Tuberkuliozės gydymo naujovės skatina įveikti klastingą ligą

Tuberkuliozė – liga, kurios gydymas trunka nuo kelių iki keliolikos mėnesių. Išvykę iš stacionaro, pacientai tęsia gydymą ambulatoriškai. Sėkminga šios ligos gydymo sąlyga – kiekviena vaistų dozė turi būti suvartota stebint medicinos personalui. Apie tiesiogiai stebimo trumpo gydymo (DOTS) kabineto darbą, taikomas naujoves tuberkuliozei gydyti papasakojo Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos direktorius Algirdas Gauronskis, Konsultacijų poliklinikos vedėja Danutė Jadzevičienė bei Andželina Škerbienė, DOTS kabineto bendrosios praktikos slaugytoja.

Gydymas ligoninėje – ne pabaiga

Efektyviausia tuberkuliozės prevencijos priemonė – sėkmingai išgydytas kiekvienas asmuo, susirgęs atvira tuberkuliozės forma. Susirgęs tuberkulioze žmogus stacionare gydymas iki tol, kol tampa nebepavojingu visuomenei. Šiuo metu klinikoje gydoma 90 sergančiųjų tuberkulioze. Išvykę iš stacionaro, pacientai tęsia gydymą ambulatoriškai, t.y. kasdien lankosi tiesiogiai stebimo trumpo gydymo (DOTS) kabinete, kur išgeria paskirtus vaistus, stebint medicinos slaugytojai. Ši DOTS strategija jau taikome penkioliktus metus. Šiuo metu DOTS kabinete gydosi 13 sergančiųjų.

Labai svarbu išaiškinti tuberkuliozę ankstyvoje ligos stadijoje ir skirti reikiamą gydymą, kuris tikrai netrumpas. Pasak klinikos vadovo A. Gauronskio, šiandien susirgęs tuberkulioze žmogus pasveiktų kitų metų kovo mėnesį. Tačiau jei susirgtų atsparia tuberkuliozės forma, tai pasveiktų po dvejų metų.

Deja, gydymas ligoninėje – dar ne pabaiga. Gydytojui pulmonologui nusprendus, kad hospitalizacija nebėra būtina, skiriamas ambulatorinis gydymas, kuris tęsiamas ir užbaigiamas DOTS kabinete, taikant tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kursą.

Ambulatorinio TB gydymo naujovės

Pasak konsultacijų poliklinikos vedėjos D. Jadzevičienės, 2016 vasario 12 d. išleistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įgalina aktyviau taikyti šią strategiją ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir rajonų kaimo vietovių poliklinikose bei ambulatorijose.

Šių metų rugpjūčio 26 dieną Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikoje vyko mokymai, kurių metu 36 Šiaulių krašto bendrosios praktikos slaugytojos išklausė 4 valandų paskaitų ciklą apie tuberkuliozės profilaktiką ir kontrolę bei kontroliuojamo gydymo ypatumus. Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikoje veikiantis DOTS kabinetas tapo pavyzdžiu kitiems. Pasimokiusios medikės šią patirtį galės pritaikyti prie rajonų savivaldybių įkurtuose DOTS kabinetuose. Atkreipiamas ypatingas šeimos gydytojų dėmesys į tuberkulioze sergančiojo paciento ambulatorinį gydymą, stebint, kad TB sergantis pacientas laikytųsi paskirto režimo, baigtų gydymo kursą ir būtų sėkmingai išgydytas.

Paciento atsakomybė ir noras pasveikti

Labai svarbi motyvacija nenutraukti pradėto gydymo yra ir tai, kad nuo šių metų birželio 1-osios dienos DOTS metu taikomi vaistai skiriami nemokamai. Konsultacijų poliklinikos vedėja Danutė Jadzevičienė sako, kad tai padeda siekti svarbiausio tikslo – visiškai išgydyti pacientą, tuomet jis neužkrės aplinkinių: šeimos narių, bendradarbių, mokslo draugų.

Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos DOTS kabineto veiklą organizuoti padeda ir Šiaulių miesto bei Šiaulių rajono savivaldybės, su kuriomis yra pasirašyta sutartis „Tuberkuliozės kontrolės strategijos įgyvendinimo tęsimas Šiaulių mieste 2016 metais“. Projektų finansavimas suteikia daugiau galimybių motyvuoti gydymą, skiriant socialinę paramą bei įgyvendinant naujoves.

Ne visada žmonės supranta, kodėl turi gydytis toliau, nors po gydymo ligoninėje jau jaučiasi gerai. Gydytoja D. Jadzevičienė sako, jog norint visiškai pasveikti, būtina baigti numatytą gydymo kursą, bei išvengti ligos atkryčių ar vaistams atsparios tuberkuliozės, todėl ir reikia gydymą tęsti. Deja, yra tokių pacientų, kurie vengia gydytis, pamiršta išgerti vaistus.

Tuberkulioze suserga ne tik vargingai gyvenantys, bet ir jauni, išsilavinę, pasiturimai gyvenantys žmonės. Medikai pastebi, jog jei žmogus norės piktnaudžiauti ir vaistų negerti, jis ras būdų. Juolab, kad ne tik socialiai pažeidžiami žmonės nutraukia gydymą – neišgeria vaistų ir išsilavinę, sąmoningi žmonės. Būna, kai pacientas piktybiškai nutraukia gydymą. Tokiam taikomas įstatymu numatytas būtinasis hospitalizavimas, izoliavimas. Šiemet ši priemonė buvo taikyta dviems Šiaulių miesto gyventojams – jie nukreipti gydytis į Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninę.

Tiesiogiai stebimo trumpo gydymo (DOTS) kabineto bendrosios praktikos slaugytoja Andželina Škerbienė sako, kad dažniausiai su sergančiais tuberkulioze pavyksta susitarti, tad gydymas baigiamas. Šiame kabinete ne tik kontroliuojama, kad pacientas išgertų vaistus. Daug bendraujama, kalbama apie ligą, gydymo svarbą, sveikimo rezultatus. Dar gulint ligoninėje su pacientu pradedama kalba apie tai, koks ilgas, nuoseklus ir atsakingas gydymas žmogaus laukia.

Neatsiejamas DOTS elementas – socialinės motyvacijos ir paramos pacientams užtikrinimas.

Pacientams, besilankantiems DOTS kabinete, skiriami talonai maisto produktams įsigyti, kompensuojamos kelionės išlaidos, perkama vaistų nuo tuberkuliozės pašaliniam poveikiui mažinti. Dalis lėšų skiriama nedraustųjų sveikatos draudimu bei kontaktinių ir rizikos grupės asmenų profilaktikai.

Lėšos šiai paramai taip pat gaunamos iš Šiaulių miesto bei Šiaulių rajono savivaldybės remiamų projektų, kuriuos kasmet rengia gydymo įstaiga. Kai lėšų skiriama daugiau, ir pagalbos gali būti daugiau.

Patrauklūs metodai – skatina

Medikai nuolat ieško būdų, kaip skatinti pacientų atsakomybę sveikti.

„Nusprendėme sergančiuosius skatinti ne maisto paketais, bet skirti talonus maisto produktams. Žmogui patogiau, nes jis gali įsigyti tai, ko jam labiausiai reikia“- pasakoja gydytoja D. Jadzevičienė.

Metams gydymo įstaigą pasiekia per 6000 eurų projektinių lėšų, tad jų nėra tiek daug, todėl stengiamasi naudoti efektyviai. Pacientams svarbu, kad kelionė į gydymo įstaigą nekainuotų. Tariamasi su viešojo transporto įmonėmis, kaip kompensuoti kelionės išlaidas kasdien į gydymo įstaigą atvykstantiems pacientams.

Ieškoma ir kitų alternatyvių tiesiogiai stebimo gydymo būdų. Lankydamiesi pas kolegas Latvijoje, Rygoje, Šiaulių gydytojai liko sužavėti galimybe tiesiogiai kontroliuojamam gydymui naudoti internetinį ryšį. Ši idėja buvo sėkmingai įgyvendinta – šiuo metu penki pacientai paskirtą vaistų dozę išgeria tiesioginio ryšio internetu metu. Bendrosios praktikos slaugytoja A. Škerbienė jungiasi į tiesioginį ryšį slaipe sutartu metu ir pacientas išgeria vaistus, stebimas monitoriaus ekrane. Ši galimybė ypač pagerina studentų, moksleivių situaciją, nes jiems nebereikia praleisti užsiėmimų. Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos direktorius Algirdas Gauronskis prisiminė seminarą Londone, kur tokia galimybė vykdyti tiesiogiai stebimo gydymo kontrolę pristatyta kaip naujovė. Buvo pristatyta ir dar mūsuose netaikyta naujovė – bendrauti trumposiomis žinutėmis. Gydymo įstaigos, taikančios šį metodą, trumpąją žinute primena pacientui, kada jam reikia gerti vaistus. Pasaulyje jau naudojamos ir išmaniosios vaistų dėžutės. Ja besinaudojančiam pacientui atidarius dėžutę ir paėmus vaistus, išsiunčiama žinutė gydytojui.

DOTS kabineto lankytojų skaičius nuolat keičiasi – gali būti nuo dešimt iki dvidešimties žmonių. Lankosi kabinete taip pat nevienodai – vieniems pakanka vaistus vartoti porą mėnesių, o kiti lankosi dvejus metus. Tai priklauso nuo ligos sunkumo, nuo organizmo savybių. Ypač sunku tiems, kuriems vaistus reikia gerti kelis metus. Pasak D. Jadzevičienės, vaistai nuo tuberkuliozės sukelia nemažai pašalinių reiškinių, ir pacientui atrodo, kad nenaudodamas vaistų jis jaučiasi geriau. Tačiau tuomet pagrindinė liga tuberkuliozė lieka negydoma. Todėl kol kas neįmanoma patiems pacientams palikti galimybę gydytis, nes daugelis gydymo kurso nebaigtų.

Tuberkuliozė traukiasi?

Lietuvoje sergamumas tuberkulioze mažėja, tačiau problema lieka aktuali. A. Gauronskis teigia, jog nuo 1998 iki 2012 metų tuberkuliozės atvejų šalyje sumažėjo beveik 45 proc., tačiau skaičiai, lyginant su kitomis šalimis, dar dideli. Lietuvoje 100 tūkstančių gyventojų tenka 40 tuberkuliozės atvejų, o Estijoje – perpus mažiau, tik 20 ligonių 100 tūkstančių gyventojų. Statistiškai Lietuva yra priešpaskutinėje vietoje Europoje pagal sergamumą tuberkulioze – prieš Rumuniją.

Gydymo įstaigos vadovas mano, jog situacija keistųsi, pakilus šalies ekonominiam lygiui, mažėjant atskirčiai tarp vargingai ir pasiturimai gyvenančių žmonių.

„Norint mažinti sergamumą tuberkulioze, reikia diagnozuoti ligą ankstyvos stadijos, tuomet gydymas bus ne toks ilgas ir sudėtingas“, – sako gydymo įstaigos vadovas, pasak kurio tam reikia nuolat dėl tuberkuliozės tikrinti nedraustus ir rizikos grupės asmenis, reikia, kad artimiausiu metu kiekvienoje savivaldybėje atsirastų DOTS kabinetai, kad keistųsi visuomenės požiūris į ligą bei sergantįjį.

Nereikia stebėtis, kad iš ligoninės išleidžiamas iki galo nepasveikęs žmogus. Tuberkuliozė – tokia liga, kuri gydoma tampa nepavojinga. Tačiau suprasti bei toleruoti sergantįjį labai svarbu, nes jis tampa nedarbingas ilgam, iškyla materialinių problemų. Todėl socialinė parama yra labai svarbi ir veiksminga. Kai žmogus supras gydymosi svarbą, būtinasis hospitalizavimas ar izoliavimas taps praeities etapu.

Zita KATKIENĖ

Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė