Trečiojo amžiaus universiteto Kultūros ir meno fakultetas pradėjo naująjį pavasario semestrą

Jau nieko nebestebina, kad į Kultūros ir meno fakulteto paskaitas, įvairius susitikimus susirenka pilnos salės klausytojų, kad jų gausu dailės galerijose ir muziejuose.

 

Parodų lankymas – populiari studijų forma.

Dvi Kultūros ir meno fakulteto  studentų grupės 2018 m. sausio 17 d. aplankė parodą „Medis Lietuvos architektūroje“, eksponuojamą  Šiaulių universiteto (ŠU) dailės galerijoje.

Ši Lietuvos architektų sąjungos parengta paroda 2015 m. buvo pristatyta Lietuvos ambasadoje Londone, vėliau buvo eksponuota įvairiuose Lietuvos miestuose. Joje parodoje glaustai pristatoma medinės architektūros įvairovė, įvairaus laikotarpio ir paskirties mediniai pastatai Lietuvoje: etnografiniai kaimai, sodybų architektūra (aut. dr. Rasa Bertašiūtė), dvarų sodybos (aut. dr. Dalė Puodžiukienė), sakralinė architektūra (aut. Kristina Štaupaitė), medinė architektūra Lietuvos miestuose, XIX a.- XX a. pr. (aut. dr. Ingrida Veliūtė, Asta Raškevičiūtė) ir šiuolaikinė medinė architektūra Lietuvoje (aut. Rūta Leitanaitė).

Parodos pagrindiniai tikslai – ne tik propaguoti architektūrą kaip meno šaką, pristatyti Lietuvos architektūros istoriją, bet ir supažindinti Lietuvos piliečius su naujausiais, geriausiais Lietuvos architektų kūriniais, tuo pačiu sudominti visuomenę kokybiškos aplinkos kūrimu. Medis Lietuvos architektūroje atgavo populiarumą XX a. paskutiniame dešimtmetyje. Šiuolaikinėje architektūroje medis suvokiamas nebe kaip pigiausia medžiaga, o naudojamas išskirtiniam įvaizdžiui, kokybiškai aplinkai sukurti.

Parodą pristatė ŠU galerijos direktorius Kornelijus Užuotas. Jį  papildė fakulteto dekanė architektė Rūta Černiauskienė.

Kultūros ir meno fakulteto kalusytojai, apžiūrėdami parodą, turėjo progą prisiminti ir jiems patiems žinomų  medinės architektūros statinių – tai kaimų, miestelių bažnyčios, didesni ar mažesni dvareliai, gyvenamieji bei ūkiniai pastatai.

Klausytojų dėmesys buvo atkreiptas į unikalų Kauno medinės architektūros paveldą –  tarpukario miesto vilas; buvo prisiminti išlikę ir jau nebeišlikę mediniai pastatai Šiaulių apskrityje, kalbėta apie naujus medinius statinius Neringoje.

Klausytojai su įdomumu apžiūrėjo  kita galerijoje veikiančią dailininkės Renatos Murauskaitės grafikos paroda.

Kai kuriems klausytojams ši diena asmeniškai tapo istorine, nes jie pirmą kartą apsilankė šioje dailės galerijoje.  Jų dauguma laikėsi pasiūlyto aprangos kodo – ryškios rankinės ir atšvaito.

Bohemą” pamatyti privalu…“

Yra parodos, spektakliai, vietos, nacionalinės svarbos objektai, kuriuos Kultūros ir meno fakulteto klausytojams privalu aplankyti. Prieš Naujuosius metus didelė dalis studentų pabuvojo Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje, Latvijos nacionalinėje bibliotekoje, Latvijos nacionalinės operos ir baleto teatre, Panevėžio muzikiniame teatre. Švedijoje aplankytas žymusis “Vaza” muziejus, susipažinta su sostine Stokholmu, jo istoriniais pastatais, švedų gyvensenos ypatumais.

Prasidėjus naujam semestrui, Kultūros ir meno fakulteto studentai atnaujino savo ypač mėgiamas  išvykas į muzikinius bei operos teatrus. Šį kartą buvo pasirinktas vienas sėkmingiausių ir populiariausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymų –  Giacomo Puccini’o opera „Bohema“. Režisierės statytojos Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dick’o Bird’o bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus sukurta opera sausio 20 dieną buvo parodyta Žvejų rūmuose, kur įsikūręs Klaipėdos muzikinis teatras.  Pagrindinį Rudolfo vaidmenį atliko pasaulinio garso tenoras Arthur Espiritu (Filipinai, JAV), Mimi partiją dainavo LNOBT solistė Viktorija Miškūnaitė. Tai, kad tenoras, dainuojantis garsiausiose pasaulio scenose, sutiko už prieinamą kainą atvažiuoti į mažai kam žinomą Klaipėdą ir atlikti Rudolfo partiją „Bohemoje“, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas pavadino stebuklu.  „Bohema“ iki šiol išlieka viena populiariausių operų, statomų žymiausiuose pasaulio teatruose. Jos siužeto centre – meilės ir mirties drama, nerūpestingas, tačiau skurdus jaunų menininkų gyvenimas. Kultūros ir meno fakulteto studentų įspūdžiai puikūs.

Fakulteto klausytojai buvo sužavėti ne tik operos pastatymu, bet ir prabangia Klaipėdos muzikinio teatro aplinka, šilta atmosfera. Visi džiaugėsi ir puikiu tos dienos oru, ir apskritai išvyka, kurią suorganizavo nepailstančios fakulteto seniūnės. Tik, kaip kartais pasitaiko, užmiršo „įsiamžinti“ uostamiesčio architektūros fone… Išblaškė įspūdžiai ir pakili šventinė nuotaika.

Kultūros ir meno fakulteto dekanė Rūta Černiauskienė