Respublikinės Šiaulių ligoninės medikams – nusipelniusiųjų Lietuvai vardai

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje surengta spaudos konferencija, kurios metu kolegos pasveikino garbingus apdovanojimus Lietuvos medicinos darbuotojo dienos proga pelniusius medikus: Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų padalinio Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vedėją vaikų reanimatologą, nusipelniusį Lietuvos gydytoją Valerijų Lapšiną ir klinikos Akušerijos skyriaus vyresniąją akušerę administratorę, nusipelniusią Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotoją Vitą Tamašauskienę. Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas, Vaiva Makštutienė, spaudos atstovams teigė, jog abiem  apdovanotiesiems yra ne tas patas, kas kiekvieną dieną vyksta ligoninėje, skyriuose, todėl bendruomenė jais abiem labai didžiuojasi ir džiaugiasi. „Vita yra „užvadėlis“ skyriuje, turi daug patirties dirbdama ir spręsdama akušerines problemas, o Valerijus labiausiai vertinamas  už tai, kad gydo ligonius iš širdies, kiekvieną pamildamas, ilgai nepamiršdamas“, – teigė laikinoji gydymo įstaigos vadovė.

Valerijus Lapšinas: „Nėra nusipelniusių ar nenusipelniusių“

Valerijus Lapšinas gimė 1956 metų gegužės 5 dieną Rezeknėje (Latvija). 1980 metais atvyko studijuoti iš Kaliningrado į Kauno medicinos institutą, kurį baigęs įsidarbino Klaipėdos ligoninės vaikų intensyviosios terapijos skyriuje. Dirbti į Respublikinę Šiaulių ligoninę atvyko 1986 metų gegužės 11 diena gydytoju anesteziologu-reanimatologu. Po metų jaunam gydytojui suteikta I gydytojo anesteziologo-reanimatologo kvalifikacinė kategorija. 1997 metais jam patvirtinta aukščiausia vaikų intensyviosios terapijos ir reanimacijos gydytojo kvalifikacinė kategorija.

Valerijus Lapšinas nuo 1991 metų spalio mėnesio paskirtas Vaikų ligų stacionaro skyriaus vedėju. Jo pagalba ir rūpesčiu įsteigtas vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius, iki tol buvęs drauge su suaugusiųjų reanimacija. 1992 metais V. Lapšinas paskirtas šio naujai įsteigto skyriaus vedėju. Vadovo rūpesčiu buvo įvykdytas projektas su Šveicarijos specialistais ir įrengtas modernus, šiuolaikiškas vaikų intensyviosios terapijos skyrius.

2009 metų gruodžio 23 d. skyrius buvo perkeltas į Moters ir vaiko kliniką, kur gydytojas iki šiol vadovauja Vaikų intensyviosios terapijos skyriui ir dirba šio skyriaus vaikų gydytoju anesteziologu-reanimatologu.  

Daugiau nei tris dešimtmečius skyręs sunkios būklės vaikų gydymui ir gaivinimui vaikų gydytojas anesteziologas-reanimatologas V. Lapšinas spaudos konferencijoje dalyvaujantiems žurnalistams teigia, jog jam įteiktas apdovanojimas yra viso skyriaus nuopelnas, todėl ir priklauso ne tik jam vienam. Juolab, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje šis garbingas apdovanojimas pirmą kartą suteiktas pediatrui.

„Jei skyriuje dirbtų tik vienas nusipelnęs gydytojas, tai darbas ne tik kiekvieną dieną, bet ir savaitgaliais bei švenčių dienomis paprasčiausiai nevyktų. Mes dirbame visi kartu ir draugiškai, vieni kitiems perduodami darbus“, – kukliai vertino savo indėlį nusipelnęs Lietuvos gydytojas. Darbas vaikų intensyviosios terapijos skyriuose pasikeitė neatpažįstamai. Dabar, skirtingai nei sovietmečiu, nuo tėvų nebeslepiamas gydymas: jie nuo pat pradžių mato, kaip gydomas sunkiai sergantis vaikas. Tačiau medikams dėl to kyla rūpesčių, nes dėmesio reikia ir tėvams. Ypač tėčiams reikia dėmesio. „Jiems (kaip ir vyrams), reikia ir atsisėsti, ir pavalgyti duoti, nes jie labai susirūpinę, vaikas serga“, – juokauja gydytojas.

Pasikeitė ne tik darbas operacinėje, bet ir pati medicina: sparčiai modernėjo aparatūra, medikamentai. „ Anksčiau jei kas turėjo kokią pažįstamą vaistinės vedėją, gaudavo vaistų. Klaipėdoje tik naujos kartos plataus spektro cefalosvorinų kartos antibiotikus pamatėme, kai sepsiu susirgo pasienio krašto apsaugos pulkininko dukra. Dabar vaistų turime kokių tik reikia, aparatūra tokia pat, kaip pažangiausiose Europos klinikose. Specialistai, konsultantai, reanimobiliai – viskas pasikeitė. Dirbame pagal aukščiausius Europos standartus“, – teigia nusipelnęs Lietuvos gydytojas. V. Lapšinas drauge su žmona Dalia užaugino sūnų Beną ir dukrą Eleną, kuri pasirinko tą patį sunkų vaikų intensyviosios terapijos gydytojos kelią.

1. Tamošauskienė: „Darbas gimdykloje patiko labiau“

Vita Tamošauskienė gimė 1960 metų spalio 21 dieną Kinkių kaime (Akmenės raj. Papilės apylinkė). 1981 metais baigė Šiaulių medicinos mokyklą, kur įgijo akušerio kvalifikaciją. Nuo tų pačių metų gegužės 14 dienos pradėjo dirbti Šiaulių miesto gimdymo namų Priėmimo kambario akušere. Nuo 1988 metų kovo pradžios perkelta į gimdyklą akušerės pareigoms.

1991 metų spalio 30 dieną suteikta pirma stacionaro akušerio kvalifikacinė kategorija.

Nuo 1998 metų spalio 1 dienos V. Tamošauskienė paskirta Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Akušerijos skyriaus vyresniosios slaugytojos – slaugos administratorės pareigoms. Patyrusiai slaugytojai 2004 metais buvo patikėtos Akušerijos-ginekologijos klinikos vyresniojo akušerio administratoriaus pareigos.

Nuo 2010 metų kovo 10 dienos iki šiol Vita Tamošauskienė dirba Moters ir vaiko klinikos Akušerijos skyriaus vyresniojo akušerio administratoriaus pareigose. Savo kvalifikaciją akušerė nuolat kelia tarptautinėse konferencijose, seminaruose. Stropi, pareiginga, reikli sau ir kitiems, jautri pacientams, nuoširdi kolegoms specialistė daug energijos skyrė 1992-2009 metais Moters ir vaiko klinikoje įgyvendinant plėtros projektą. Už ilgametį, nuoširdų ir nepriekaištingą darbą ne kartą skatinta Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus padėkomis.

Akušerė V. Tamošauskienė, prisiminė darbo pradžioje senųjų akušerių pasakytą gąsdinimą,  jog reikėsią bent septynerius metus padirbėti, norint suprasti, ką reiškia  dirbti akušere. Jau skaičiuodama 36-erius savo darbo metus V.  Tamošauskienė atvirauja, jog taip ir nesupratusi to sunkumo. Madikė mano, jog taip yra todėl, kad darbas ligoninėje niekada nenusibosta, o dirbti akušere jai buvę daug maloniau ir įdomiau, nei dirbti administracinį darbą.

Pasikeitė ir naujagimių skaičius:  darbo pradžioje Šiauliuose gimdavo per 4000 naujagimių per metus, o šiais metais  gimė 2306 naujagimiai.

Nepamirštami ir metai, kad reikėjo persikelti iš Akušerijos klinikos į Moters ir vaiko kliniką, kur sąlygos labai pasikeitė, tačiau darbas netapo lengvesnis.

„Darbas pasunkėjo, nes gimdymuose dalyvauja ir močiutės, ir vyrai, tad vargina ne tiek gimdyvės, kiek artimieji. Yra devynios palatos, kur taip pat gimdymo laikotarpiu  gyvena ir močiutės. Akušeres išsekina psichologinės problemos, kai reikia bendrauti ne tik su gimdyve, bet ir su artimaisiais“, – dalinasi patirtimi nusipelniusi Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotoja Vita Tamošauskienė, besidžiaugianti, jog dirbti tenka labai gerame vyresniųjų akušerių kolektyve, nors vadovauti tenka dideliam skyriui. Medikė teigė, jog garbingas apdovanojimas, įteiktas Vilniaus Rotušėje – viso darnaus kolektyvo nuopelnas.

Vita Tamošauskienė drauge su vyru Sigitu užaugino du vaiku. Dukra Ramunė Anglijoje baigė socialinius mokslus, kur ir dirba. Sūnus Aleksas buvo pasukęs link medicinos – yra baigęs kineziterapiją, bet pagal specialybę nedirba.

Zita Katkienė