Psichoterapija ir psichosocialinė reabilitacija – galimybė grįžti į visavertį gyvenimą

Zita KATKIENĖ

Dauguma žino, jog kuo anksčiau gydytojas diagnozuos ligą, tuo didesnė tikimybė, jog net ir pati klastingiausia liga gali būti įveikti. Taip pat gydomos ir psichikos ligos – kuo anksčiau pajutęs negalavimą žmogus kreipiasi į gydytoją, tuo didesnė tikimybė, jog gydymui pakaks profesionalaus specialisto žodžio ir su minimalia vaistų pagalba žmogus grįš į visavertį gyvenimą. Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos psichikos sveikatos specialistės psichologė psichoterapeutė Rasa Pilipauskienė ir psichologė psichoterapeutė Andžela Rybakovienė skatina žmones kreiptis pagalbos, kai psichikos ligą dar galima kontroliuoti.

Ryžtasi kreiptis pagalbos

Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja psichologė psichoterapeutė Andžela Rybakovienė pastebi, jog daugėja pacientų, kuriems psichikos problemos kyla dėl gyvenimo įtampos. Šiuolaikinis gyvenimas kelia daugybę reikalavimų, žmogus neišvengia iššūkių, stresų, netekčių, nebelieka laiko sau, poilsiui, artimiesiems. Kartais net nepastebime, jog tampame jautrūs, pervargę, nedarbingi.

Neretas dėl šių negalavimų kreipiasi į šeimos gydytoją. Gydytojas, atlikęs nemažai tyrimų, nustato, kad pacientas neserga jokia kūno liga ir įtaria, jog „serga siela“  ir rekomenduoja kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.

Psichologė psichoterapeutė Rasa Pilipauskienė sako, jog dažnas žmogus pats pastebi  depresijos požymių, vargina nepasitikėjimas, dėl visko kyla nerimas, nuolat jaučiamas pyktis ar sapnuojami košmarai.

„Man depresija, nebemiegu naktimis, viskas erzina, prasidėjo konfliktai šeimoje, bijau būti tarp žmonių, man viskas atsibodo, nuolat skauda galvą“, – vardina į psichologo konsultaciją atvykęs žmogus.

Gerai, kai dėl tokių ir panašių nusiskundimų žmonės ryžtasi kreiptis į psichologą konsultacijai. Pasak R. Pilipauskienės, psichologo konsultaciją gali rekomenduoti šeimos gydytojas ar gydytojas psichiatras. Psichiatras dėl būsenos ypatumų, esant reikalui, gali skirti medikamentinį gydymą.

Konsultacija – galimybė pažvelgti plačiau

Psichologė psichoterapeutė R. Pilipauskienė teigia, jog pirmasis kontaktas su psichologu-psichoterapeutu prasideda konsultacija, kurios metu aptariamos problemos ir pacientą varginantys simptomai, jų sunkumas, trukmė ir intensyvumas, kliento lūkesčiai bei motyvacija. „Jei išryškėja, jog žmogų vargina psichologinio pobūdžio problemos dėl sunkaus gyvenimo tarpsnio, psichologas gali padėti suprasti savo gyvenimo situaciją ir priimti pagrįstą sprendimą. Kitaip tariant, konsultacijos metu žmogus gali pažvelgti į situaciją plačiau ir įvertinti savo vaidmenį  joje bei koreguoti savo elgesį. Išsprendus  probleminę situaciją psichologinis konsultavimas baigiasi“, – teigia specialistė.

Būna ir taip, kad, atėjęs dėl sunkumų konkrečioje situacijoje, žmogus įsisąmonina, jog jo elgesio mechanizmai kartojasi. Tuomet,  jei žmogų vargina ilgai trunkantys, besikartojantys sunkumai, neracionalūs ir nepakankamai adekvatūs elgesio ar reagavimo būdai, o pats žmogus nori geriau suprasti save ir keistis, kad pagerėtų gyvenimo kokybė, jam rekomenduojama psichoterapija. Atsižvelgiant į būsenos sudėtingumą  psichoterapija gali būti derinama ir su medikamentiniu gydymu.

Taigi, yra du pagrindiniai psichikos sutrikimų gydymo metodai: gydymas vaistais ir psichoterapija. Dažnai yra rekomenduojami ir taikomi abu gydymo metodai, tokio kompleksinio gydymo efektyvumas yra įrodytas moksliniais tyrimais.

Psichoterapijos efektyvumas realus

Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja A. Rybakovienė sako, jog tyrimai, kurie matuoja gydymo efektyvumą, rodo, kad psichoterapijos rezultatai išlieka ilgiau ir mažiau tikėtina, kad žmogui reikės  papildomų gydymo kursų, nei po psichofarmakologinio gydymo. Pavyzdžiui, gydant depresiją ir nerimo sutrikimus, psichoterapijos  klientai  įgyja įgūdžių, kuriuos  naudoja ir baigę gydymą, o jų savijauta taip pat gali toliau gerėti.

Pasak psichikos sveikatos specialistės, vaistai yra skiriami, o psichoterapija – rekomenduojama, nes labai svarbu žmogaus motyvacija, apsisprendimas patirti psichoterapiją, noras ir gebėjimas pažvelgti į save iš šalies.

„Psichoterapija – gydymas ne vaistais, bet žodžiu, elgsena, aplinka, bendravimu. Tai psichologinio gydymo būdas, kuriuo siekiama palengvinti kliento emocinę būklę keičiant tokias asmenines savybes ir elgesį, trukdantį realizuoti žmogaus vidinį potencialą bei kurti sveikus santykius. Tai yra nuodugnus ir planingas, moksliškai pagrįstas gydymo (pagalbos) būdas, taikomas įvairios kilmės elgesio ar emocinės būsenos sutrikimams mažinti arba siekiant asmeninio tobulėjimo“, – teigia A. Rybakovienė.

Psichoterapijos metu pacientas bendrauja su psichoterapeutu, kad būtų sušvelninti (arba panaikinti) simptomai, pakeisti probleminio elgesio modeliai, pasiekta didesnė emocinė branda ir subjektyvi gerovė.

Dirbama ir grupėmis, ir individualiai

Psichoterapeuto kabinete susitinka du žmonės, vienas iš kurių yra psichikos sveikatos profesionalas, kitas – problemą ar net kančią patiriantis žmogus. Tarp jų kuriasi  pasitikėjimas, bendradarbiavimas, kuriame pacientui tenka aktyvus vaidmuo.

Padedant psichoterapeutui, žmogus skatinamas pats atrasti elgesio, minčių, jausmų priežastis ir resursus asmeniniams pokyčiams, bei gerai savijautai. Bendraudamas su pacientu, psichoterapeutas siekia nustatyti būdą, kaip žmogus galėtų greičiausiai sau padėti. Dėl to specialistas domisi kliento vaikyste, išsiaiškina pagrindinius, dažnai skausmingus, žmogaus gyvenimo momentus, turinčius įtakos dabartinei savijautai ir elgesiui. Atviro pokalbio metu žmogus turi galimybę pamatyti išsamų savo gyvenimo vaizdą, savo minčių, jausmų ir poelgių visumą, ir panaudoti savo vidinius resursus geresnei savijautai siekti.

Pagal vyraujančias problemas pirminės konsultacijos metu psichologas-psichoterapeutas gali pasiūlyti individualią arba grupinę psichoterapiją. Gyvenime kiekvienas žmogus nuolat susijęs su kitais žmonėmis, todėl nemažai sunkumų kyla dėl tarpasmeninių santykių problemų. Pasak R. Pilipauskienės, grupinė psichoterapija suteikia galimybę intensyviau jas spręsti, nes grupėje yra atspindimi ir koreguojami realūs paciento santykiai su grupės nariais. Ši terapija ypač naudinga tiems, kurie turi tarpasmeninių santykių kūrimo ar išlaikymo problemų, bendravimo sunkumų šeimoje, kolektyve. Taip pat grupėje yra sprendžiami ir kiti sunkumai, susiję su baimėmis, nerimu, depresija ir pan. Grupinė psichoterapija vyksta pagal grupinės psichoterapijos principus, kurie užtikrina maksimaliai saugią aplinką kurtis bendradarbiavimo ir atvirumo atmosferai. Grupėje paprastai būna  8 grupės nariai ir vienas ar du psichoterapeutai.

Psichikos sveikatos priežiūra bendruomenėje 

Šiandieninė sveikatos apsaugos ministerijos politika skatina mažinti valstybės finansuojamų lovų skaičių psichiatrijos ligoninėse. Pasak Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėjos Andželos Rybakovienės, tai vyksta ir Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje.

Pasak psichikos sveikatos specialistės, vis svarbesnė tampa psichikos sveikatos priežiūra bendruomenėje. Tam, kad psichikos negalią turintys asmenys galėtų sėkmingai integruotis į visuomenės gyvenimą, jam reikalingi įgūdžiai ir aplinkos parama, kuriuos gali užtikrinti psichosocialinė reabilitacija.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Psichosocialinės reabilitacijos skyriuje vykdoma psichosocialinė reabilitacija (PSR), kurios tikslas – padėti asmenims, sergantiems psichikos ligomis, tobulinti ar gerinti emocinius, socialinius ir pažintinius įgūdžius, kad asmuo, įveikęs psichikos ligą, galėtų kuo savarankiškiau gyventi, mokytis ir dirbti bendruomenėje.

Gydymo įstaigoje yra parengta psichosocialinės reabilitacijos programa. Dirbantys pagal šią programą psichikos sveikatos specialistai skaito paskaitas apie psichikos sutrikimus, saugų medikamentų vartojimą, savipriežiūrą, socialinės bei psichologinės pagalbos galimybes.

Psichologai veda gupinės psichoterapijos užsiėmimus, socialiniai darbuotojai – grupinius teminius užsiėmimus, yra taikoma ergoterapija, kineziterapija, autogeninė treniruotė.

Be to siekiant įgyvendinti individualius psichosocialinės reabilitacijos tikslus, skiriamos individualios komandos specialistų konsultacijos, bendruomenės susirinkimai.

Šioje programoje su pacientais dirba specialistų komanda: gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, psichikos sveikatos slaugytojas.

Asmenys, gyvenantys Šiaulių mieste bei apskrityje ir turintys galimybę lankytis dienos stacionare, gali dalyvauti psichosocialinės reabilitacijos programoje ambulatoriškai.

Ambulatorinė psichosocialinė reabilitacija vykdoma PSR skyriaus dienos stacionare:

trumpalaikė – trunka 6 savaites, lankymasis 2 kartus per savaitę pagal sudarytą programą.

ilgalaikė – skiriama pabaigus trumpalaikės PSR programą ir nepasiekus norimo tikslo. Programa derinama individualiai ir trunka 4 – 9 mėnesius.

Asmenys, besigydantys Psichiatrijos klinikoje ar neturintys galimybės lankytis dienos stacionare, gali dalyvauti stacionarinėje psichosocialinėje reabilitacijoje, kuri vykdoma II psichozinių ir afektinių būsenų bendros psichiatrijos skyriuje. Programa trunka 15 kalendorinių dienų, užsiėmimai vykstą kiekvieną darbo dieną.

Priėmimo į psichosocialinės reabilitacijos skyriaus dienos stacionarą tvarka yra skelbiama ligoninės tinklapyje www.siauliuligonine.lt

Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Psichosocialinės reabilitacijos skyriuje veikia dienos stacionaras, kuriame socialiai draustiems asmenims teikiamos nemokamos individualios ir grupinės psichoterapijos paslaugos, taikomas medikamentinis gydymas, teikiamos ambulatorinės psichosocialinės reabilitacijos paslaugos.

Kreipiantis reikia turėti gydytojo psichiatro siuntimą (forma Nr.027/a) ir registruotis konsultacijai dėl gydymosi skyriuje telefonu (8-41) 524 187. Konsultacijos metu aptariami paciento lūkesčiai, tikslai, lankymosi galimybės, tinkamiausios paslaugos.