi ir tuo, kad Šveicarijos programa su nėščiosiomis, gimdyvėmis ir naujagimiais dirbantiems profesionalams suteikė galimybę dalyvauti moderniuose mokymuose, kurių metu atnaujintos žinios, susipažinta su sudėtingomis situacijomis.

„Mokymai mus padrąsino, parodė, kad mes nesame blogesnės už kolegas Vilniuje, Kaune, taip pat ir kitose Europos šalyse“, – džiaugiasi Akušerijos skyriaus akušerė Jurgita Gražulienė.

Programos dėka Moters ir vaiko klinikoje yra įrengta simuliacijos klasė (kambarys) – gimdymo palatos erdvė su būtiniausia medicinos įranga, naujagimių muliažais.

Mokymų metu buvo parengti trys instruktoriai, galintys rengti komandinius mokymus šioje simuliacijos klasėje. Joje bus nuolat atnaujinamos, kartojamos ir tobulinamos mokymų metu įgytos žinios. Pasak L. Rovo, komandos galės mokytis kada turės laiko nuo pagrindinio darbo – dieną ir naktį.

Kabinete yra įrengta vaizdo ir garso kontrolė, suteikiančios galimybę stebėti klasėje vykstančius mokymus per atstumą. Komandai įšklausius 16 valandų mokymų kursą, įrašas bus siunčiamas į Krizių centrą arba į vieną iš perinatalinių centrų, kur vertinamas mokymas ir išduodamas pažymėjimas, patvirtinantis, kad mokymų programa įvykdyta.

„Mokymai brangiai kainuoja – vienam žmogui – apie 200 eurų. Dabar, kai patys galėsime vykdyti privalomus mokymus, sutaupysime daug lėšų“, – sako klinikos vadovas.

Specialistams ypač svarbu, jog simuliacijų klasė suteikia galimybę pasimokyti retų situacijų. Daug dėmesio skiriama naujagimio gaivinimui, skubiai akušerijos pagalbai bei darbui komandoje.

Gimdymas – akušerių rūpestis

2014 metais Sveikatos apsaugos ministerijos priimta akušerių norma numato, kad akušerės gali fiziologinį, mažos rizikos gimdymą priimti savarankiškai, tačiau realiai ši norma dar nebuvo vykdoma.

„Nuo gegužės mėnesio mūsų akušerės pradeda priiminėti gimdymus savarankiškai. Stengiamės ir darome viską, kad jos ir dirbtų savarankiškai. Gydytojas pakonsultuos, ir jeigu reiks – atliks reikiamą intervenciją“, – teigia gydymo įstaigos vadovas Linas Rovas, savarankiško akušerių darbo įkūrėjas Lietuvoje.

Akušerijos skyriaus akušerė Jurgita Gražulienė teigia, jog akušerė prisiima daugiau atsakomybės, kai gydytojai jai jos daugiau patiki. Nuo šiol darbas gimdykloje keičiasi, nes akušerė tik esant neaiškiai situacijai pasikviečia gydytoją, kuris ir sprendžia, ar toliau gimdymą prižiūrės akušerė, ar gydytojas.

Šiandieninė akušerė yra kompetentinga analizuoti esamą situaciją, atskirti fiziologinius pokyčius nuo patologinių, grėsmingų situacijų, suprasti, jei fiziologija pereitų į patologiją. „Žinios ir nuolatinis tobulinimasis suteikia pasitikėjimo fiziologinius gimdymus prižiūrėti ir priimti vienoms. Ir gimdyvė galės jaustis saugiau, kai prižiūri vienas asmuo, nes įrodyta, kad fiziologinio gimdymo metu gydytojas nereikalingas“, – teigia akušerė J. Gražulienė.

Gydytojai akušeriai-ginekologai gelbsti komplikuotais atvejais, prireikus, atlieka Cezario pjūvį.

Stebėsenos sistema – antroji Lietuvoje

Įdiegta dar viena naujovė – keturiose iš devynių gimdyklų įrengtos stebėsenos sistemos, įsigytos Respublikinės Šiaulių ligoninės biudžeto lėšomis. Moters ir vaiko klinika – antroji gydymo įstaiga šalyje, gimdymo metu naudojanti vaisiaus būklės stebėsenos sistemą. L. Rovui 2005 metais mokantis Švedijoje teko stebėti kolegas, dirbančius su šia sistema. Prireikė daugiau nei dešimties metų, kol ji pasiekė Lietuvą.

Šios sistemos dėka tai, kas vyksta gimdykloje, skyriaus vedėjas ar klinikos vadovas gali matyti kabinete, poste, ar net administracijos salėje esančiame ekrane.

Stebint tiesioginį vaizdą galima įvertinti kolegų darbą, be to, medžiagą galima archyvuoti. Tai padės medikams ne tik tobulėti, bet ir išvengti klaidų, nelaimingų atsitikimų.

Ateityje planuojama visose devyniose palatose įrengti šias sistemas. Šiuo metu pacientė, kuriai nustatyta rizika, iš karto guldoma į palatą, kurioje įrengta stebėsenos sistema. Net ir konsiliumai gali vykti, neatėjus į pacientės palatą. Ypač ši sistema pasiteisins, kai akušerės savarankiškai pradės priimti fiziologinius gimdymas, o skyriaus vedėjas ar budintis gydytojas matys, kas daroma, kas nutiko, kokie priimti sprendimai.

Į rizikingo nėštumo kabinetą – su siuntimu

Nėštumo rizikos laipsnis turi būti nustatytas nėštumo pradžioje. Moters ir vaiko klinikos direktorius prof. dr. L. Rovas teigia, jog visą būsimą riziką reikia numatyti nėštumo pradžioje. Naudodami specialią metodiką akušeriai-ginekologai gali nustatyti, ar moteris turės nėštumo, gimdymo ir pogimdyminio periodo problemų. Dažniausiai rizikos nėštumo metu kyla dėl aukšto kraujo spaudimo, vaisiaus augimo atsilikimo, antsvorio, placentos funkcijos sutrikimo. Medikai tokiais atvejais įtaria galimą preeklamsiją, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus raidos sutrikimus ir daro viską, kad nėštumas baigtųsi sėkmingai.

Jau nuo liepos mėnesio visos nėščiosios, kurioms šeimos gydytojas ar pirminės sveikatos priežiūros akušeris-ginekologas įtaria riziką, siunčiamos į Moters ir vaiko klinikos Moterų konsultacijų poliklinikos Didelės rizikos nėščiųjų konsultavimo kabinetą.

Į šį kabinetą nėščioji gali atvykti tik su pirminės sveikatos priežiūros akušerio ar šeimos gydytojo siuntimu, kuriame nurodyta priežastis, dėl kurios pacientė siunčiama. Nors kabinete dirba penki patyrę, aukštos kvalifikacijos specialistai, registruotis reikia ne pas konkretų gydytoją, bet į rizikos kabinetą.

Kabinetas įkurtas už šveicarų skirtas lėšas. Jame įrengtas modernus ultragarso aparatas, kuriuo atliekama nėščiųjų ultragarsinė patikra, parodanti ar nėra nukrypimų nuo normalios nėštumo raidos. Kabinete atliekami kraujo tyrimai bei chromosominiai tyrimai, padedantys išaiškinti galimus apsigimimus.

Prof. dr. Linas Rovas pastebi, jog be rizikos yra apie 30 proc. nėščiųjų. Apie 50 proc. nėščiųjų turi didesnių problemų. Vienos nėštumo eigoje lieka mažesnės rizikos, o kitos pereina į aukštesnę riziką.

„Moters ir vaiko klinika yra aukšto lygio ir visi sudėtingesni atvejai, nustatomi Šiaurės Lietuvoje esančiose gydymo įstaigose, patenka į šią kliniką, kurioje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, yra moderni aparatūra“, – teigia klinikos vadovas. Tik tos, kurios neturi jokių rizikos faktorių, viso nėštumo metu lankosi pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, o gimdyti atvyksta į Moters ir vaiko kliniką.