Vinco Kudirkos progimnazijos pedagogai Mokytojo dieną šventė ekskursijoje

p10703821Lietingą spalio penktadienį Vinco Kudirkos progimnazijos mokytojai vyko pas rokiškėnus. Pirmiausia buvo aplankyta Rokiškio miesto centre stovinti Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia. Ne veltui teigiama, kad ši bažnyčia – tai materialus liudijimas stebuklo, kokį gali sukurti ir po savęs ateinančioms kartoms palikti galingi, turtingi ir dvasingi žmonės. Šią neogotikinio stiliaus bažnyčią su didžiule meile ir užsidegimu pastatė brolis ir sesuo Tyzenhauzai. Grafai negailėjo pinigų jos puošybai, kiekviena interjero detalė gerai apgalvota, kiekvienas daiktas nupirktas kruopščiai atrinkus geriausią iš geriausių: didysis altorius pagamintas Paryžiuje, iš parodos į bažnyčią atkeliavo ir gražioji sakykla, Belgijos meistrai šiems maldos namams gamino šoninius altorius, klausyklas, suolus ir kita. Aplankėme ir koplyčią su Rokiškio grafų laidojimo kripta, bažnyčios muziejų, varpinę. Kiek grafams kainavo bažnyčios statyba ir įrengimas, nežinoma. Pasak istorikų, klausiami apie aukos dydį, grafų giminės atsakydavo: „Dievas žino, mums nėra reikalo skaičiuoti.“

Pasižvalgę po Rokiškio dvarą, toliau keliavome į Onuškį, kur mus pasitiko Onuškio šviesuolė Elena Blažienė. Pavydėti reikia šiai moteriai energijos, jėgų ir noro dirbti. Ji spėja pasirūpinti ir savo įsteigtu etnografiniu muziejumi (stebina įvairių eksponatų gausa), ir Onuškio bažnyčia, ir pasitikti svečius. Palydėjusi mus į Šv. Mykolo Arkangelo (1774 m.) bažnyčią, seniausią medinę bažnyčią Rokiškio krašte, papasakojo, kad ji pastatyta ant akmeninių pamatų, be jokių piliorių bei atramų, naudojant medines vinis ir sunėrimus be geležies.

Pakeliui apžiūrėjome ir Onuškio dvaro likučius. Tai stilingiausio Lietuvos dvaro griuvėsiai, primenantys Graikijos akropolį. Šis dvaras, kurio paskutiniai savininkai buvo Komarai, sudegė per I pasaulinį karą, tačiau likusios kolonos ir mūro sienos ir dabar byloja apie buvusį dvaro grožį.

Paskutinis aplankytas dvaras – Ilzenbergo dvaras, kuris yra tarp Ilgio ir Apvalaso ežerų. Pastarojo kontūrai primena Lietuvos kontūrus. Ilzenbergo dvarą 1515 m. įkūrė Livonijos ordino vasalas Berndtas Kerssenbrockas. Šeimininkai dažnai keitėsi, o 1896 m. dvarą nupirko Lietuvos bajoras inžinierius E. Dimša. Dabar dvaras atstatytas, jame veikia biodinaminis ūkis.

Kelionė buvo turininga: vieni objektai buvo žinomi, kitus iš naujo atradome: niekas nestovi vietoje, daug kas keičiasi, gražėja. Gaila tik, kad kai kurių dvarų, matyt, jau niekas nebeatgaivins.

Rita Samoškienė