Raimundo Sližio tapybos paroda

2019 m. sausio 8 d. 18 val. Laiptų galerijoje atidaroma Raimundo Sližio (1952-2008) tapybos paroda. Parodą pristato menotyrininkė dr. Ramutė Rachlevičiūtė.

Tai pirmoji vieno garsiausių Lietuvos tapytojų Raimundo Sližio paroda Šiauliuose. Raimundas Sližys po studijų valstybiniame dailės institute nuo 1976 m. dalyvavo parodose. Vilniuje dirbo restauratoriumi, pedagogu, Vilniaus dailės akademijos dėstytoju. R.Sližio kūrinių yra Lietuvos ir užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose, autoriaus darbų yra įsigiję Lietuvos valstybinis dailės muziejus, Magdeburgo valstybinis muziejus (Vokietija), privatūs Lietuvos, Lenkijos, JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Kanados, Gruzijos, Latvijos ir Estijos kolekcininkai. Raimundas Sližys gimė 1952 m. Kaune, mirė 2008 m. Vilniuje.

„Drobė pati turi kalbėti“, – mėgdavo atsikirsti tapytojas, klausiamas, kokia jo kūrybos esmė…“Apie save mes pasakome savo paveikslais, ir įžvalgus žiūrovas iš jų sužino daugiau, negu mes patys galime apie save pasakyti.“ Jau ankstyvieji tapytojo darbai atskleidžia profesinę meistrystę, gebėjimą meistriškai derinti netikėtą įvaizdžių santykį.

Šviesaus atminimo Raimundas Sližys turėjo savitą, jokių taisyklių nesaistomą požiūrį į žmogaus išvaizdą, nesvarbu, kokio amžiaus šis būtų. „Kai apie kurią nors pasakydavo „graži moteris“, galėjai ir užsimerkęs nuspėti, kad daugumai ji tokia neatrodytų“, – yra sakiusi menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė. Galėjai lažintis, kad tai bus netipiška, nestandartinė, neharmoningų proporcijų būtybė. R. Sližys buvo doras savaip, estetiškas savaip. Ir grožį suprato savaip. Visi jo tapyti vyrai panašūs į savo kūrėją, grubios išvaizdos. Tačiau tie ne visiems gražūs paveikslų herojai užkariavo dailininko gerbėjų simpatijas.

„Raimundas Sližys nemėgo bulvienojų, virkščių, molžemio ar rūdžių spalvos tapybos. Jį traukė šviesios lokalinės spalvos ir ypač ružava – anuometinių laikų spalva disidentė. Priklausomybės laikais meno sferoje būta ne tik ir ne tiek draudimų, kiek prietarų: kokia spalva „meniška“, o kokia – ne. Rausva spalva – nuo tapybos iki kostiumo dizaino – buvo tabu. Ji asocijavosi su turgaus kilimėlių flora ir fauna, kičo atmainomis, kurios anuomet net vardo iki Raimundo Sližio paveikslo „Dvi figūros ant sofos prie divono“ neturėjo. Šio paveikslo personažai su naivia, kvaila šypsena lūpose – lyg anuometinės perdėtai rimtos Lietuvos tapybos panoramos dezertyrai“.
(Ramutė Rachlevičiūtė)

Parodą padėjusi ruošti dailėtyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė – 2011 m. išleistos knygos „Raimundas Sližys“ sudarytoja, Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros dėstytoja, VDA galerijos „Akademija“ vadovė. Lietuvos dailininkų sąjungos Dailėtyros sekcijos narė, Lietuvos dailės istorikų draugijos narė, Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos prezidentė.

Paroda veiks iki vasario 8 d.