Skausmo gydymo poskyryje – kardinalios permainos

Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje beveik prieš penkiolika metų įsikūrusiame skausmo gydymo kabinete vyksta daug pokyčių. Ypač jų tikimasi, pradėjus dirbti anesteziologui reanimatologui Andriui Bubliauskui. Jaunas skausmo gydymo specialistas įsitikinęs, jog lėtinio skausmo neturi kentėti niekas, tik reikia laiku kreiptis į specialistą, kuris būtų ne tik pats pasirengęs kvalifikuotai teikti pagalbą, bet ir turėtų visas reikiamas sąlygas ir galimybes įveikti skausmą, mažinantį žmogaus fizinį aktyvumą, trikdantį miegą, bloginantį namų ruošos darbus, slopinantį socialinį aktyvumą, bloginantį santykius šeimoje, prišaukiantį depresiją ir net suicidinių minčių.

Sieks moderniausių galimybių

Me­di­ci­nos tė­vo Hi­pok­ra­to ištarti žodžiai „Se­da­re do­lo­rum opus di­vi­num est“ („Skaus­mo mal­ši­ni­mas yra die­viš­kas dar­bas“) iki šiol nepraranda prasmės. Nors medicina nuo Hipokrato laikų pasikeitė neatpažįstamai, skausmo gydymas liekas toks pat „Dieviškas darbas“, nes jį įveikti nėra lengva. Pasak skausmo gydytojo anesteziologo reanimatologo Andriaus Bubliausko, taip yra ir dėl to, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas, sudėtingas ir unikalus, tad vieno metodo visiems nėra.

Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas, Vaiva Makštutienė džiaugiasi, jog lėtiniam skausmui gydyti puikiai pasirengęs jaunas specialistas, šiais metais po studijų Lietuvos sveikatos mokslų universitete atvykęs dirbti į Šiaulius, ne tik pratęs gydymo įstaigoje jau teiktas paslaugas, bet ir įdiegs naujų gydymo metodų, modernių, iki šiol nenaudotų galimybių, suteikiančių pacientams daug daugiau vilčių įveikti varginantį skausmą.

Praėjusių metų rudenį, LSMU medicinos fakultete įgijęs anesteziologo-reanimatologo specialybę, Andrius Bubliauskas atvyko dirbti į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Jaunas specialistas įsidarbino Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje bei Anesteziologijos ir operacinių skyriuje. Nuo vasario 1-osios dienos A. Bubliauskui patikėtas lėtinio skausmo gydymas, dėl kurio į Onkologijos klinikoje įkurtą Skausmo gydymo poskyrį kreipiasi ne tik šioje klinikoje besigydantys onkologinėmis ligomis sergantys ligoniai, bet ir iš visos Šiaulių apskrities atvykstantys pacientai.

Visuomet subjektyvus skausmas

Skausmas yra nemalonus jutiminis ir emocinis potyris, susijęs su esamu ar galimu audinių pažeidimu arba apibūdinamas šio pažeidimo terminais. Skausmas visuomet subjektyvus. Visiems gerai žinomas pojūtis, verčiantis ieškoti pagalbos, o ją radus, kartais ir nepateisinantis lūkesčių, nes ne visuomet skausmas yra numalšinamas.

Skausmo pažinimo evoliucija praėjo ilgą kelią. Jei pirmasis teisingai skausmo fiziologiją nusakė Dekartas dar XVII a, tai didieji skausmo fiziologijos ir patologijos atradimai padaryti XX mūsų epochos šimtmetyje. 1995 m. Amerikos skausmo draugija paskelbė skausmo, kaip 5 ojo homeostazės rodiklio koncepciją, o 2001 m Europos Parlamente Briuselyje priimta lėtinio skausmo deklaracija, kurioje teigiama: „Skausmas yra didžiausia sveikatos priežiūros problema Europoje. Nors ūminis skausmas pagrįstai laikomas ligos arba pažeidimo simptomu, lėtinis ir pasikartojantis skausmas yra specifinė sveikatos priežiūros problema, savarankiška liga“. 2004 metų deklaraciją pripažino Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir kasmet spalio mėnesį skelbiama pasaulinė kovos su skausmu diena, o visi metai skiriami vienai aktualiausių skausmo problemų. 2016 metai paskelbti kovos su sąnarių skausmu metais.

Lietuvoje lėtinį neonkologinį skausmą patiria apie 20 proc. suaugusiųjų, iš kurių 69 proc. moterų. Stiprų ir nepakeliamą skausmą nurodo 79 proc. apklaustųjų. PSO duomenimis lėtinio skausmo paplitimas svyruoja 20-30 proc. Nustatyta, jog moterys lėtinį skausmą patiria du kartus dažniau. Onkologinį skausmą onkologinės diagnozės nustatymo metu kenčia 20-50 proc. sergančiųjų, o ligai išplitus – net 75-80 proc. ligonių. Pasaulyje kasdien nuo onkologinių ligų sukelto skausmo kenčia 4 milijonai žmonių, Lietuvoje – apie 4 tūkstančiai.

Pasak specialisto, dažniausiai vyrauja nugaros apatinės dalies ir sąnarių lėtiniai skausmai, taip pat dažnas galvos skausmas, diabetinės neuropatijos, ŽIV sukeltas lėtinis skausmas.

Gyventi, kasdien jaučiant lėtinį skausmą, išties sunku. Skausmas mažina fizinį aktyvumą, trikdo miegą, blogina namų ruošos darbus, slopina socialinį aktyvumą, blogina santykius šeimoje, penktadalis suserga depresija, 17proc. kenčiančiųjų lėtinį skausmą kyla suicidinių minčių.

Lėtinio skausmo finansinės netektys yra panašios kaip ir patirtos dėl onkologinės ligos ar širdies ir kraujagyslių ligų. Ekonominius lėtinio skausmo kaštus sudaro išlaidos sveikatos priežiūrai ir vaistams, nedarbas, negautos pajamos už nepagamintą produktą, žemos produktyvumo lygis, draudimo ir socialinės išmokos.

Skausmas – savarankiška liga

Lėtinis skausmas apibūdinamas kaip skausmas, besitęsiantis ilgiau nei 3 mėnesius ar nesibaigiantis, sugijus pažeistam audiniui, ilgainiui tampa savarankiška liga. Anesteziologas-reanimatologas Andrius Bubliauskas teigia, jog be skausmo pojūčio sutrinka emocijos, blogėja atmintis, atsiranda nuovargis, nerimas, sutrinka poilsio-veiklos ritmas.

Pastebėta, jog apie 60-70 proc. pacientų į gydymo įstaigas kreipiasi būtent dėl skausmo, klinicistui tenka stebėti daugybę skausmo išraiškų bei paversti tai klinikiniais terminais. Įvertinus skausmą, atsižvelgiant į jo intensyvumą, būtina pradėti gydyti nedelsiant, ypač jei tai stiprus ar nepakeliamas skausmas.

„Klinicistas neretai susiduria su iššūkiais atpažįstant skausmo pobūdį, bei lokalizaciją, ilgai besitęsiant skausmui, anksti nesikreipiant į specialistus, sudėtingi skausmo mechanizmai tampa vis sunkiau valdomi“, – teigia A. Bubliauskas.

Pastebima „jaunėjimo“ tendencija – į skausmo kabinetą vis dažniau užsuka jauno ir darbingo amžiaus pacientai, kuriems lėtinis skausmas sutrikdo kasdienę veiklą. Tokiems pacientams yra daugiau galimybių padėti, nes ligos sukelti pokyčiai nebūna dideli.

Gydymo metodai skiriasi

Anesteziologas-reanimatologas Andrius Bubliauskas sako, jog kartais visai numalšinti skausmo gali ir nepavykti, tačiau galima sumažinti skausmo intensyvumą iki pacientui toleruojamos ribos. Deja, nėra vieno universalaus vaisto ar gydymo metodo, tinkančio kiekvienam pacientui. Dažnai skausmo gydytojui tenka derinti medikamentinį gydymą su invazinėmis skausmo procedūromis, kurios sumažina medikamentų poreikį ar padeda visai jų atsisakyti.

Invazinės procedūros gali būti taikomos kontroliuojant telerentgenu. Jauną specialistą džiugina tai, jog artimiausiu metu planuojama įsigyti echoskopą, kurio pagalba galės teigti šiuolaikiškas ir saugias pacientui paslaugas.

Skausmo, ypač lėtinio, gydymas ar gydymasis pradedamas nemedikamentinėmis priemonėmis (fizioterapija, psichoterapija, muzikos terapija ir kt.). Anot A. Bubliausko, nors nemedikamentinių priemonių yra nemažai, pagrindinė skausmą malšinanti priemonė yra vaistai.

„Gydant vaistais, svarbiausia yra malšinti skausmą, bet kartu ir nesukelti ryškių vaistų sąlygojamų nepageidaujamą reakcijų“, – sako specialistas.

Pacientams svarbu suprasti, kad vaisto nuskausminamas poveikis yra individualus, dažnai kas padeda vienam, gali visai nepadėti kitam. Taip pat labai svarbus pakopinis skausmo malšinimas, kurį sudaro keli vaistai ar vaistų deriniai. Juos būtina vartoti būtent taip, kaip nurodė gydytojas. Dažnai kompleksiniame skausmo gydyme skiriami medikamentai, kurie neturi nieko bendro su nuskausminamuoju poveikiu, tačiau būtent jie papildo ir padaro gydymą efektyviu. Neretam pacientui tai sukelia abejonių taikomo gydymo tinkamumu.

Gydant labai stiprų nepakeliamą skausmą, skiriami stiprūs analgetikai, opioidai. Skausmo gydytojas pastebi, jog kartais pacientai, baimindamiesi priprasti prie skiriamų medikamentų ar siekdami išvengti šalutinio vaistų poveikio, pradeda juos vartoti nereguliariai. Deja, žmonės dažnai nesupranta, jog skausmas duoda daug didesnė žalą, nei nepageidaujamas medikamentų poveikis. Skausmo gydytojas A. Bubliauskas pastebi, jog daliai pacientų skausmas gali stiprėti dėl progresuojančios pagrindinės ligos. Ypač tai būdinga sergant onkologinėmis ligomis, kuomet vartojami medikamentai tampa neefektyvūs. Taip nutikus, tenka peržiūrėti gydymo planą, vienus medikamentus keisti kitais, veiksmingesniais.

Taikomas ir invazinis skausmo gydymas – tai skausmo malšinimas anesteziologinėmis procedūromis. Šis metodas paprastai derinamas su kitais skausmo gydymo metodais, medikamentiniu gydymu. Anot A. Bubliausko, jį taikant galima pasiekti geresnių gydymo rezultatų ir palengvinti ligonių kančias, mat tinkamai skirtas invazinis gydymas paprastai būna veiksmingas, tačiau dažniausiai jis nėra ilgalaikis, gydomąsias procedūros tenka kartoti.

Skausmo gydymas – modernėja

Daug didesnes skausmo gydymo galimybes turi už­sie­nio ša­lys. Pa­sau­ly­je skaus­mo me­di­ci­na spar­čiai žen­gia į prie­kį. Kai į žmo­gaus svei­ka­tą, kaip ir į pa­čią svei­ka­tos ap­sau­gą, žiū­ri­ma po­zi­ty­viai, fi­nan­si­nės ga­li­my­bės ne­ri­bo­ja me­di­kų dar­bo, to­dėl gy­dy­to­jai dir­ba pa­čia nau­jau­sia me­di­ci­ni­ne apa­ra­tū­ra ir prie­mo­nė­mis, kai gali dirbti, ne­kreip­da­mi dė­me­sio į jų kai­ną.

„Lietuvos gydymo įstaigų fi­nan­si­nės ga­li­my­bės, de­ja, yra kur kas ma­žes­nės, ta­čiau sa­vo ži­nio­mis skaus­mą ge­ban­tys gy­dy­ti Lie­tu­vos gy­dy­to­jai tik­rai nė­ra pra­stes­ni už ki­tų ša­lių me­di­kus“, – sa­ko me­di­kas.

Gerokai pasikeitė skausmo gydymas nuo tada, kai 2002 metais šviesios atminties gydytojo Romualdo Bugailiškio pastangomis buvo įkurtas skausmo kabinetas.

Džiuginą jauną specialistą teigiamas ligoninės vadovų požiūris į skausmo gydymą, tad ir apie naujoves bei modernėjimą galvoti yra pagrindo. Šiuo metu lėtinio skausmo kamuojamiems ligoniams gali taikyti telerentgeno apartą, kurio prireikia invazinių blokadų rentgeno kontrolei.

Naudojamas radiodažninis generatorius, kurio dėka skausmui gydyti atliekamos nervų disfunkcinės procedūros.

Planuojama įsigyti ultragarsinį aparatą echoskopą, kuriuo dirbant procedūros būtų tikslesnės, o galima žala mažėtų, nes vaistų dozės būtų optimalios.

Šiuo metu klinika turi du gana erdvius procedūrų kabinetus, keturių vietų dienos stacionaro palatą pacientams sekti ir gydyti, po intervencinių procedūrų vertinti, turi atskirą ligonių apžiūros kabinetą, pagalbines patalpas. Neseniai dirbti pradėjusiam gydytojui akivaizdu, jog iki idealios situacijos dar toli. Juolab, kad skausmo medicina – sparčiai progresuojanti medicinos sritis. Atsiranda vis naujesnių technologijų, sudėtingesnės įrangos ir ne mažiau sudėtingų skausmo

malšinimo būdų. O kiekvienas žmogus, nesvarbu kur jis gyventų, nusipelno sirgti ir iš gyvenimo išeiti oriai, nekamuojamas skausmo.