Pernai savivaldybėje liko 16 mln. eurų nepanaudotų lėšų

Pastaruoju metu dažnai buvo eskaluojama tema apie 16 milijonų eurų apyvartinių lėšų likutį, kuris miesto biudžete susidarė baigiantis 2017 metams. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis pristatė parengtą situacijos analizę – nurodė laisvų lėšų sumas. Pasak administracijos vadovo, lėšų sutaupyta dėl įvairių priežasčių, tačiau tik labai nedidelė jų dalis susikaupė iš tiesų nespėjus atlikti suplanuotų darbų.

Pasak Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Bartulio, kalbant apie pasibaigusius finansinius metus, dažnai neteisingai interpretuojami skaičiai.

„Administracija sulaukia priekaištų, kad nemažos sumos biudžete liko neatlikus mieste suplanuotų darbų, bet tai, švelniai tariant, nėra tikslu. Šiemet pirmą kartą atlikome tokį duomenų susisteminimą, iš kurio matyti, kad sutaupyti pinigai nėra darbo trūkumas“, – komentavo Antanas Bartulis.

Administracijos vadovo teigimu, minimą 16 milijonų eurų sumą galima suskirstyti į keturias grupes.

Pirmai grupei galima priskirti 5,2 milijono eurų – tai metų laikotarpiu iš mokesčių surinktos viršplaninės biudžeto pajamos ir dėl paimtos paskolos likę nepanaudoti asignavimai. Tai lėšos, kurios ir neturėjo būti išleistos, tam nebuvo gautas ir Savivaldybės tarybos leidimas. Per metus surinkta didesnė mokesčių suma dažniausiai laikoma iki gruodžio pabaigos, kad būtų galima užtikrinti biudžeto balansą, jei  pajamų surinkimas sumažėtų. Tie pinigai „įkrito“ į 2018 metų miesto biudžetą ir jie bus reikalingi vykdant Šiaulių veidą pakeisiančius vadinamuosius URBAN projektus.

Antroje grupėje – 2,2 milijono eurų tikslinių lėšų, kurias nebūtina išleisti iki biudžetinių metų pabaigos, o jų likutis perkeliamas į kitus biudžetinius metus. Tai biudžetinių įstaigų pajamų lėšų likučiai, lėšos, gautos už parduotą žemę, ir pan.

Trečios grupės suma – 1,6 milijono eurų, tai socialinėms išmokoms ir kompensacijoms neišleista suma. Jau 2017 metus Savivaldybė pradėjo turėdama šiai sričiai skirtą 1,1 mln. rezervą, per metus ši suma paaugo dar puse milijono. Mieste tiesiog buvo mažiau žmonių, kurie pagal įstatymą turi teisę į paramą.

Pasak Antano Bartulio, 7,5 milijono eurų suma metų pabaigoje liko Savivaldybės administracijai ir biudžetinėms įstaigoms.

Apie milijono eurų ekonomija pasiekta perkant darbus konkursų metu. Visus suplanuotus darbus pavyko atlikti, o dar pavasarį sutaupytos lėšos buvo „įdarbintos“ antrą kartą – papildomiems darbams pirkti.

Dėl sumažėjusio planuotų darbų ar paslaugų masto arba sumažėjusio kompensacijos poreikio susidarė 1,6 milijono likutis. Mažiau išleista „Busturo“ nuostoliams dengti, kelis kartus mažiau, nei planuota, prireikė teisinėms išlaidoms.

Dar 2,5 milijono eurų neįsisavinta rangovams atlikus mažiau darbų, nei buvo planuota. Pavyzdžiui, Globos namų priestato įrengimo, Kultūros centro remonto ar regbio stadiono pastato statybos projektai trunka ne vienerius metus, statybininkams neatlikus 2017 metais numatytų darbų, didesnė dalis darbų, o kartu ir lėšų sumos persikėlė į 2018 metus.

A. Bartulio teigimu, likusi 2 milijonų eurų suma – tikrai pernai nepanaudotos lėšos. Jos skirtos tam tikrų programų priemonėms įgyvendinti. Taip nutiko dėl kelių priežasčių: pagal darbų tempą nebespėjo samdyti projektuotojai, dėl papildomų darbų gausos (didelio ES projektų kiekio) pritrūko žmogiškųjų pajėgų ir pačioje Savivaldybės administracijoje. Papildomą sumaištį sukėlė 2016 m. atlikta Savivaldybės administracijos reorganizacija. Neteisingai perskirsčius užduotis, kai kurie skyriai fiziškai nebepajėgė susidoroti su neproporcingai išaugusiu krūviu. Dalį reorganizacijos klaidų jau pavyko ištaisyti, nepaisant to, buvo prarasta nemažai laiko, sunkiai sekėsi rasti reikalingų specialistų.

 

Šiaulių miesto savivaldybės informacija