Vinco Kudirkos progimnazijos aštuntokai ekskursijoje pažino žydų gyvenimo pėdsakus Šiauliuose

Atrodo, gerai pažįstame savo gimtuosius Šiaulius, daug ką apie juos žinome. Tai miestas, kuriame gyvena įvairių tautybių žmonės. Tačiau dažnai net nesusimąstome, kokį pėdsaką mieste paliko vienos ar kitos tautybės gyventojai. Susipažinti su žydų tautybės žmonėmis, jų indėliu į miesto gyvenimą Vinco Kudirkos progimnazijos aštuntokams suteikė gidė Margarita Andrončenko. Ji mokiniams papasakojo, jog pirmasis žydų bendruomenės apsigyvenimas Šiauliuose datuojamas XVII amžiaus pabaigoje, kai Lenkijos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštis Jonas III Sobieskis (1674 – 1696) suteikė 1681 metais privilegiją Šiaulių miesto gyventojui Vulfui Nurokui, kad jis ir jo šeima bei ainiai atleidžiami nuo visų mokesčių bei jiems leidžiama apsigyventi ir gyventi Šiaulių mieste.

Išlikusi legenda apie žydų įsikūrimą Šiauliuose, kurioje teigiama, jog karalius Jonas III suteikęs privilegijų žydams vien todėl, kad vienas žydas, pasivadinęs Vulfu, ištraukė varpą iš vandens, kuris ten įkrito vežant jį per ledą.

Viena iš svarbių kelionės stotelių – „Atminimo akmuo“ prie Šiaulių savivaldybės net 20 m. Šiaulių viceburmistru dirbusiam Samueliui Petuchauskui. Burmistrai keitėsi, o viceburmistras buvo renkamas tas pats.

Dabartinė „Valerijono“ vaistinė – viena seniausių Lietuvoje veikiančių vaistinių – irgi įkurta žydų kilmės provizoriaus Nuroko. Gidė parodė išlikusius žydų statytus namus: tai buvusi sinagoga (dabar ten įsikūrusi užeiga „Senasis sodžius“), žydų ligoninė (stomatologijos poliklinika), Talmud-Toros mokykla (kvalifikacijos institutas).

Kudirkiečiai apsilankė ir Šiaulių žydų bendruomenės namuose, įsikūrusiuose gydytojo Semiono Volperto name, pastatytame 1930- 1934 m. odos ir venerinių ligų gydytojui Semionui Volpertui. Jis šio namo antrame aukšte buvo įkūręs kliniką, kurioje 1931 m. atsirado vienas iš pirmųjų rentgeno aparatų Baltijos šalyse. Čia apžiūrėjome hebrajų kalba parašytas knygas, vaikams mokytis skirtą torą, muziejų, skirtą žuvusiems Šiaulių žydams.

Žinoma, neužmirštas buvo ir Ch. Frenkelis, 1887 m. įsteigęs odų fabriką, išaugusį į į vieną didžiausių odų ir avalynės fabrikų visoje Rusijos imperijoje. Jo indėlis į miesto plėtrą yra didžiulis, o jo rūmai – miesto puošmena.

Paskutinis ekskursijos momentas – tylos minutė prie paminklinio akmens, žyminčio vietą, kur buvo vartai į Šiaulių getą.

Kelionės žydų pėdsakais Šiauliuose metu gidė M. Andročenko daug pasakojo apie žydų tradicijas, papročius, maistą, pavaišino macais, obuoliais su medumi. Pasirodo, obuoliai su medumi – žydų Naujųjų metų patiekalas. Nors buvo neįprastas, bet gardus.

Šios ekskursijos metu mokiniai ne tik daugiau sužinojo apie savo miestą, bet šiek tiek geriau pažino vienos iš Šiauliuose gyvenančių tautų istoriją, papročius.

Rita Samoškienė