Širdies nepakankamumo kabinete mokomi tik motyvuoti ligoniai

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centre beveik pusmetį veikia Širdies nepakankamumo kabinetas. Kaip gyventi, sergant širdies nepakankamumu, jau mokosi dešimt pacientų. Kabinete ne tik konsultuojami sergantieji širdies nepakankamumu, jie mokomi pažinti ligą, ją kontroliuoti bei gyventi su ja. Kabinete dirba specialiai šiam darbui pasirengusi gydytoja kardiologė, bendrosios praktikos slaugytoja, esant reikalui gelbsti suburta gydytojų specialistų komanda. Medikai pastebėjo, jog sunkiausia – atrinkti motyvuotus ligonius.

 

Iššūkis šiuolaikinėje medicinoje

Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė sako, jog širdies nepakankamumo (ŠN) gydymas yra labai brangus, ir ne vien dėl to, jog tokių pacientų daug, ir jiems reikalingas inovatyvus medikamentinis gydymas, o kartais ir prietaisų implantacija. Didžiausia problema-ŠN sergančių pacientų atkryčiai- ligos paūmėjimo epizodai, kurie yra dažni, dėl to pacientai guldomi į ligoninę, jiems prireikia ilgo gydymo ir brangių tyrimų. ŠN pacientų stabilios būklės išlaikymas ir gyvenimo kokybės užtikrinimas išlieka iššūkiu šiuolaikinėje medicinoje.

Viena akivaizdu, sėkmei reikalingas paciento ir gydytojo bendradarbiavimas, neretai įtraukiantis ir ligonio šeimos narius. ŠN kabinetų veikla leidžia sukurti tokį bendradarbiavimą ir, savo ruožtu, gali užkirsti kelią ligos paūmėjimams ir pakartotiniams stacionarizavimams, kurie, deja, kuo dažnesni, tuo labiau susiję su bloga prognoze. Didelis dėmesys paciento mokymui, kai tai atlieka specialiai apmokyti medikai- ŠN specialistai, yra pagrindinė tokių kabinetų veiklos idėja. Laiku atpažinti ŠN paūmėjimo požymiai, laiku pakoreguotas gydymas gali padėti išvengti ženklaus būklės pablogėjimo.

Gegužės mėnesį minima širdies nepakankamumo savaitė. Jos metu skirta daug dėmesio ligai ir jos profilaktikai. N. Kupstytė-Krištaponė sako, kad gydyti tokius pacientus yra sunku, jų būklė gerėja labai lėtai. Neretai medikai, gydydami ligonį, suvokia blogą prognozę ir jiems sunku matyti tokio ligonio kančią. „Kartais be galo sunku, nes negali padėti, bet jei nors tą nedidelį žingsnį padarome kartu – mažėja dusulys, sumažėja tinimai, žmogus gali naktį pamiegoti, galų gale, geba pats apsitarnauti, džiaugiamės kartu“, – teigia vadovė.

 

Vien entuziazmo nepakanka

Šiandien specialistės jau gali pasidžiaugti Širdies nepakankamumo kabineto veiklos rezultatais, kurie akivaizdūs, tad veiksmingumu neabejojama. Tačiau vien entuziazmo nepakanka: šiam darbui reikėjo parengti specialistus, įrengti kabinetą. Specialiuose kursuose žinių sėmėsi gydytoja kardiologė Virginija Ežerskienė ir bendrosios praktikos slaugytoja Gražina Mačiulienė.

„Su šia liga reikia išmokti gyventi, ją kontroliuojant. Reikia pasidžiaugti, kad daugėja pacientų, kurie suvokia, kad nuo to, kaip išmanys savo ligą, priklauso jų gyvenimo kokybė ir net trukmė“, – teigia gydytoja kardiologė.

Tuo Šiaulių kardiologai įsitikino prieš metus, kai buvo surengę širdies nepakankamumo dieną, deja susidomėjusių buvo nedaug. Tačiau sergančiųjų srautas nemažėja. Medikai mato, kad po gydymo stacionare dažnas po kelių savaičių vėl laukia eilės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje ir vėl guldomas į Kardiologijos skyrių, nes liga paūmėja: žmogus dūsta, jam tinsta kojos.

 

Į kabinetą – tik iš stacionaro

Gydytoja kardiologė V. Ežerskienė sako, jog ne kiekvienas ligoninės pacientas, gydytas dėl širdies nepakankamumo, gali tapti šio kabineto pacientu.

Paciento atranka į Širdies nepakankamumo kabinetą yra svarbi. Anot V. Ežerskienės, žmogus turi būti orientuotas, turi suprasti reikalavimus bei pats norėti bendradarbiauti.

Dvi aukštos kvalifikacijos specialistės, šiam darbui pasirengę specialiuose kursuose, ne tik diagnozuoja ligos pokyčius, skiria gydymą, bet ir moko, kaip atpažinti ligos paūmėjimą ir kaip jį valdyti.

Dirbama su pacientu individualiai. Gydytojos pažymi, jog ši paslauga tikrai reikalinga, nes mokymai stabilizuoja paciento būklę ir jam grąžina gyvenimo kokybę.

„Tad ir investicija atsiperka. Nors ligoninėje šios paslaugos įkainiai nedideli, uždirbame žvelgdami į ateitį, nes žmogus negrįžta taip dažnai dėl tos pačios problemos, kurios gydymas stacionare brangiai kainuoja“, – pastebi kardiologė V. Ežerskienė.

Komandoje – visi lygūs

Širdies nepakankamumo kabinete dirba trise: gydytoja kardiologė, bendrosios praktikos slaugytoja ir pacientas. Prireikus pagalbos, kviečiami konsultantai pulmonologai ar nefrologai, nes širdies nepakankamumas bei plaučių funkcijos ar inkstų veiklos sutrikimai – greta.

„Su gydytoja parengėme lentelę pacientams, kaip kasdien svertis, kiek skysčių, kiek druskos suvartoti, kaip sekti šlapimo išsiskyrimą, kaip užrašyti kas rytą būtiną matuoti arterinį kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį. Žinodamas rodiklius, pats pacientas gali suprasti, kiek jo būklė gerėja, spręsti, ar reikia koreguoti vaistų dozę“, – teigia slaugos specialistė Gražina Mačiulienė

Pacientai mokomi ir fizinio aktyvumo, be kurio kokybiškas gyvenimas, sergant širdies nepakankamumu, neįmanomas.

Po gydymo stacionare pacientui, atitinkančiam kriterijus lankytis Širdies nepakankamumo kabinete, suteikiama reikiama informacija. Kas savaitę šiame kabinete gali apsilankyti du pacientai. Kiekvienam numatyti ne mažiau keturi vizitai per metus. Per tą laiką išmokstama kaip gyventi su liga, kaip valdyti situaciją. Pacientai įsisavina medicinos terminus, susipažįsta, kas yra pulso dažnio sekimas, kaip reikia svertis, kaip vartoti skysčius. Tik išmokęs valdyti ligą žmogus nebejaus baimės ir mokės gyventi visavertį gyvenimą net ir sirgdamas sunkia liga.

Juolab, kad šiai ligai gydyti jau taikomi ir inovatyvūs vaistai, padedantys atsikratyti varginančių simptomų: silpnumo, nuovargio, apsaugantys nuo ligos paūmėjimų.

Dr. N. Kupstytė – Krištaponė vardina ir kitus įstaigoje įdiegtus širdies nepakankamumu sergantiems pacientams reikalingi sudėtingus gydymo metodus: elektrokardiostimuliatoriaus su defibriliatoriaus funkcija implantavimas.

 

Rezultatai džiugina ir gydytojus, ir ligonius

Tam, kad gydytojai kardiologai nesuklystų, rinkdami pacientus Širdies nepakankamumo kabinetui, gydytoja Virginija Ežerskienė ir bendrosios praktikos slaugytoja Gražina Mačiulienė rengė mokymus ligoninės kardiologams. Pasak specialisčių, svarbiausia, kad pacientas būtų motyvuotas keisti savo gyvenimą ir suprastų, kad ne gydytojas jį nuolat tikrins ir stebės, bet pats turės rūpintis savimi ir savo savijauta. Kardiologai sugaišta nemažai laiko, kol atrenka motyvuotus ligonius.

Nuo kabineto atidarymo dienos mokytis gyventi su liga buvo pasiryžę dešimt pacientų, tačiau antrajam vizitui atvyko septyni. Kardiologė V. Ežerskienė sako, jog ne tik ligoniai ar gydytojai kalti dėl nesėkmės, tad ir šių trijų pacientų mokymai nutrūko dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių.

Likusieji septyni ligoniai, po mėnesio nuo pirmojo vizito atvykę į antrąjį vizitą, buvo pasiekę skirtingų rezultatų. Vienų pokyčiai buvo akivaizdūs, kitų – mažiau, tačiau savijauta visų pagerėjusi.

Antrą kartą į Širdies nepakankamumo kabinetą atvykusiam pacientui atliekamas tyrimas, kuriam atlikti tvirtinamas žingsniamatis, kuris parodo, kokį atstumą pacientas įveikia, eidamas 6 minutes. Tada įvertinami kiti duomenys: širdies susitraukimo dažnis, arterinis kraujospūdis, atliekami laboratoriniai tyrimai.

Širdies nepakankamumo kabinete dirbančiam specialistui svarbiausia peržvelgti širdies nepakankamumu sergančio paciento savikontrolės dienyną, kuriame kasdien rašo sveikatos rodiklius: kokį atstumą įveikia per 6 minutes, svorį, išgerto skysčio kiekį, paros šlapimo kiekį, širdies susitraukimų dažnį bei arterinį kraujospūdį. Kasdien šiuos parametrus registruodamas pacientas ir pats puikiai mato, ar gerėja jo savijauta.

Pacientas šiame kabinete mokosi ne tik savikontrolės. Gydytoja ir slaugytoja moko kaip elgtis, kažkuriam parametrui pablogėjus. Pacientai tokiais atvejais skambina į Širdies nepakankamumo kabinetą ir medikės koreguoja vartojamų medikamentų kiekį, patikslina druskos kiekį, pateikia mitybos, net fizinio aktyvumo rekomendacijas.

Kai paciento savikontrolės dienyne fiksuojami rezultatai blogėja, gydytojas atlieka kraujo tyrimus, prireikus, atliekama ir širdies echografija.

Širdies ir kraujagyslių centro vadovė, dr. N. Kupstytė- Krištaponė pastebi, kad pacientai dažniausiai nori stebuklingos piliulės, kuri išspręstų jų sveikatos problemą. Nelengva koreguoti gyvenseną, sudėtinga pripažinti, kad ne gydytojas ar visuomenė atsako už jo sveikatos būklę, kuri šios ligos atveju itin susijusi su mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų laikymusi, vaistų vartojimu. Įveikus šią nuostatą, esant galimybei reguliariai lankytis Širdies nepakankamumo kabinete, galimi geri rezultatai, visavertis gyvenimas. Deja, sergančiųjų širdies nepakankamumu daugėja, liga jaunėja. Daugėja ir žinančių apie padedančių koreguoti gydymą kabinetų veiklą, tačiau visų pageidaujančių priimti galimybių nėra. Centro vadovė ryžtinga: ateityje reikėtų ne vienos širdies nepakankamumo gydymo komandos, o bent dviejų.

 

Nuotr.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė sako, kad gydyti sergančiuosius širdies nepakankamumu – be galo sunku, nes tenka matyti jo kančią, o padėti dažnai sau gali tik pats ligonis.

 

Zita KATKIENĖ, Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė