Šiaulių grindinyje įmontuoti „Atminimo akmenys”

Šiauliuose Vasario 16-osios gatvėje prie Savivaldybės pastato bei Dvaro ir Vilniaus gatvių susikirtimo šaligatviuose įmontuoti „Atminimo akmenys”, įamžinantys du Holokausto metu žuvusius šiauliečius. Taip Saulės miestas prisijungė prie didžiausio memorialo po atviru dangumi Europoje.

„Atminimo akmenys“ įamžino beveik 20 metų Šiaulių viceburmistru dirbusio Samuelio Petuchausko ir atsidavusio savo profesijai vaikų gydytojo Urijaus Rozovskio atminimą.

„Žvelgdamas į grindinyje įmontuotus meninius akcentus suvoki, koks kūrybiškas ir tuo pat metu griaunantis gali būti žmogaus protas. Džiaugiuosi, kad įamžintas atminimas žmonių, kurie atsidavę dirbo Šiauliams, tačiau tapo Holokausto aukomis. Šiandien prasminga diena Šiaulių miesto istorijoje. Turiu garbę padėkoti „Atminimo akmenų“ kūrėjams ir iniciatoriams“, – ceremonijoje kalbėjo miesto meras Artūras Visockas.

„Atminimo akmenis“ Šiauliuose įrengė pats tarptautinio projekto autorius, garsus vokiečių menininkas Gunteris Demnigas. Padėkojęs už pagalbą, menininkas prisipažino, nesitikėjęs, kad jo sumanymas pasklis taip plačiai po įvairias šalis. „Atminimo akmenys“ gimė kaip konceptualaus meno idėja. Tačiau pažįstamas kunigas paskatino kūrėją išplėsti savo sumanymą. Šiandien ši akcija siekia įvairias šalis nuo Norvegijos, iki Maskvos, kitų Europos šalių. Jau įrengta apie 60 tūkstančių šių atminimo ženklų.

„Ypač norėčiau, kad Holokausto istorija susidomėtų jauni žmonės. Kai kalbama, jog karo metais buvo nužudyti 6 mln. žydų, jaunimui tai abstraktūs skaičiai. Kai jie susiduria su konkretaus žmogaus gyvenimo istorija, jie tai suvokia žymiai giliau. Aplankyti artimiesiems skirtų „Atminimo akmenų“, žmonės vyksta tūkstančius kilometrų. Pirmiausia juos apima liūdesys, tačiau vėliau aplanko džiaugsmas, kad istorija prisimenama. Juk kai nebepamenama žmogaus vardo, pamirštamas ir pats žmogus“, – sakė G. Demnigas.

Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius dėkojo menininkui už atvykimą ir dalyvavimą ceremonijoje. Juolab, kad vokietis lankėsi ne tik Šiauliuose, jis dalyvaus ir kituose šalies miestuose vyksiančiose „Atminimo akmenų“ ceremonijose.

Ilgamečio miesto viceburmistro Samuelio Petuchausko veiklą prisiminė jo sūnus Markas Petuchauskas, apie abu šiauliečius pasakojo Šiaulių istorija besidomintis Jonas Nekrašius.

Atminimo ženklu pagerbtas Urijus Rozovskis 1943 metais, kai naciai organizavo Vaikų akciją Šiaulių gete, kartu su 725 mažaisiais savo pacientais savanoriškai išvyko į Aušvico koncentracijos stovyklą, tam kad palydėtų vaikus į mirtį.  S. Petuchauską šiauliečiai tarpukariu dvidešimt metų iš eilės rinko savo miesto viceburmistru, 1941 m. šiaulietis buvo sušaudytas Paneriuose prie Vilniaus.

Lietuvos žmogaus teisių centro, inicijavusio projektą, atstovė Simona Gaidytė sakė, kad „Atminimo akmenų“ įdėjimas Lietuvoje reiškia naują etapą šalies istorijoje.

„Iki šiol Holokaustas Lietuvoje dažnai buvo laikomas tik žydų tragedija, tačiau „Atminimo akmenys“ simbolizuoja suvokimą, kad Holokausto aukos yra visos šalies netektis. Nebelieka „jie ir mes“ perskyros – visi esame tos pačios visuomenės ir jos istorijos dalis“, – kalbėjo S. Gaidytė.

Renginys bus pratętas nemokama filmo peržiūra. Rugpjūčio 29 d., 18 val. bus rodoma festivalio „Nepatogus kinas“ pristatoma kino juosta „Iš miško“. Renginys vyks kino teatre „Atlantis“, Tilžės g. 225.

 „Atminimo akmenys“ (vok. Stolpersteine) – nedidelės plytelės gatvės grindinyje, montuojamos šalia Holokausto aukų namų arba vietų, kuriose šie žmonės dirbo, mokėsi. Tokie atminimo ženklai  taip pat bus įrengti Vilniuje, Panevėžyje ir Kaune. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių, prisijungsi prie šio projekto. „Atminimo akmenys“ yra išsibarstę 18 Europos valstybių ir daugiau nei 50 000 vietų.

Lietuvoje „Atminimo akmenys“ dedami įgyvendinant Lietuvos žmogaus teisių centro iniciatyvą. Projektą finansuoja „Geros valios fondas“, fondas „Erinnerung Verantwortung Zukunft“ (EVZ), remia Goethe‘s Institutas Lietuvoje. Asmenis, kuriems bus skirtos atminimo plytelės, pasiūlė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Kauno žydų bendruomenė ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, konsultavo „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“.