Šiaulių ir Kauno medikai tobulina galimybes padėti širdies ligoniams

Prieš trejus metus Respublikinė Šiaulių ligoninė tapo ES finansuojamo projekto „Vidurio ir vakarų Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo, modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas“, partnerė. Šio projekto partneriai – Šiaulių ir Kauno medikai per tą laiką nuveikė daugelį darbų ne tik stiprindami bendradarbiavimą, bet ir tobulindami galimybes padėti žmogui, kai suskamba varpai, kviečiantys teikti pagalbą užkluptiesiems širdies ir kraujagyslių ligų.

Naujas centras – kvalifikuota pagalba

Respublikinė Šiaulių ligoninė yra įgyvendinusi daugelį projektų, skirtų pacientų gerovei bei gydymo kokybei gerinti. Tačiau šis projektą, šalyje pradėtas įgyvendinti 2005 metais, iki šiol džiugina rezultatais. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje projektas pradėtas įgyvendinti 2011 metais. Ligoninėje įgyvendintam projektui skirta 11 milijonų litų, iš kurių 9 milijonai – ES struktūrinių fondų parama. Dar per 2 milijonus litų – valstybės fondo bei ligoninės sukauptos lėšos.

Ypač sėkmingas jis tapo ligoninei, kai duris atvėrė Širdies ir kraujagyslių centras, nuo pat pradžių suvienijęs jėgas su LSMU Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos centro kardiologais bei kardiochirurgais.
Iš Kauno į Šiaulius atvyko dirbti bei šiam centrui vadovauti patyrusi kardiologė dr. doc. Jurgita Plisienė. Kaune  gimusi ir užaugusi J. Plisienė studijavo Kauno medicinos universiteto Medicinos fakultete. Baigusi kardiologijos rezidentūrą nuo 2001 m. iki dabar dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikoje gydytoja kardiologe.

Klinikinio bei mokslinio darbo patirties J. Plisienė sėmėsi ir Europos klinikose. Klinikinį ir mokslinį darbą dirbo Vokietijoje, Aacheno RWTH Universiteto klinikoje, kur apgynė disertaciją ir 2004 metais jai suteiktas medicinos daktaro laipsnis.

Dr. J. Plisienė yra daugelio mokslinių straipsnių autorė, kurių dauguma – tarptautiniai straipsniai su aukštu citavimo indeksu. Taip pat yra ir dviejų vadovėlių bendraautorė, dirba ir pedagoginį darbą. Nuo 2013 metų iki šiol – LSMU Medicinos fakulteto Anatomijos instituto docente.

Nuo 2014 metų gegužės 5 dienos – dr. doc. Jurgita Plisienė yra Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė, pasiryžusi daryti viską, kad Šiaulius pasiektų Europos lygio kardiologijos paslaugos. Pastangos jau įvertintos. Doc. J. Plisienė pelnė „2015m. Lietuvos kardiologės“ bei „Metų profesijos autoriteto“ apdovanojimus.

Ir jai sekasi, nes, duris atvėrus šiam centrui, atsirado dar daugiau galimybių gydytojams, dirbantiems ypatingai sunkų ir atsakingą darbą – gydantiems širdį. Atsirado dar daugiau vilčių pacientams, kurių gyvenimas pakimba ant plauko dėl tos pačios širdies – svarbiausio žmogaus organo.

Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. doc. Jurgita Plisienė sakė, jog Šiaulių kardiologijos istorija tapo neatsiejama nuo Kauno kardiologijos istorijos. Projekto dalyvių bei gydymo įstaigų vadovų pastangomis ligoninės kardiologijos istorija žengia koja kojon su širdies ligų gydymo naujovėmis.

Širdies ir kraujagyslių centre dirba 160 darbuotojų. 23 kardiologai, iš kurių 8, galintys atlikti intervencines procedūras, 16 anesteziologų reanimatologų. Be to pacientus konsultuoja kardiochirurgas, atvykstantis iš Kauno. Dirba ir 78 slaugos specialistai, 6 laboratorinės diagnostikos specialistai bei 6 pagalbinio medicinos personalo darbuotojai.

Per metus centre gydoma per 5 tūkstančiai, o konsultuojama – per 12 tūkstančių pacientų.

Naujovė veja naujovę

Centro įkūrėjai neužmigo ant laurų. Centro vadovė dr. J. Plisienė skatino kolegas lygiuotis į Kauno klinikų specialistus bei įgyvendinti naujausias širdies ir kraujagyslių ligų gydymo galimybes.

Rugsėjo pradžioje pradėjo veikti 24 valandas per parą dirbantis Intervencinės kardiologijos postas, kuriame teikiamų paslaugų skaičius per trejus metus išaugo dvigubai. Ši galimybė ypač svarbi ūmiu miokardo infarktu sergantiems pacientams. Intervencinių kardiologų pastangomis pirmiausia, 2003 metais,  ligoninėje buvo pradėti gydyti širdies infarktą patyrę žmonės, vėliau – 2015 metais, ir pacientai po insulto.

„24 valandų  postas svarbus ir ne tik ūmaus miokardo infarkto ištiktiems pacientams,  bet ir planinėms procedūroms, kurių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai, pastebimai mažėjo eilės“, – džiaugėsi centro vadovė.

Tai, kad pagalba pacientams teikiama visas 24 valandas  – visų intervencinių kardiologų, reanimacijos bei intensyviosios kardiologijos personalo nuopelnas. Ir dirbta taip pat, kaip ir Kauno ir Vilniaus klinikose, tik kur kas mažesne apimtimi.

Ypač daug naujovių įgyvendino Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostiko skyriaus kolektyvas, vadovaujamas Aušros Dambrauskaitės – intervencinės kardiologijos pradininkės Šiauliuose.

Iš pradžių dirbti teko vienu angiografu drauge su puikiais specialistais iš Vilniaus Michailu Jerdiakovu ir Valdu Bilkiu.

Atsinaujinusi intervencinių kardiologų komanda pradėjo skubias angiografijos gydomąsias procedūras taikyti ir naktį, visas 24 valandas. Drauge su  A. Dambrauskaite procedūras jau taikė ir jaunimas: intervenciniai kardiologai Remigijus Vaičiulis, Giedrė Gruodytė, Vytenis Tamakauskas, Vilmantas Smalinskas.

Naujos metodikos, moderni įranga

Didžiulį indėlį pažangos link intervencinėje kardiologijoje diegė jaunimas. Nuo 2015 metų vasario mėnesio Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pradėti implantuoti kardiostimuliatoriai. Jauni specialistai intervenciniai kardiologai V. Tamakauskas ir R.Vaičiulis, padedami Kauno klinikų prof. Aro Puodžiukyno, implantavo pirmuosius  širdies stimuliatorius. Dr. J. Plisienė prisimena, kaip  prof. A. Puodžiukynas mokė jaunuosius specialistus, ne kartą buvo atvykęs į Šiaulių ligoninę,  stovėjo operacijos metu šalia jaunų kolegų ir dalinosi visomis stimuliatoriaus implantavimo paslaptimis, stebėjo gydytojų darbą, padėjo, mokė, patarė, kai reikėjo pagalbos.

Didysis elektrokardiostimuliatorių pikas prasidėjo 2015 metų žiemą. Iki šiol jau implantuoti net 206 stimuliatoriai, atlikti trys skubūs elektrokardiostimuliatorių keitimai, kuomet pašalinamas senasis prietaisas ir implantuojamas naujas.

Atsirado ir elektrokardiostimuliatorių patikros galimybė. Ypač tai pagelbėjo Šiaulių apskrities žmonėms, kurių širdis plaka padedant stimuliatoriams. Jiems  nebereikia dėl įrangos patikros vykti į didžiuosius miestus.

Netrukus intervenciniai kardiologai vėl ėmėsi naujovės – drauge su skyriaus vedėja A. Dambrauskaite vyko mokytis, kaip atlikti unikalias rotabliacijos procedūras. Jas taiko pacientams, kuriuos vargina užakusios vainikinės širdies arterijos. Procedūros metu deimantiniu miniatiūriniu grąžtuku išgręžiama apkalkėjusi kraujagyslė. Pirmąsias rotabliacijas intervenciniai kardiologai atliko padedami Švedijos specialistų.

Taikomas ir tyrimas ultragarso aparatu – intravaskulinis ultragarsas, leidžiantis tiksliau implantuoti stentus. Šio tyrimo specialistai vyko mokytis į Belgiją.

Ir tai dar ne viskas – su Kauno klinikų intervenciniu radiologu dr. Andriumi Pranculiu ir per budėjimus pradėtas gydyti ūminis insultas – atkemšamos užsikimšusios galvos kraujagyslės. Tai –  A. Dambrauskaitės, V. Tamakausko, visų intervencinių kardiologų ir skyriaus personalo bendras nuopelnas bei pastangos padėti tiems, kuriems iki tol pagalbos jau nebebūdavo.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centre šiandien yra viskas, ką turi trečio lygio intervencinės kardiologijos centrai. Atliekamų paslaugų skaičius taip pat labai didelis, nes čia  dėl įkurtų kardiologijos bei insultų gydymo telkinių, kardiologų pagalbos atvyksta žmonės iš viso Šiaulių krašto. Dėl bendradarbiavimo su Kauno kardiologais bei kardiochirurgais pacientai vadinamuoju žaliuoju koridoriumi keliauja į Kauno klinikas ir ten sulaukia pagalbos, kurios šiauliečiai teikti dar nepasirengę.

Petys į petį – ir profesoriai, ir jaunimas

Širdies ir kraujagyslių centras per tuos trejus metus modernėjo, augo ne tik ligoninėje dirbančių kardiologų pastangomis. Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas, Vaiva Makštutienė sakė, jog už tai gydymo įstaiga ypač dėkinga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų generaliniam direktoriui prof. Renaldui Jurkevičiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos vadovui prof. Rimantui Benečiui.

Didžiulis indėlis kardiologinėmis ligomis sergančiųjų gydymo kokybei ir paslaugų prieinamumui gerinti tenka į Šiaulius atvykstantiems konsultuoti LSMU kardiochirurgams ir angiochirurgams. Jų dėka žmogui nereikia važiuoti į didžiuosius miestus, jiems sudaroma galimybė konsultacijas gauti vietoje. Tik tuo atveju, kai reikalinga kardiochirurginė operacija, pacientai vyksta į Kauno klinikas. Kai pacientui reikia skubaus kardiochirurginio gydymo, pasinaudojama vaizdo perdavimo sistema, ir paciento konsultacija vyksta virtualiu būdu, ligonis iškart siunčiamas operuoti.

Kartu su LSMU kardiologais ir kardiochirurgais Šiauliuose organizuojamos metinės, jau tradicija tapusios konferencijos, per kurias aptariami nuveikti darbai, naujų darbų perspektyvos. Todėl tai, ką šiandien gali pasiūlyti Šiaulių kardiologai gydydami širdies ligas, yra iššūkis.

Centro pažangai labai daug nusipelno į gydymo įstaigą atvykstantis dirbti jaunimas. Anot centro vadovės doc. dr. J. Plisienės, bendradarbiaujama ne tik su Kauno klinikomis, bet ir su Lietuvos sveikatos mokslo universitetu. Prieš dvejus metus ligoninė patvirtinta kaip kardiologijos rezidentūros bazė, kurioje dalį rezidentūros  programų atlieka kardiologijos rezidentai.

Gydymo įstaiga dėkinga LSMU rektoriui prof. Remigijui Žaliūnui už jaunų, veržlių gydytojų pamainą, papildančią patyrusių gydytojų gretas Šiauliuose. Be jų nebūtų pažangos, nebūtų jaunystės ir veržlumo. Nuoširdus, darbštus jaunimas puikiai įgyvendina jiems iškeltus uždavinius ir drauge siekia, kad kardiologinėmis ligomis sergančiųjų gydymas eitų koja kojon su labiausiai išsivysčiusių šalių kardiologijos laimėjimais.