Paaiškėjo, kam šiemet atiteks Mikelio prizas už nuopelnus kraštotyros veikloje
Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje vyko Šiaulių kraštotyros draugijos įkūrimo 88-ųjų metinių minėjimas, kurs įteiktas tradicinis Mikelio prizas už nuopelnus kraštotyros veikloje.
Suvokdami tautos praeities ir kultūros paveldo išsaugojimo svarbą, grupelė Šiaulių šviesuolių su Peliksu Bugailiškiu priešakyje 1923 m. įsteigė ,,Aušros“ muziejų, o 1927 m. gegužės 15 d. – Šiaulių kraštotyros draugiją, taip pradėdami iki šiol trunkantį kraštotyros sąjūdį Šiauliuose. Kraštotyros veikla mieste išgyveno įvairius laikotarpius – nuo klestėjimo ir ypač aktyvios veiklos prieškaryje – kraštotyrininkai kartu su muziejininkais rengė ekspedicijas, rinko muziejines vertybes, aprašomąją medžiagą, bendradarbiavo leidžiant pirmąjį Lietuvoje kraštotyrai skirtą žurnalą ,,Gimtasai kraštas“ – iki veiklos nutraukimo 1940 m. Po karo ,,Aušros“ muziejininkų ir miesto mokytojų dėka kraštotyros sąjūdis Šiauliuose buvo atgaivintas. Nors 1961 m. įsteigta Lietuvos SSR kraštotyros draugija buvo ideologizuota, tačiau tai daugiausia atsispindėjo jos vadovavime ir reprezentacijoje, o tikrieji kraštotyrininkai ir toliau tyliai dirbo istorinio paveldo kaupimo ir tyrimo darbą, dažnai balansuodami ant legalaus ir, to meto supratimu, nelegalaus darbo ribos. Kraštotyros veikla tuo metu buvo apėmusi miesto įmones, organizacijas, mokyklas, aktyviai reiškėsi ir tuomečiame Šiaulių pedagoginiame institute (dabar – Šiaulių universitetas). Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsinaujino ir kraštotyros darbas, ir pati organizacija. Pradėtos tyrinėti aktualios genocido, tremties, rezistencijos, tautinės kultūros ir kitos sovietmečiu draustos temos, atrastos naujos darbo formos – nuo 1995 m. mieste veikia Jaunųjų mikeliukų mokykla. Nuo 2003 m. draugijai sugrąžintas prieškarinis pavadinimas – Šiaulių kraštotyros draugija (ŠKD).
Viena ryškiausių ŠKD tradicijų – Mikelio prizo teikimas. Prizo pavadinimas kilo nuo prieškariu Mikeliais pavadintų kraštotyrininkų. Nuo 1989 m. kasmet su nedidelėmis pertraukomis prizas įteikiamas labiausiai nusipelniusiam kraštotyrininkui.
Šiais metais prizas už kraštotyros sąjūdžio puoselėjimą ir kraštotyros idėjų skiepijimą jaunajai kartai, šiandienos įprasminimą kraštotyros darbuose įteiktas Vydai Šegždienei, neformaliojo vaikų švietimo (kraštotyra) mokytojai-metodininkei, ilgametei Jaunųjų kraštotyrininkų Mikelių mokyklos vadovei, Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos istorijos mokytojai.
Mokytojos vadovaujami tuometinių Šiaulių Šventupio vidurinės bei „Sandoros“ pagrindinės mokyklų, Jaunųjų turistų centro jaunieji kraštotyrininkai dalyvavo Nacionalinėse jaunųjų kraštotyrininkų konferencijose ir kraštotyros darbų parodose, ekspedicijose, viktorinose, rengė projektus, o „Sandoros“ pagrindinės mokyklos jaunieji kraštotyrininkai apdovanoti už darbą „Kryždirbystė Lietuvoje ir jos meistrai“. Už nuoširdų ir kilnų kraštotyros darbą, jaunųjų kraštotyrininkų ugdymą V. Šegždienė įvairiomis progomis apdovanota padėkomis ir prizais.
Pati mokytoja apie save sako: „Esu „jauna“ mokytoja – istorijos mokau vaikus dar tik dvi dešimtis metų, nors į vaikų protus ir sielas beldžiuosi jau dvigubai ilgesnį laiką. Galbūt gyvename netobulam pasaulyje, bet ir jame ne visos sienos nepraeinamos, ne visos durys uždarytos… Ir kai pavyksta pasibelsti ne tik į žinių, bet ir vaiko pasaulį, esu laiminga. Stengiuosi į viską žiūrėti pozityviai, džiaugiuosi ir gabiais išdykėliais, ir stropiai besimokančiais. Jei susitiksime miške ar kelyje, žinokit, kad čia semiuosi energijos ir geros nuotaikos. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be išvykų, miško, ežero, kelionių pėsčiomis, laivais, lėktuvais, autobusais arba bent dviračiu ar su šiaurietiškomis lazdomis…“
Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje surengta paroda apie mokytojos-kraštotyrininkės V. Šegždienės kraštotyrinę veiklą.