POEZIJOS IR MUZIKOS GURMANAMS – T. Veclovos eiles skaitys aktorius G. Arbačiauskas

POEZIJOS IR MUZIKOS GURMANAMS ! „Laiptų galerijoje“ rugpjūčio 25 d. 21 val.- teatralizuotas muzikos ir poezijos vakaras „Palaimink atmintį ir pražūtį, tačiau nesigailėk manęs“. Poeto, vertėjo, eseisto, literatūros tyrinėtojo, publicisto Tomo Veclovos eiles skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. Groja Agnė Arbačiauskienė (violončelė).

Tomas Venclova – vienas garsiausių lietuvių poetų ir mąstytojų. Prof. Tomas Venclova – tarptautinio masto poetas, vienas iškiliausių lietuvių intelektualų, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, Jeilio universiteto profesorius, garsus sovietmečio laikų disidentas, pasirinkęs emigranto ir pasaulio piliečio dalią. Jo poezija patenka į XX ir XXI a. lietuvių poezijos aukso fondą, o gausūs vertimai į įvairias užsienio kalbas liudija apie tarptautinį poeto pripažinimą.

Tai išskirtinis, išeivijoje gyvenąs lietuvis poetas, kurio eilėraščių yra pasirodę angliškai, rusiškai, lenkiškai, vengriškai ir kt. Iš viso į keliolika kalbų , įskaitant arabų ir japonų.
Tomas Venclova – ir žymus eseistas, išleidęs Vakaruose dvi knygas: „Lietuva pasaulyje“ , „Tekstai apie tekstus“ . Jose yra ir pusiau mokslinių darbų, ir publicistikos. 1998 m. Vilniuje išėjo eilėraščių knyga „Reginys iš alėjos“, 2000 m. – interviu knyga „Manau, kad…“. T. Venclova yra išvertęs A. Achmatovos, B. Pasternako, J. Brodskio, T. S. Elioto, G. Gene, O. Mandelštamo, D. Thomo, A. Jarry kūrybos.

Šiuo metu gyvenantis ir dirbantis New Havene (JAV), kur emigravo 1977m., T. Venclova suspėja dalyvauti Lietuvos gyvenime. Jo moralinis angažuotumas ir jautri poetinė klausa atsispindi publikacijose Lietuvos nacionalinių mažumų tema, miesto ir miestietiškumo, kitais aktualiais šiandieninės gyvensenos klausimais.

A P D O V A N O J I M A I : Už aktyvią pilietinę poziciją 2010 m. T. Venclovai suteiktas metų Tolerancijos žmogaus vardas, jis – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Apdovanotas tarptautiniu Vilencijos (Slovėnija) prizu už literatūrą, Lietuvos nacionaline premija, Baltijos žvaigžde Sankt Peterburge, „New Culture of New Europe“ ženklu Lenkijoje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Šv. Kristoforo statulėle, Poetinio Druskininkų rudens Jotvingių premija. Profesorius pagerbtas garbės daktaro vardais Liublino, Krokuvos Jogailaičių, Torūnės universitetuose, taip pat yra Lenkijos akademijos tarptautinis narys.

 

A P I E: Tomas Venclova gimė 1937 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdoje. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas. Dirbo istorijos fakultete. Rašytojas formavosi kaip atkaklus, savo kelio ieškantis žmogus. Jo interesai labai anksti pasisuko į kultūrą, literatūrą, į pasipriešinimą ideologiniams varžtams, primetamiems štampams.

Aktorius Giedrius Arbačiauskas – teatro, televizijos ir kino aktorius, filmų garsintojas, dainų autorius ir atlikėjas. Dar būdamas maždaug 12 metų suvokė – nori kurti dainas bei vaidinti. „Pirmąją savo gitarą pirkau dar sovietmečiu už 23 rublius. Namo vežiausi kaip didžiausią brangenybę įsivyniojęs į celofaną. Pirmąją dainą parašiau besimokydamas mokykloje pagal J. Degutytės eiles. Ėmiau kurti ir savo žodžius, ir muziką“, – pasakoja G. Arbačiauskas. 1995 m. baigęs Lietuvos muzikos akademiją, G. Arbačiauskas pažįstamas ne tik iš televizijoje sukurtų įsimintinų personažų, didžiulė veiklos dalis – dainuojamosios poezijos žanro dainų kūrimas pagal savo ir kitų rašytojų eiles. Dainas atlieka vienas, arba su žmona Agne. Aktorius rengia savo autorinius koncertus, dalyvauja dainuojamosios poezijos žanro renginiuose, yra dažnas dainuojamosios poezijos festivalių dalyvis.

Agnė Arbačiauskienė – profesionali violončelininkė, baigusi Lietuvos muzikos ir teatro skademiją pas prof. S. Sondeckienę. Valstybinio Lietuvos radijo ir televizijos simfoninio orkestro ir Operos ir baleto teatro orkestrų muzikantė. Ji prisimena: „Per vienus Naujuosius metus draugų namuose pagrojome, padainavome. Paskui mus abu pakvietė koncertuoti. Mums tai buvo kažkas ypatinga – atsivėrė naujas kelias, pasidarė įdomu. Taip atsirado mūsų repertuaras. Kuo toliau, tuo labiau norime jį perteikti jautriau, subtiliau. Tuos pačius dalykus imame girdėti įdomiau, spalvingiau“.