- Šis renginys jau įvyko.
Rolando Kazlo ir „Pakeleivių“ koncertas „Poetai ateina“
2019-04-08 18:00
„Būkit sveikos, grįžimo sekundės
Į žemę lyg muziką kokią, –
Tegyvuoja šaligatvio gruntas
po išsiilgusia koja!
Jos kartais keičiasi vietomis –
Poezija su tikrove,
Ir muzika būna kaip vėtros,
O vėtros – kaip muzika groja.
V. Šimkus „Poezija“
Tikras Poetas – ne šio pasaulio paukštis, visada šiek tiek svetimas, sunkiai paaiškinamas ir suprantamas daugumai, tačiau jo eiliuotas klyksmas dažnai atrakina mūsų viduje slapčiausias duris, pramuša šarvus, pažadina tai, kas žmoguje gražiausia. Tai klyksmas to, kuris nuolat atsimuša į baltą popieriaus lapą, susižalodamas ar užsimušdamas pats. Tačiau ant to lapo lieka smūgio žymė – eilėraštis. Matyt, dėl to eilės mus kartais taip sujaudina. Jos turi savo kainą. Šio albumo, o sykiu ir koncerto herojus – Poetas, lietuvių poetai, jų eilės tapusios dainomis.
Ko gero, tiksliausiai ir aiškiausiai Poeto jauseną šiame pasaulyje apibūdina Antanas Kalanavičius. Nors savo laišką jis parašė 1967 metais, jis tiktų ir šiems laikams: „Gyvenu taip, kad atrodo, jog aš pats sau ir kitiems – priešas. Žmonės, kurie mane supa, – nesupranta to darbo, kurį aš dirbu. Nesupranta, kad čia valios dalykas. Jiems tai tik blevyzgos, ir reikia turėti jėgos, jėgos tik priešintis ir priešintis visokioms nuomonėms. Žmonės, tarp kurių gyvenu, – nesupranta netgi literatūrinės lietuvių kalbos. Be abejo, tai visokie fermų vedėjai, kolūkių pirmininkai ir kiti. Bet pikčiausia, kad kiekvienas rodo savo „intelektą“. Ir jų neįtikinsi, kad rašytojo, poeto, išvis menininko kompleksas susikuria dar vaikystėje, kad visos profesijos skiriasi nuo šito, nes jos – įgyjamas dalykas. Štai tau monai.“
Monai tai ar ne, tačiau Poetai, jų kūryba, daugeliui taip ir liks neįmenama mįslė. Mįslė, kurios galbūt ir nereikėtų stengtis įminti, verčiau gėrėtis tuo, ką sugeba jie, bet nesugebame daugelis mūsų – kurti Poeziją. Šio muzikinio albumo herojai – lietuvių poetai, jų eilės, tapusios dainomis. Man pačiam kelia nuostabą šio albumo atsiradimas… Matyt, tokie yra pačių Poetų monai.”
Rolandas Kazlas