Liepos 6 d.

11 val. šv. Mišios
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Aušros tak. 3

11.45 val. šventinė eisena
Dalyvauja Šiaulių pučiamųjų orkestras (dirig. G. Brūzga), Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“ (meno vad. R. Laugalis), „Šiaulių Jovaro progimnazijos ir Didždvario gimnazijos liaudiškų šokių ansamblis „Šėltinis“ (vad. V. ir R. Laugaliai, G. Urbonavičius, G. Petrauskė)
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra–Prisikėlimo aikštė
Org. Šiaulių kultūros centras

12 val. iškilminga Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija ir šventinis koncertas
Dalyvauja Šiaulių pučiamųjų orkestras (dirig. G. Brūzga), Juozas Janužas (tenoras), Regina Marozienė (kanklės), Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos liaudiškos muzikos ansamblis „Jovarėlis“ (meno vad. R. Vaišnorienė, vokalinės grupės vad. D. Kavaliauskienė), Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“ (meno vad. R. Laugalis), „Šiaulių Jovaro progimnazijos ir Didždvario gimnazijos liaudiškų šokių ansamblis „Šėltinis“ (vad. V. ir R. Laugaliai, G. Urbonavičius, G. Petrauskė). Trispalvę kels Šiaulių miesto garbės pilietis Vilius Antanas Kazanavičius
Prisikėlimo aikštė
Org. Šiaulių kultūros centras

14.30 val. Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos koncertas
Dalyvauja Anastasija Šumskaitė (fortepijonas), Deimantė Laurinaitytė (smuikas), Šiaulių miesto simfoninis orkestras „Camerata Solaris“ (meno vad. V. Čepinskis). Dirigentas Vilhelmas Čepinskis
Nemokamus kvietimus platina Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ kasa ir www.ticketmarket.lt
Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“, Tilžės g. 140

16 val. kultūrinė iniciatyva „Kariljonas karalienei Mortai: karūnos šviesa“
Programoje: Gdansko miesto muziejaus (Lenkija) mobilaus kariljono koncertas su kariljonininkais
Dalyvauja dr. Monika Kaźmierczak (Lenkija), Witold Maciak (Lenkija), Ignas Vydeika (Lietuva), meninė instaliacija „Karūnos šviesa“ (veiks liepos 6–26 d.)
Skveras prie Šiaulių miesto savivaldybės, Vasario 16-osios g. 62
Org. Šiaulių kultūros centras, finans. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

17–21 val. renginys „Lietuviškoji tapatybė ir atsparumas“
Programoje: edukacinės grafikos dirbtuvės „Mano karališkasis ženklas“, susitikimas su lenktynininku Roku Baciuška (pokalbio moderatorė Giedrė Brazlauskaitė), Justinos Žukauskaitės koncertas, Tautiškos giesmės giedojimas
Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namų parkas, Energetikų g. 7

19.30 val. šventinis XXIII tarptautinio Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalio koncertas
Dalyvauja atlikėjas Anyanya, kolektyvas „Vilnius Funk Collective“
Chaimo Frenkelio vilos-muziejaus parkas, Vilniaus g. 74
Org. Šiaulių „Aušros“ muziejus

21 val. visuotinis „Tautiškos giesmės“ giedojimas
Chaimo Frenkelio vilos-muziejaus parkas, Vilniaus g. 74
Org. Šiaulių „Aušros“ muziejus

KITI RENGINIAI, PARODOS

Liepos 1–3 ir 7–8 d.

Edukacija „Istorijos seklys: laisvės pėdsakais“

Skirta 1–8 kl. moksleiviams, asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių

Būtina išankstinė registracija tel. +370 41 37 17 37, el. p. jurgita.vijuniene@savb.lt

Povilo Višinskio biblioteka, Aušros al. 62

Liepos 6 d.

11 val. ekskursija autobusu „Šiaulių žemės trejybė“

Ekskursijos maršrutas: Šiauliai–Naisiai–Kryžių kalnas–Šiauliai

Bilieto kaina 10 Eur. Būtina išankstinė registracija tel. +370 678 07 707, el. p. virgilija.staseviciute@visitsiauliai.lt

Gidas lauks prie Šiaulių turizmo informacijos centro, Vilniaus g. 213

11–16 val. architekto, dizainerio ir menininko Alberto Domerecko jubiliejinės kūrybos parodos „Tapyba, skulptūra 2026–85“, šiaudinių sodų parodos „Po aukso sodais“, Šiaulių miesto tautodailininkų tapybos darbų parodos lankymas

Šiaulių kultūros centro galerija „Laiptai“, P. Bugailiškio etnologijos centras, Žemaitės g. 83

11–16 val. 65-osios kasmetinės jubiliejinės Šiaulių menininkų parodos „Šiaulių dailė“ lankymas

Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245

Org.: Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyrius, Šiaulių dailės galerija

19 val. renginys, skirtas Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai paminėti Programoje: dainos, šokiai. 21 val. visuotinis „Tautiškos giesmės“ giedojimasGytarių parkelis Org. klubas „Dainoriai“, finans. Šiaulių miesto savivaldybė pagal NVO projektą

 Renginiai, jei nenurodyta kitaip, nemokami

**************************************

Liepos 6-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje, žyminti valstybingumo pradžią ir tautinės tapatybės brandą. 1253 metais karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas įtvirtino Lietuvos valstybės vietą tuometėje Europos politinėje erdvėje ir padėjo pagrindus tolesniam valstybės vystymuisi. Ši diena primena mūsų valstybės ištakas, istorinę atmintį ir atsakomybę puoselėti laisvę bei nepriklausomybę.

Šiauliuose Valstybės dienos minėjimas prasidės 11 val. šv. Mišiomis Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje. Po jų, 11.45 val., nuo katedros į Prisikėlimo aikštę pajudės šventinė eisena. Lietuvos trispalvę lydės Šiaulių pučiamųjų orkestras (dirig. Gediminas Brūzga), Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“ (meno vad. Romualdas Laugalis) bei Šiaulių Jovaro progimnazijos ir Didždvario gimnazijos liaudiškų šokių ansamblis „Šėltinis“ (vad. Violeta ir Romualdas Laugaliai, Gintaras Urbonavičius, Greta Petrauskė). Iškilminga eisena simboliškai sujungs istoriją, tradicijas ir bendruomenę, kviesdama drauge švęsti valstybės gimtadienį.

12 val. Prisikėlimo aikštėje vyks iškilminga Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija ir šventinis koncertas. Šiemet garbė pakelti mūsų šalies trispalvę patikėta Lietuvos ekonomistui, visuomenės veikėjui ir Šiaulių miesto garbės piliečiui Viliui Antanui Kazanavičiui, daug prisidėjusiam prie miesto augimo ir vystymosi.

Kylant Lietuvos valstybės vėliavai skambės „Tautiška giesmė“, kurią atliks tenoras Juozas Janužas, Šiaulių pučiamųjų orkestras (dirig. Gediminas Brūzga) ir Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos liaudiškos muzikos ansamblis „Jovarėlis“ (meno vad. Regina Vaišnorienė, vokalinės grupės vadovė Daina Kavaliauskienė). Šventiniame koncerte taip pat pasirodys Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“ (meno vad. Romualdas Laugalis) bei Šiaulių Jovaro progimnazijos ir Didždvario gimnazijos liaudiškų šokių ansamblis „Šėltinis“ (vad. Violeta ir Romualdas Laugaliai, Gintaras Urbonavičius, Greta Petrauskė).

Šių metų Valstybės dienos programa Šiauliuose išsiskiria ir nauja kultūrine iniciatyva. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, siekdama puoselėti istorinę atmintį, pilietiškumą ir skatinti Lietuvos valstybingumui svarbių datų minėjimą, finansavimą skyrė 20 projektų Lietuvoje ir užsienyje. Tarp jų – ir Šiaulių kultūros centro projektas „Kariljonas Karalienei Mortai: Karūnos šviesa“.

„Minėdami 790-ąjį Šiaulių miesto jubiliejinius metus siekiame, kad svarbiausios valstybinės šventės įgautų naujų prasmių ir taptų ne tik iškilmingais minėjimais, bet ir gyvomis kultūrinėmis patirtimis. Todėl šių metų Valstybės dienos programą papildo kultūrinė iniciatyva „Kariljonas karalienei Mortai: karūnos šviesa“, kviesianti istoriją pažinti per meną ir muziką. Tikime, kad tokie projektai padeda aktualizuoti istorinę atmintį ir leidžia naujai pažvelgti į Lietuvos valstybės ištakas“, – sako Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.

Projektas aktualizuoja karalienės Mortos ir Šiaulių krašto sąsajas su Lietuvos valstybės kūrimosi istorija, sujungdamas profesionalią kariljonų muziką, šiuolaikinį meną ir istorinę atmintį. Vienu ryškiausių akcentų taps iš Gdansko miesto muziejaus (Lenkija) atkeliausiantis mobilus kariljonas – suderintų varpų muzikos instrumentas, kurio skambesys Europoje nuo seno siejamas su iškilmingomis valstybinėmis progomis.

Nuo 16 val. skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės prasidės kultūrinė iniciatyva „Kariljonas karalienei Mortai: karūnos šviesa“. Programoje skambės Gdansko miesto muziejaus mobiliojo kariljono koncertas, kurį atliks kariljonininkai dr. Monika Kaźmierczak ir Witold Maciak iš Lenkijos bei Ignas Vydeika iš Lietuvos. Tą pačią dieną lankytojai galės išvysti meninę instaliaciją „Karūnos šviesa“, kuri iki liepos 26 d. kvies atrasti karalienės Mortos istoriją, Lietuvos valstybingumo ištakas ir karūnos simbolinę reikšmę per šiuolaikinio meno patirtį.

Valstybės dienos minėjimas tęsis Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose. Nuo 17 iki 21 val. čia vyks renginys „Lietuviškoji tapatybė ir atsparumas“, kuriame lankytojų lauks edukacinės grafikos dirbtuvės „Mano karališkasis ženklas“, susitikimas su lenktynininku Roku Baciuška, kurį moderuos Giedrė Brazlauskaitė, vyks Justinos Žukauskaitės koncertas. 21 val. renginio dalyviai, kartu su lietuviais visame pasaulyje, prisijungs prie tradicinio „Tautiškos giesmės“ giedojimo. Nuo 2009 metų ši iniciatyva tapo prasmingu viso pasaulio lietuvius vienijančiu simboliu, primenančiu, kad valstybės stiprybė pirmiausia gimsta iš bendrystės, istorinės atminties ir meilės savo šaliai.

Liepos 6-ąją šventiniai renginiai vyks ir kitose miesto kultūros įstaigose. 14.30 val. Šiaulių miesto koncertinėje įstaigoje „Saulė“ vyks Valstybės ir Tautiškos giesmės dienos koncertas, kuriame pasirodys pianistė Anastasija Šumskaitė, smuikininkė Deimantė Laurinaitytė bei Šiaulių miesto simfoninis orkestras „Camerata Solaris“, diriguojamas Vilhelmo Čepinskio.

Vakare, 19.30 val., Chaimo Frenkelio vilos-muziejaus parke XXIII tarptautinio Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalio koncertą surengs atlikėjas Anyanya ir kolektyvas „Vilnius Funk Collective. 21 val. visi susirinkusieji kviečiami drauge prisijungti prie visuotinio „Tautiškos giesmės“ giedojimo, simboliškai vainikuojančio Valstybės dienos minėjimą. Šventinę dieną taip pat papildys parodos, edukacijos, ekskursijos ir kitos kultūrinės veiklos, kviesiančios įvairiais būdais pažinti Lietuvos istoriją, kultūrą ir valstybingumo tradicijas.

The post Šiauliai kviečia švęsti Valstybės dieną – Liepos 6-osios programa appeared first on Šiaulių gidas.

STICHIJŲ KIEMAI

19.00–22.00 val. Vandens stichijos kiemas
Zubovų parkas (Aušros al. 50)
Ritualas „Virsmo vartai“, interaktyvi erdvė „Balto lino kiemas“ (Šiaulių menų mokyklos teatro studija „Kompanija šauni“ (vad. D. ir V. Dargiai), Šiaulių kultūros centro mėgėjų teatras „Durys“ (meno vad. V. Dargis), edukacinis vyksmas „Midaus namai“, kūrybinės dirbtuvės „Medžių dvasios“, „Kvapo lašas“, Šiaulių kultūros centro folkloro ansamblių – „Salduvė“ (meno vad. D. Daknys) ir „Vijolė“ (meno vad. A. Stankus) ir Šiaulių Dainų muzikos mokyklos jaunimo folkloro ansamblio „Vieversėlis“ (vad. A. Stankus) muzikiniai pasirodymai „Skambanti versmė“
Jonų, Janinų ir Janių lauks staigmenos!

19.00–22.00 val. Žemės stichijos kiemas
Skveras prie Šiaulių miesto savivaldybės (Vasario 16-osios g. 62)
Monetų kalimas, odos ir žalvario dirbtuvės, skrabalų bei šakočių kepimo edukacijos, etnografiniai žaidimai bei kulinarinio ir tautodailės paveldo prekybininkai

19.00–22.00 val. Oro stichijos kiemas
Povilo Višinskio aikštė (Vilniaus g. 130)
Smilkymo ir žolinių smilkalų gamybos edukacija, rištinių juostų edukacija, „Valpainių“ sūrių degustacija, sviesto mušimo edukacija, „Valerijono“ krautuvėlės edukacija, liaudiški šokiai (dalyvauja Šiaulių kultūros centro kolektyvai – liaudiškų šokių ansamblis „Kalatinis“ (meno vad. I. Šerpytienė, E. Račkauskas), liaudiškų šokių grupės „Vajaunas“ (meno vad. R. Laugalis), „Šėvulis“ (meno vad. G. Petrauskė) ir Šiaulių Dainų progimnazijos liaudiškų šokių studija „Šermukšnėlė“ ir vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Šermukšnis“ (vad. I. Šerpytienė, E. Račkauskas), Šiaulių Jovaro progimnazijos ir Didždvario gimnazijos liaudiškų šokių ansamblis „Šėltinis“ (vad. V. ir R. Laugaliai, G. Urbonavičius, G. Petrauskė) bei kulinarinio paveldo prekybininkai

19.00–22.00 val. Ugnies stichijos kiemas
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos kiemas (P. Višinskio g. 38)
Būrimas iš kupolių, žolynų turgelis, ritualinis vyksmas „Gintaro dulkės“ bei ugnies skėlimo iš titnago edukacija
Bus prekiaujama Joninių vainikais iš gėlių, kupolėmis, gintaro dulkėmis

Vakaro metu aplankius stichijų kiemus bus galima rinkti specialius ženklus žemėlapyje (žemėlapius galima pasiimti, bet kuriame iš keturių kiemų) ir Saulės Laikrodžio aikštėje atsiimti atminimo dovaną.

Renginio trukmė: ~3 val.

Visa renginių ciklo „Saulės augimas. Saugantis lokys“ programa: https://www.siauliukc.lt/news/4405/63/Renginiu-ciklas-Saules-augimas-Saugantis-lokys/

Organizatorius – Šiaulių kultūros centras.
Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės masiniuose renginiuose

Mieli lankytojai, dalyvaudami renginiuose, neprieštaraujate, kad jie gali būti filmuojami ar fotografuojami, o jų nuotraukos viešinamos Šiaulių kultūros centro internetinėje svetainėje, žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose.

Renginys nemokamas

Jubiliejiniai Šiaulių miesto gimtadienio metų renginiai pulsuoja tautos atmintimi, gyvomis tradicijomis ir lietuviškumu. Jie išryškina miesto paveldo, istorijos, tapatybės rėžius ir stiprina identitetą, o tradicijomis, dainomis, šokiais, apeigomis stiprinama tautos atmintis ir kuriama bendrystė. Senųjų lietuvių tradicijoje Joninių naktis – virsmo laikas. Ši naktis laikyta stebuklinga, nes vanduo įgauna ypatingą galią, ugnis apvalo, žolynai saugo paslaptis, o žmogus tampa artimesnis gamtai ir pats sau. Neatsitiktinai šioje išskirtinėje naktyje savo vietą atranda ir Šiaulių jubiliejinių metų pasakojimas – apie miesto augimą, stiprybę ir bendruomenę. Šiemet visos šios vertybės atgis keturiuose stichijų kiemuose, išsidėsčiusiuose skirtingose miesto erdvėse.

„Renginių ciklas „Saulės augimas. Saugantis lokys“ kviečia ne tik prisiminti miesto istoriją, bet ir ją patirti. Norėjome, kad Joninių vakaras taptų gyvu pasakojimu apie Šiaulius – jų simbolius, žmones ir vertybes. Keliaudami per stichijų kiemus lankytojai galės atrasti senųjų tradicijų grožį, o vakaro kulminacijoje tapti ypatingo momento liudininkais – išvysti ugnies šviesoje atgyjančias „Saulės stulpų“ šamoto skulptūras. Tikime, kad ši naktis dovanos ne tik įspūdžių, bet ir bendrystės jausmą, kuris jubiliejiniais metais įgauna ypatingą prasmę“, – intriguoja Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.

Nuo 19 iki 22 valandos skirtingose miesto erdvėse veiks keturi stichijų kiemai, kviesiantys pažinti senąsias tradicijas per patirtį, kūrybą ir gyvą bendravimą. Zubovų parke įsikurs Vandens stichijos kiemas, kuriame lankytojų lauks ritualas „Virsmo vartai“, interaktyvios erdvės, kūrybinės dirbtuvės, edukaciniai užsiėmimai ir folkloro muzikos pasirodymai. Žemės stichijos kieme, skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės, bus galima susipažinti su senaisiais amatais, išbandyti monetų kalimą, odos ir žalvario dirbtuves, dalyvauti edukacijose bei etnografiniuose žaidimuose.

Povilo Višinskio aikštėje karaliaus Oro stichijos kiemas, kuriame netrūks liaudiškų šokių, edukacijų, degustacijų ir gyvo bendravimo, o Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos kieme veiksiantis Ugnies stichijos kiemas pakvies į būrimus iš kupolių, žolynų pasaulį, ritualinius vyksmus ir pažintį su senąja ugnies įžiebimo tradicija.

Vakaro metu šventės dalyviai bus kviečiami leistis į simbolinę kelionę per visas keturias stichijas. Aplankius kiekvieną kiemą ir specialiame žemėlapyje surinkus ženklus, Saulės Laikrodžio aikštėje bus galima atsiimti atminimo dovaną – mažą prisiminimą apie trumpiausios metų nakties nuotykį.

22.30 val. Saulės Laikrodžio aikštėje prasidės koncertinė programa „Mes – Lietuva!“, kurioje pasirodys Valstybinis ansamblis „Lietuva“. Programa pakvies pažvelgti į lietuvišką tapatybę per muziką, šokį ir gyvą kultūros paveldą, o vakaro nuotaiką sustiprins tautinės kultūros grožis ir stiprybė.

Artėjant vidurnakčiui visų kelių kryptis ves Talkšos ežero pakrantės link. Čia, prie skulptūros „Geležinė lapė“, 23.45 val. ugnies liepsnų, sutartinių ir būgnų ritmų apsuptyje gims vienas įspūdingiausių ir mistiškiausių Joninių vakaro momentų – didelio formato šamoto skulptūrų plenero „Saulės stulpai“ kūrinių atidengimo ritualas.

Ugnies nušviestoje erdvėje visuomenei atsivers keturios monumentalios skulptūros – „Bundantis jautis“, „Saugantis lokys“, „Kunigaikštiška kepurė“ ir „Apvaizdos akis“. Šie kūriniai, įkvėpti Šiaulių miesto simbolių ir jubiliejinių metų idėjų, taps meniniu pasakojimu apie miesto stiprybę, išmintį, globą ir istorinę atmintį. Jų autoriai – menininkai Irena ir Vilius Šliuželiai (Šiauliai, Lietuva), Beāte Kate Ločmele (Jekabpilis, Latvija), Rūta Kurpniece (Ryga, Latvija), Tiina Kaljuste (Talinas, Estija), Živilė Bardzilauskaitė-Bergins (Kaunas, Lietuva) ir Domilė Ragauskaitė-Svirnelienė (Štutgartas, Vokietija).

Šamoto skulptūrų atidengimo rituale dalyvaus Pasvalio sutartinių giedotojų grupė „Rags“, Šiaulių kultūros centro choreografijos studija „Aušrelė“ (meno vad. M. Kosaitis, V. Adomėnaitė-Butnorienė), Šiaulių Jovaro progimnazijos ir Didždvario gimnazijos liaudiškų šokių ansamblis „Šėltinis“ (vad. V. ir R. Laugaliai, G. Urbonavičius, G. Petrauskė), Šiaulių Dainų progimnazijos liaudiškų šokių studija „Šermukšnėlė“ (meno vad. I. Šerpytienė, vad. E. Račkauskas). Tikimasi, kad Joninių naktį ugnis, muzika, šokis ir menas susijungs į vieną bendrą pasakojimą apie Saulės miestą, jo istoriją ir bendruomenę.

The post Joninių naktį – ugnies ritualai, magija ir apeigos appeared first on Šiaulių gidas.

Kaimyninėje Latvijoje puoselėjama šamoto skulptūrų kūrimo tradicija prieš keletą metų įkvėpė naują meninę iniciatyvą ir Šiauliuose. Šiaulių dailės mokyklos bendruomenės bei šamoto skulptūros srityje aktyviai dirbančių menininkų dėka ši idėja išaugo į plenerą „Saulės stulpai“, kuris šiandien pamažu tampa neatsiejama miesto kultūrinio identiteto dalimi. Su pertraukomis jau ketvirtą kartą organizuojamas pleneras ir šiemet Talkšos ežero pakrantę vėl pavers atvira kūrybos erdve, kurioje gimsta monumentalūs šamoto kūriniai.

„Praėjusiais metais „Saulės stulpai“ parodė, kad žmonėms labai reikia gyvo, atviro kūrybos proceso – tokio meno, kurį galima ne tik pamatyti, bet ir patirti. Šiemet pleneras tampa svarbia Šiaulių jubiliejinės programos dalimi, kviečiančia pažvelgti į miesto simbolius per šiuolaikinės kūrybos ir baltų kultūros prizmę“, – pasakoja Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė ir priduria, kad plenere dalyvaus profesionalūs keramikos ir skulptūros menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos. „Saulės stulpai“ ir šiemet taps kūrybine erdve, kurioje susitiks skirtingos meninės patirtys, tradicijos ir kūrybiniai požiūriai. Jubiliejinių metų įkvėpti kūrėjai kurs keturias didelio formato šamoto skulptūras, atspindinčias Šiaulių miesto simbolius, istoriją ir bendruomenės vertybes“, – sako D. Bačiulė.

Šių metų plenero skulptūrų idėjas įkvėpė Šiaulių miesto heraldika, istorija ir bendruomenės vertybės. Menininkai kūriniuose interpretuos miesto herbe ir kultūrinėje atmintyje svarbius simbolius, pasakojančius apie stiprybę, išmintį, globą, atsakomybę bei ryšį su miesto ištakomis.

Latvijos menininkės Beāte Kate Ločmele (Jekabpilis) ir Rūta Kurpniece (Ryga) kurs skulptūrą „Bundantis jautis“. Skulptūra simbolizuoja stiprybę, atkaklumą ir gyvybingą ryšį su miesto ištakomis. Jautis – vienas senųjų galios ir žemės gyvybingumo ženklų, įprasminančių tvirtą bendruomenės charakterį. Estijos keramikė Tiina Kaljuste (Talinas) kurs skulptūrą „Saugantis lokys“. Lokys nuo seno siejamas su globa, išmintimi ir vidine stiprybe, todėl taps bendruomeniškumo bei saugumo simboliu. Skulptūrą „Apvaizdos akis“ kurs keramikės Živilė Bardzilauskaitė-Bergins (Kaunas, Lietuva) ir Domilė Ragauskaitė-Svirnelienė (Štutgartas, Vokietija). Mamos ir dukros kūrybinis tandemas skulptūroje interpretuos dar vieną Šiaulių heraldikos simbolių – akį, siejamą su budrumu, išmintimi ir atsakomybe. Šiauliečiai Irena ir Vilius Šliuželiai kurs skulptūrą „Kunigaikštiška kepurė“. Menininkai yra vieni aktyviausių šamoto skulptūros tradicijos puoselėtojų Lietuvoje, nuolat dalyvaujantys tarptautiniuose simpoziumuose ir pleneruose. Jų kūrinys įprasmins Šiaulių miesto herbą puošiančią kunigaikštišką kepurę – valdžios, atsakomybės ir istorinės tapatybės simbolį. Pasak autorių, ši skulptūra kalbės ne tik apie miesto praeitį, bet ir apie šiandienos žmogų, kuriantį Šiaulių ateitį.

„Mums kunigaikštiška kepurė simbolizuoja miesto, kuriame gyvename, dirbame, kuriame ir auginame vaikus, esmę. Čia jaučiamės saugiai, čia galime kurti, puoselėti ir svajoti. Tai ne tik valdovo privilegijos ženklas, bet ir atsakomybė. Tikime, kad kiekvienas miestietis, tvirtai stovintis ant istorinio ir kultūrinio paveldo pamatų ir kartu kuriantis ateitį, yra vertas kunigaikštiškos kepurės“, – sako viena iš plenero dalyvių Irena Šliuželienė.

Birželio 23 d., Joninių naktį, nuo 23.45 val. vyks išdegtų skulptūrų atidengimo ritualas, atskleisiantis ugnies šokį, lydimą sutartinių giedotojų grupės „Rags“ atliekamų sutartinių ir mistiniu būgnų ritmų. Vėliau šie kūrybiniai darbai papildys Rėkyvos kultūros namų teritoriją, kur pamažu formuojamas savitas šamoto skulptūrų parkas po atviru dangumi. Praėjusiais metais sukurti darbai jau tapo ryškiu kultūriniu akcentu, puošiančiu Rėkyvos kultūros namų aplinką ir traukiančiu smalsius lankytojų žvilgsnius. Šiemet ši meninė erdvė dar labiau išaugs – ją papildys nauji plenero metu gimę kūriniai, įprasminantys Šiaulių miesto simbolius ir jubiliejinių metų idėjas.

Birželio 13–23 d. Talkšos ežero pakrantėje vyks didelio formato šamotinių skulptūrų pleneras „Saulės stulpai“.

Plenero dalyviai: Irena ir Vilius Šliuželiai (Šiauliai, Lietuva), Beāte Kate Ločmele (Jekabpils, Latvija), Rūta Kurpniece (Ryga, Latvija), Tiina Kaljuste (Talinas, Estija), Živilė Bardzilauskaitė-Bergins (Kaunas, Lietuva), Domilė Ragauskaitė-Svirnelienė (Štutgartas, Vokietija).

Birželio 23 d. 23.45 val. vyks didelio formato šamotinių skulptūrų atidengimas. Dalyvauja Pasvalio sutartinių giedotojų grupė „Rags“, Šiaulių kultūros centro choreografijos studija „Aušrelė“ (meno vad. M. Kosaitis, V. Adomėnaitė-Butnorienė), Šiaulių Jovaro progimnazijos ir Didždvario gimnazijos liaudiškų šokių ansamblis „Šėltinis“ (vad. V. ir R. Laugaliai, G. Urbonavičius, G. Petrauskė), Šiaulių Dainų progimnazijos liaudiškų šokių studija „Šermukšnėlė“ (meno vad. I. Šerpytienė, vad. E. Račkauskas)

Visa renginių ciklo „Saulės augimas. Saugantis lokys“ programa: https://www.siauliukc.lt/news/4405/63/Renginiu-ciklas-Saules-augimas-Saugantis-lokys/

Rolando Parafinavičiaus nuotr.

The post Šiauliuose iškils naujos šamoto skulptūros appeared first on Šiaulių gidas.

2026

Birželio 13–23 d.

Didelio formato šamoto skulptūrų pleneras „Saulės stulpai“

Dalyvauja menininkų komandos iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos

Talkšos ežero pakrantė (prie skulptūros „Geležinė lapė“)

Org. Šiaulių kultūros centras, partn. Šiaulių dailės mokykla

Birželio 23 d.

19.00–22.00 val. „Stichijų kiemai“. Patirtinės erdvės, įprasminsiančios etnokultūrinę Joninių tradiciją

Vandens stichijos kiemas

Zubovų parkas (Aušros al. 50)

Ritualas „Virsmo vartai“, interaktyvi erdvė „Balto lino kiemas“, edukacinis vyksmas „Midaus namai“, kūrybinės dirbtuvės „Medžių dvasios“, Šiaulių kultūros centro folkloro ansamblių – „Salduvė“ (meno vad. D. Daknys) ir „Vijolė“ (meno vad. A. Stankus) ir Šiaulių Dainų muzikos mokyklos jaunimo folkloro ansamblio „Vieversėlis“ (vad. A. Stankus) muzikiniai pasirodymai „Skambanti versmė“

Jonų, Janinų ir Janių lauks staigmenos!

Org. Šiaulių kultūros centras

Žemės stichijos kiemas

Skveras prie Šiaulių miesto savivaldybės (Vasario 16-osios g. 62)

Monetų kalimas, odos ir žalvario dirbtuvės, skrabalų bei šakočių kepimo edukacijos, etnografiniai žaidimai bei kulinarinio ir tautodailės paveldo prekybininkai

Org. Šiaulių kultūros centras

Oro stichijos kiemas

Povilo Višinskio aikštė (Vilniaus g. 130)

Smilkymo ir žolinių smilkalų gamybos edukacija, skudučių, pynimo iš vytelių bei juostų rišimo dirbtuvės, „Valpainių“ sūrių degustacija, „Valerijono“ krautuvėlės edukacija, liaudiški šokiai (dalyvauja Šiaulių kultūros centro kolektyvai – liaudiškų šokių ansamblis „Kalatinis“ (meno vad. I. Šerpytienė, E. Račkauskas), liaudiškų šokių grupės „Vajaunas“ (meno vad. R. Laugalis), „Šėvulis“ (meno vad. G. Petrauskė) ir Šiaulių Dainų progimnazijos liaudiškų šokių studija „Šermukšnėlė“ ir vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Šermukšnis“ (vad. I. Šerpytienė, E. Račkauskas), Šiaulių Jovaro progimnazijos ir Didždvario gimnazijos liaudiškų šokių ansamblis „Šėltinis“ (vad. V. ir R. Laugaliai, G. Urbonavičius, G. Petrauskė) bei kulinarinio paveldo prekybininkai

Org. Šiaulių kultūros centras

Ugnies stichijos kiemas

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos kiemas (P. Višinskio g. 38)

Būrimas iš kupolių, žolynų turgelis, ritualinis vyksmas „Gintaro dulkės“ ir ugnies skėlimo iš titnago edukacija

Bus prekiaujama Joninių vainikais iš gėlių, kupolėmis, gintaro dulkėmis

Org. Šiaulių kultūros centras

Vakaro metu aplankius stichijų kiemus bus galima rinkti specialius ženklus žemėlapyje ir Saulės laikrodžio aikštėje atsiimti atminimo dovaną.

22.30–24.00 val. koncertinė programa „Aukso fondas“

Saulės Laikrodžio aikštė (Ežero g. 64)

Dalyvauja Valstybinis ansamblis „Lietuva“ (meno vad. G. Svilainis, vyr. dirig. E. Kaveckas)

Org. Šiaulių kultūros centras

24.00–00.30 val. didelio formato šamoto skulptūrų „Saulės stulpai“ atidengimas

Dalyvauja Pasvalio sutartinių giedotojų grupė „Rags“, Šiaulių kultūros choreografijos studija „Aušrelė“ (meno vad. M. Kosaitis, V. Adomėnaitė-Butnorienė), Šiaulių Jovaro progimnazijos ir Didždvario gimnazijos liaudiškų šokių ansamblis „Šėltinis“ (vad. V. ir R. Laugaliai, G. Urbonavičius, G. Petrauskė), Šiaulių Dainų progimnazijos liaudiškų šokių studija „Šermukšnėlė“ (meno vad. I. Šerpytienė, vad. E. Račkauskas)

Talkšos ežero pakrantė (prie skulptūros „Geležinė lapė“)

Org. Šiaulių kultūros centras

KITI RENGINIAI

Birželio 23 d.

18.00–21.00 val. Kupolinių šventė

Programoje: kupoliavimas ir vainikų pynimas, Kupolinių laužas ir vasarvidžio burtai, muzika, šokiai, rateliai ir žaidimai

Dalyvauja folkloro ansamblis „Spigėns“ (Telšiai, Lietuva), Kelmės bočių meno mėgėjų kolektyvai „Pavakarys“ ir „Naktigonė“ (Lietuva), ukrainiečių integracijos centro „Malva“ folkloro ansamblis „Lastivočki“ (Ukraina–Šiauliai, Lietuva), alternatyvaus folkloro grupė „Daj Ognia“ (Krokuva, Lenkija)

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus (Architektų g. 73)

Birželio 25 d.

20.00 val. STOGAS FM koncertas

XXIII tarptautinio Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalio programos dalis

Dalyvauja elektrinio smuiko atlikėjas Diego Esteban (Kolumbija) ir grupė „Midas Touch“ (Lietuva)

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos muziejaus stogo terasa (Vilniaus g. 140)

Birželio 26 d.

22.30 val. naktinė ekskursija „Šiaulių kino istorijos“

Bilieto kaina 8 Eur. Registracija tel. +370 678 07707

Gidas-muziejininkas lauks prie Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ (Tilžės g. 140)

Org. Šiaulių turizmo informacijos centras

Birželio 27 d.

12.00–16.00 val. globojančių šeimų festivalis „Vaikai yra vaikai“

Programoje: muzikiniai pasirodymai, rekordo siekimas, kūrybinės dirbtuvės, edukacinės, judriosios, aktyviosios, sportinės veiklos, pramogų zona, Saulės miesto „Gardumynų alėja“

Dalyvauja atlikėjas Rokas Yan su grupe, Laura Remeikienė, „Lauros studija“ (vad. L. Remeikienė), grupė „Vairas“, Šiaulių pučiamųjų orkestras (dirig. G. Brūzga), Šiaulių kultūros centro choreografijos studija „Aušrelė“ (meno vad. M. Kosaitis, V. Adomėnaitė-Butnorienė), solistė Eglė Žalalienė, globos centrų choras, mušamųjų instrumentų grupės „Ritmas kitaip“ (vad, A. Banys)

Šiaulių miesto centrinis parkas

Org.: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių kultūros centras, Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras, Šiaulių miesto šeimos centras

Birželio 28 d.

11.00–16.00 val. šventė visai šeimai „Rožės kodas“

Programoje: pažintinės ekskursijos rožyne, edukacijos, rožių kosmetikos dirbtuvės, pažintis su floristika, „Gėrybių mugė“, Kidulių istorinių šokių ir teatro studijos „Il ballo della luna“ pasirodymas, nemokamas muziejaus lankymas

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vilos parkas ir rožynas (Vilniaus g. 74)

Rengėja – Šiaulių miesto savivaldybė. Organizatorius – Šiaulių kultūros centras

Renginiai, jei nenurodyta kitaip, nemokami

Renginiuose bus filmuojama ir fotografuojama, o medžiaga viešinama teisės aktų numatyta tvarka

The post Renginių ciklas „Saulės augimas. Saugantis lokys“ – Joninių šventės programa appeared first on Šiaulių gidas.

Birželio 15–19 dienomis 9–14 metų vaikai ne tik susipažins su teatru iš arti, bet ir patys taps kūrybinio proceso dalimi – nuo pirmųjų improvizacijų iki baigiamojo spektaklio scenoje.

Kas laukia stovykloje?

Stovyklos dalyviai:

• susipažins su teatro užkulisiais ir aktorių darbu;
• dalyvaus personažų kūrimo, improvizacijos ir scenarijaus dirbtuvėse;
• mokysis sceninės kalbos, emocijų raiškos ir scenos judesio;
• įsitrauks į kūrybinius žaidimus, vaidybinį eksperimentavimą ir interaktyvias edukacijas;
• susitiks su teatro bei kitų menų profesionalais;
• ugdys pasitikėjimą savimi, drąsą ir kūrybiškumą komandiniame kūrybiniame procese.

Stovyklos pabaigoje – kūrybiniai pasirodymai tikroje teatro scenoje!

Kūrybinėje kelionėje lydės profesionalus aktorius

Stovyklos veiklas ves teatro ir kino aktorius, taikomojo teatro praktikas bei edukatorius, „Didžiojo chorų mūšio 2026“ finalininkas Irmantas Pilis.

Informacija

Data: birželio 15–19 d.
Laikas: 9.00–16.00 val.
Amžius: 9–14 metų vaikams ir jaunimui
Kaina: 200 Eur (įskaičiuoti dienos pietūs ir užkandžiai)
Maitinimu rūpinsis kavinė „Jes Bar Lounge“

Vietų skaičius labai ribotas.

Prašome užpildyti registracijos formą.: https://forms.gle/K3Ts49ufLGcsbYmu7

Daugiau informacijos:

KULTŪRINĖS VEIKLOS IR AUDITORIJOS PLĖTROS VADYBININKĖ

JURGITA BUBNIENĖ
El. paštas: jurgita.bubniene@vsdt.lt
Mob.: +370 692 71429

The post Pirmą kartą teatre organizuojama vasaros stovykla vaikams appeared first on Šiaulių gidas.

Eugenijus Bartulis gimė 1949 m. Kaune, gausioje dešimties vaikų šeimoje, kurioje buvo pats jauniausias. Polinkis fotografijai išryškėjo dar mokyklos suole, tačiau rimčiau su šiuo amatu teko susidurti sovietų kariuomenėje. Busimajam dvasininkui teko tarnauti Usurijsko apskrityje, netoli Vladivostoko,  fotogrammetristo pareigose, čia jis turėjo atskirą fotolaboratoriją.

1971 m. pasirinkęs kunigystės kelią, studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, o 1976-aisiais buvo įšventintas kunigu. 1976–1986 m. dirbo Kelmės, Radviliškio, Kauno Petrašiūnų ir Kauno arkikatedros bazilikos parapijų vikaru. 1986–1989 m. – Deltuvos, Bukonių ir Kauno arkikatedros parapijų klebonu. 1990 m. kovo 25 d. paskirtas Kauno arkivyskupijos kurijos kancleriu, po pusmečio – Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvu. 1992–1995 m. dirbo Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonu, 1995–1996 m. Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvu, 1996–1997 m. – Kauno kunigų seminarijos rektoriumi.

Lemtingas lūžis įvyko 1997 m., kai Šventasis Tėvas Jonas Paulius II įsteigė Šiaulių vyskupiją, o Eugenijus Bartulis buvo nominuotas pirmuoju jos vyskupu, konsekruotu 1997 m. birželio 29 d.  Naujai įkurtai institucijai jis vadovavo su dideliu atsidavimu, kartu eidamas ir Lietuvos Respublikos kariuomenės ordinaro pareigas (2000–2010 m.) bei pirmininkaudamas LVK Ekumeninių reikalų tarybai. Už nuopelnus miestui ir dvasinės kultūros sklaidą E. Bartuliui 2006 m. suteiktas Šiaulių miesto Garbės piliečio vardas, o vėliau jis inauguruotas Šiaulių universiteto garbės daktaru (2015 m.) bei pagerbtas filosofo Stasio Šalkauskio premija (2020 m.).

Atskira ir itin spalvinga E. Bartulio gyvenimo kryptis – fotografija, kuri iš jaunystės hobio išaugo į prasmingą edukacinę ir leidybinę veiklą. Jo kūrybinis kelias paženklintas išskirtine meistryste jungiant vaizdą ir žodį. 2000-aisiais išleistas albumas „Kryžių kalnas“, o nuo 2007 m. visuomenė kasmet sulaukia teminių kalendorių, kuriuose nugula autoriaus užfiksuoti vaizdai. E. Bartulis pasakojo, kad, keliaudamas į kalnus ir į įvairias pasaulio šventoves su fotoaparatu, visuomet parsiveža puikių vaizdų, kurie ir atgula į kalendorius. Vyskupas prisiminė, kad į pirmąjį kalendorių sudėjo kalnuose matytų kryžių nuotraukas, antrasis buvo su bažnyčiomis kalnuose. Iš viso išleista  20 kalendorių, kuriuose dominuoja gamta, šventos vietos, relikvijos,  sakralaus meno kūriniai.

Vienas brandžiausių kūrybos vaisių – unikalus penkiatomis leidinys „Evangelija kasdien“ (2010–2012 m.). Šioje solidžioje studijoje autoriaus ir jo bendražygio Evaldo Darškaus nuotraukos iš Šventosios Žemės tampa pilnaverčiu dvasiniu palydovu, iliustruojančiu kasdienius Šventojo Rašto skaitinius. Čia fotografija nutolsta nuo paprasto fiksavimo ir virsta gilia dvasine meditacija.

Nuo 2024 m. gruodžio 8 d. Eugenijus Bartulis tęsia savo kelią kaip Šiaulių vyskupas emeritas. Jo kūrybinis ir dvasinis palikimas, sutalpintas knygose, kalendoriuose ir tūkstančiuose kadrų, lieka gyvas Šiaulių krašto bendruomenėje kaip neįkainojamas tikėjimo ir grožio liudijimas.

Organizatorius – Fotografijos muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys

Koordinatorius – Viktoras Gundajevas

Komunikacijos dizaineris – Darius Linkevičius

The post Fotografijos muziejuje pristatoma Šiaulių vyskupo emerito Eugenijaus Bartulio fotografinė kūryba appeared first on Šiaulių gidas.

Muziejų nakties kontekste Šiauliai išsiskiria tuo, kad projekto iniciatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus – pakviečia susiburti mieste veikiančius muziejus, kultūros ir kitas, ekspozicijas turinčias institucijas, į bendrą programą. Kasmet renginys auga ir plečiasi. Šiemet Muziejų nakties programoje Šiauliuose – net 23 dalyviai.

Muziejų naktis suteikia galimybę dalyvauti išskirtinėse vakaro veiklose, nemokamai apžiūrėti muziejų ekspozicijas, eksponuojamas parodas. Šių metų temos „Mūsų pilietiškumo istorijos“ veiklos įvairiomis formomis pasakos apie drąsą ginti vertybes, saugoti miesto atmintį, teisę būti išgirstam bei pilietinę atsakomybę šiandienos visuomenėje. Per meninius pasirodymus, filmų peržiūras, kūrybines dirbtuves, ir gyvus pasakojimus muziejuose bus aktualizuojamos istorijos apie žmones ir bendruomenes, kurios savo veiksmais prisidėjo prie miesto kultūrinės bei pilietinės tapatybės kūrimo.

Ypatingas dėmesys šių metų temai bus skiriamas Fotografijos muziejus erdvėse. Lankytojai galės prisiminti arba pažinti pastarųjų metų pilietines iniciatyvas, turėsite galimybę išsakyti savo poziciją bei permąstyti, kas šiandien laikoma kokybišku kūriniu ir kūrėju. Čia vyks edukacinės dirbtuvės–interaktyvi pilietiškumo platforma „Nes man rūpi“, kurioje lankytojai kurs savo pilietinę poziciją išreiškiančius ženklus, vėliau eksponuojamus „Gaidžio“ laikrodžio aikštėje. Muziejuje taip pat bus pristatoma specialiai renginiui parengta paroda „Išgirsti“, protestą pristatanti kaip pilietiškumo formą ir galimybę viešai ginti visuomenei svarbias vertybes. Vakaro programos centre – penkių valandų trukmės menininkės Urtės Jasenkos performansas „Blogiausi“, kviečiantis permąstyti visuomenės vertinimo sistemą, kūrėjo pažeidžiamumą, perfekcionizmą ir nuolatinį spaudimą būti sėkmingam.

Pilietiškumo ir miesto atminties temos skambės ir Žaliūkių malūnininko sodyboje-muziejuje. Lankytojai bus kviečiami į gyvus pasakojimus apie žmones, savo veiksmais saugojusius miesto istoriją ir kultūros paveldą. Bus prisimenama Žaliūkių malūno išsaugojimo istorija, Atgimimo laikotarpio pilietinė akcija atkuriant pirminį Nepriklausomybės paminklo vaizdą Sukilėlių kalnelyje, taip pat pasakojama apie žygeivių judėjimo istoriją Lietuvoje ir Šiauliuose.

Valstybinis Šiaulių dramos teatras rodys kino filmą „Pilis“, sukurtą pagal F. Kafkos romano motyvus. Filme reflektuojama individo kova su nematomomis galios struktūromis, žmogaus teisė būti girdimam ir demokratijos trapumas.

Venclauskių namai-muziejus lankytojus nukels į XX a. pradžios Liaudies auditorijos atmosferą. Čia Šiaulių menų mokyklos teatro studija „Neribotai“ atkurs spektaklių „Amerika pirtyje“ ir „Svieto lygintojas Tadas Blinda“ epizodus, taip aktualizuojant Liaudies auditorijos (dabar Šiaulių miesto savivaldybės pastato dalis) išsaugojimo temą. Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje bus prisimenamas performansas-meninė akcija, rengta siekiant išsaugoti Frenkelių fabriko kaminą.

2026 m. Muziejų naktis taps ir Šiaulių 790-ojo gimtadienio renginių programos dalimi. Renginio metu dėmesys bus skiriamas ir miesto identiteto aktualizavimui, istorinei atminčiai – vyks edukacijos, ekskursijos muziejų ekspozicijose ir parodose. Tai tik dalis veiklų, kurios laukia muziejuose. Išsami muziejų programa skelbiama – https://izi.travel/en/b014-europos-muzieju-naktis-siauliuose-2025/lt

Bendradarbiaujant su „Busturas“ ir Šiaulių miesto savivaldybe, bus prailgintas viešojo transporto maršrutų darbo laikas. Populiariausi miesto autobusai – 1, 4, 12, 18, 21, 24 – važinės iki 1 val. Tad muziejus bus galima pasiekti viešuoju transportu ir po to patogiai grįžti namo. Visuose autobusuose galios įprastos važiavimo bilietų kainos. Autobusų tvarkaraščiai artėjant Muziejų nakčiai bus skelbiami – www.busturas.lt.

Europos muziejų naktį duris Šiauliuose atveria šie muziejai:

19–24 val. Chaimo Frenkelio vila-muziejus (Vilniaus g. 74)

19–24 val. Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140)

19–24 val. Venclauskių namai-muziejus (Vytauto g. 89)

19–24 val. Šiaulių istorijos muziejus (Aušros al. 47)

19–24 val. Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus (Architektų g. 73)

19–24 val. Dviračių muziejus (Vilniaus g. 139)

19–24 val. Radijo ir televizijos muziejus (Vilniaus g. 174)

19–23 val. Baltų kultūros pažinimo centras „Baltų kelias“ (Vilniaus g. 213)

19–23 val. Šiaulių dailės galerija (Vilniaus g. 245)

19–22 val. Valstybinis Šiaulių dramos teatras (Tilžės g. 155)

19–22 val. Pelikso Bugailiškio namas (Žemaitės g. 83)

18–23 val. Šiaulių geležinkelių muziejus (Dubijos g. 26)

18–22 val. Šiaulių kino muziejus (Aušros al. 15)

18–22 val. Dailininko Gerardo Bagdonavičiaus namas (Aušros al. 84)

18–22 val. Vandos Kavaliauskienės Katinų muziejus (Žuvininkų g. 18)

18–21.30 val. Juliaus Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejus (Tilžės g. 137)

18–21 val. Militarijos muziejus (P. Višinskio g. 38)

18–20 val. Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos meno centras (P. Višinskio g. 19)

19–24 val. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Dailės galerija (Vilniaus g. 141)

Muziejai, kuriuose būtina registracija:

18–19 val. val. Šiaulių Rėkyvos progimnazijos muziejus (Poilsio g. 1). Registracijos nuoroda: https://forms.gle/W7DHVexWtdhFRMwV6

Šiaulių apygardos teismo Teismų istorijos muziejus (Dvaro g. 83) (Vietų nebėra, ekskursijų grupės surinktos)

*Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo muziejus (Trakų g. 10) (Vietų nebėra, ekskursijų grupės surinktos)

*Šiaulių Baltojo kalėjimo muziejus (Vilniaus g. 96) (Vietų nebėra, ekskursijų grupės surinktos)

PROGRAMA

19–24 val. Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140)

Fotografijos muziejuje prisiminsite ar pažinsite pastarųjų metų pilietines iniciatyvas, turėsite galimybę išsakyti savo poziciją bei permąstyti, kas šiandien laikoma kokybišku kūriniu ir kūrėju.

„Gaidžio“ laikrodžio aikštė

Edukacinės dirbtuvės-interaktyvi pilietiškumo platforma „Nes man rūpi“

II aukštas

Ekspozicija „Laisvę fotografijai!”

Edukacinių dirbtuvių-interaktyvios pilietiškumo platformos „Nes man rūpi“ veiklos erdvė

III aukštas

Urtė Jasenka | Performansas „Blogiausi“

Protestas, kaip pilietiškumo forma. Paroda „Išgirsti“

IV aukštas, Galerija

Paroda „Permainų karta. Šiaulių fotografijos virsmai XX a. 9-ajame dešimtmetyje“

Stogo terasa

19.00–20.30 val. – SLEMAS: ŽODIS, KAIP PROTESTAS (bendradarbiaujant su VšĮ „Begemotas“ ir Šiaulių dailės galerija)

20.30–24.00 val. – Vinilo vibracijos su Arturu Vai.

————————————————————————-

19–24 val. Chaimo Frenkelio vila-muziejus (Vilniaus g. 74)

• Ekspozicijos „Fabrikantai Frenkeliai“ lankymas.

• Parodos „Klasicizmas Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose saugomose XIX a. graviūrose“ lankymas.

• Filmo „Wake-up, Frenkeli“ peržiūra (Redos ir Arūno Uogintų performansas-meninė akcija 2007 09 08, Ch. Frenkelio fabriko kiemas, Šiauliai).

• 19.00–21.00 val. edukacija „Sukis, sukuti“.

• 21.00–23.00 val. Edukacija „Žydų sukučiai – dreideliai“.

• 20.00–22.00 val. Edukacija „Raktų pakabutis su Frenkelių fabriko atspaudu“.

• Edukacija „Spalvink ir sužinok“.

• Virtualus pasakojimas „Frenkelių fabriko kaminas pasakoja apie Šiaulius“.

• 18:30, 19:30, 20:30, 21:30, 22:30, 23:15 val. ekskursijos Restauravimo skyriuje.

Koncertai parke nuo 19.30 val.:

• Tina Lukoševičiūtė;

• Grupė „De Capo“;

• Grupė „OSHIA“;

• Grupė „Pymper“.

19–24 val. parke:

• „Bleu de Frenkel“ lauko terasa.

• Lauko žaidimai.

————————————————————————-

19–24 val. Venclauskių namai-muziejus (Vytauto g. 89)

• Ekspozicijos, pristatančios Venclauskių šeimos gyvenimą ir veiklą bei XX a. I pusės Šiaulių miesto istoriją, lankymas.

• Paroda „Stasys Šalkauskis. Filosofas ir jo pasaulis“.

• Paroda „Liaudies auditorija – Šiaulių istorijos liudininkė“.

• Liaudies auditorijoje XX a. pirmą ir antrą dešimtmetį vaidintų spektaklių epizodų atkūrimas. Šiaulių menų mokyklos teatro studijos „Neribotai“ pasirodymai:

20:00 val. „Amerika pirtyje“

21:00 val. „Svieto lygintojas Tadas Blinda“

Našlaičių sode:

19–22 val. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagalbos ir civilinės saugos edukacijos.

————————————————————————-

19–24 val. Šiaulių istorijos muziejus (Aušros al. 47)• Ekspozicijų lankymas.
• 19 val. Nemokama ekskursija „Klasicizmas: nuo dvaro iki miesto“.
• 19–22 val. Edukacinis užsiėmimas „Nuspalvink istoriją: Šiaulių herbas“.
• 19–22 val. Edukacinis užsiėmimas „Tarpukario pradžios mokykla. Dailyraštis“.
• 19–23 val. Edukacinis užsiėmimas „Archeologinis kostiumas. Virvučių vijimas su akmenukais“.
• 21.30–23 val. Radijo programos „Amerikos balsas“ laidų transliavimas.

————————————————————————-

19–24 val. Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus (Architektų g. 73)

Šių metų Europos muziejų nakties tema Šiauliuose – „Mūsų pilietiškumo istorijos“. Žaliūkių malūnininko sodyboje – muziejuje lankytojai kviečiami į gyvus pasakojimus apie žmones, kurie savo veikla saugojo miesto atmintį, kultūros paveldą ir laisvės dvasią.

• Nuo 19.00 val. Ekspozicijų – malūno, svirno ir trobos –  lankymas, piemenų duonos kepimas, švilpynių darymas, žolelių arbata.

• 20.00 val. „Vieno malūno pilietiškumo istorija: malūnas, kurio neišvežė“
Pasakojimas apie 1972 m. kilusį muziejininkų ir bendruomenės pasipriešinimą planams iškelti Žaliūkių malūną į Rumšiškes. Istorija apie žmonių ryžtą išsaugoti savo miesto simbolį ir kultūrinę atmintį.
Istorijos pasakotojas  Julius Vainorius, Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkas-rinkinio saugotojas.

• 21.00 val.:
„Žygiai, kurie augino laisvę: žygeivių istorijos“
Pasakojimas apie žygeivių judėjimo istoriją Lietuvoje ir Šiauliuose. Tai vakaras apie bendrystę, laisvės dvasią, keliones ir žmones, kuriems žygiai tapo gyvenimo būdu. Prisiminimais dalinsis Vidmantas Bezaras, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius.

„Paminklas, kurį susigrąžino žmonės“
Pasakojimas apie vieną ryškiausių Atgimimo laikotarpio pilietinių akcijų Šiauliuose –  1988 m. „Aukuro“ klubo iniciatyvą atkurti pirminį Nepriklausomybės paminklo vaizdą Sukilėlių kalnelyje.
Prisiminimais dalinsis Rimvydas Tamulaitis, Šiaulių „Aušros“ muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkas.

• 22.00–24.00 val.
Vakaro pokalbiai ir dainos prie laužo su žygeiviais Vidmantu Bezaru ir Rimvydu Tamulaičiu.

————————————————————————-

19–24 val. Dviračių muziejus (Vilniaus g. 139)• Muziejaus ekspozicijų lankymas.
• 19.00 ir 21.00 dokumentinio filmo „Don Kichotai ant ratų“ peržiūra.
• 19.00–23.00 edukacinis užsiėmimas „Teminio skirtuko gamyba“ Dviračių muziejuje.
• 19.00–23.00 „Selfiespot“ (vieta nusifotografuoti).
• 19.00–23.00 orientacinis užsiėmimas su trumpomis veiklomis muziejaus ekspozicijoje.

————————————————————————-

19–24 val. Radijo ir televizijos muziejus (Vilniaus g. 174)

Muziejų naktį Radijo ir televizijos muziejuje pamatysite garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų istorijos ekspoziciją. Čia lankytojai kviečiami tyrinėti, atrasti ir gal net pirmą kartą išvysti įvairius technikos prietaisus. Išgirsite grojančius mechaninius patefonus, elektrofonus, magnetofonus.

19–22 val. bus transliuojamas „Amerikos balsas“ ir Vatikano radijo laidos.

Muziejuje įrengta moderni, vaizdo įrašų kūrimo studiją primenanti, kūrybinių dirbtuvių erdvė, kurioje per Muziejų naktį lauks edukacinės veiklos.

————————————————————————-

19–24 val. VU Šiaulių akademijos Dailės galerija (Vilniaus g. 141, Šiauliai)

Egidijaus Kovieros personalinė paroda „Paklydę žmonės”

„Paklydę žmonės” – tai daugiau nei du dešimtmečius trunkantis dokumentinės fotografijos projektas, kuriame fiksuojami asmenys, patiriantys benamystę ar gyvenantys socialinės atskirties paribyje. Šiauliuose prasidėjęs projektas ilgainiui išaugo už vieno miesto ribų, išsiplėtė atsispindėdamas situacijas iš skirtingų Lietuvos ir kitų šalių regionų bei atskleisdamas, kad tai nėra vietinis, bet pasikartojantis skirtinguose kontekstuose socialinis reiškinys.

Projektas nekelia tezių ir nesiūlo sprendimų. Vietoje to yra klausimai, kurie lieka atviri:

Kada gyvenimas pradeda slysti? Kur baigiasi pasirinkimas ir prasideda aplinkybės? Ar įmanoma iš tikrųjų „grįžti” ir ką tai reiškia? Ką reiškia prarasti viską, arba niekada to neturėti? Ar mes matome, ar tik žiūrime? Kas lieka, kai nelieka nieko?

Paroda yra Šiaulių fotografijos savaitės‘2026 parodų ir renginių ciklo dalis.

Plačiau: https://fotomuziejus.lt/…/egidijus-koviera-paklyde-zmones/ 

————————————————————————-

18–22 val. Vandos Kavaliauskienės katinų muziejus (Žuvininkų g. 18)

• Pažintis su muziejumi ir jo įkūrėjos istorija.

• Įspūdinga net 6000 katinų ekspozicija.

• 4 muziejuje gyvenantys katinai.

————————————————————————-

18–23 val. Šiaulių geležinkelių muziejus (Dubijos g. 26)

Geležinkelių muziejus Šiauliuose kviečia pažvelgti į atgyjančią istoriją, kuri tampa gyvu dialogu ir kuria bendrą pasakojimą apie pilietiškumą. Muziejus atvers savo duris ne tik ekspozicijoms, technikos pristatymui, bet ir įvairioms veikloms. Ateikite, įsitraukite ir tapkite šios gyvos istorijos dalimi!

• Pristatoma dabar geležinkelyje naudojama technika.

• Štabo S5 civilių ir karinių aviacijos bazės dalyvių programa.

• Lietuvos raudonasis kryžius papasakos, kaip įgyti pirmosios pagalbos įgūdžių, pasakos apie civilinę saugą.

• Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai atskleis savo darbo užkulisius.

• Žaidimas mažiesiems lankytojams muziejaus lauko ekspozicijoje.

• Įdomios veiklos Geležinkelių muziejaus vidaus ir lauko ekspozicijose.

19 val. Šaulių pasienio užkardos jaunesnysis specialistas Andrius Mačanskis ir jo kolega šuo Noxas atskleis išskirtinės tarnybos paslaptis.

20 val. Audrius Laurynas saksofonu atliks muzikinius kūrinius.

————————————————————————-

19–23 val. Šiaulių dailės galerija (Tilžės g. 245)• Nemokamas fotomeno parodos „Résumé 3“ lankymas.

• 20.00 val. ekskursija fotomeno parodoje „Résumé 3“ su menotyrininku ir parodos kuratoriumi Virginijumi Kinčinaičiu. Vietų skaičius ribotas. Būtina išankstinė registracija: https://forms.gle/kLzecmRZPjsyDS1t5

————————————————————————-

19–22 val. Valstybinis Šiaulių dramos teatras (Tilžės g. 155)

Spektaklio „Planeta Ego“ ir filmo „Pilis“ scenografijos elementai bei atgiję personažai, kurie kvies giliau patirti šio kūrinio pasaulį.

Kino filmo „Pilis“ rodymas: 19.30–21.30 val.

Vieta – Didžioji salė.

Durys atidaromos 19.00 val.

Apie filmą

Kino filmas „Pilis“ – vizualiai įtaigi XX a. sovietinės valdžios alegorija pagal Franco Kafkos romaną, kurioje jautriai ir aštriai atveriama individo kova su nematomomis galios struktūromis.

Pagrindinis veikėjas – jaunuolis K. atvyksta į kaimą, tikėdamasis patekti į paslaptingą pilį. Čia galioja neįprasti įstatymai: kaimo gyventojai yra pavaldūs vampyriškai netoliese esančios pilies valdovų įtakai. Siekdamas suprasti savo užduotį, K. mėgina pasiekti pilį ir susisiekti su savo viršininku Klamu, tačiau įstringa absurdiškoje sistemoje, kurioje viskas reguliuojama, bet niekas nepaaiškinama.

XX amžiaus labirinte K. klaidžioja ieškodamas atsakymo, atpirkimo, laisvės ir savo tikrojo „aš“. Pilies trauka pasakojime veda link Sovietų Sąjungos žlugimo ir 1991-ųjų kruvinojo sekmadienio įvykių.

————————————————————————-

18–20 val. Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos meno centras (P. Višinskio 19)

Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos meno centras pristatys įstaigos istorijos ir veiklos raidą per 86 gyvavimo metus. Tai ne tik pažintis su mokyklos praeitimi, bet ir galimybė apmąstyti kultūros bei meno svarbą visuomenėje.

Lankytojai kviečiami iš arti susipažinti su išskirtine asmenybe – prof. Sauliumi Sondeckiu, pamatyti jo asmeninius daiktus, atspindinčius kūrybinį ir visuomeninį palikimą. Renginio metu skambanti muzika ir atviros gimnazijos erdvės kvies ne tik stebėti, bet ir pajusti bendruomeniškumą, gyvą kultūros tęstinumą bei kiekvieno mūsų vaidmenį jį puoselėjant.

————————————————————————-

18–21 val. Militarijos muziejus (P. Višinskio g. 38)

Pažintis su Lietuvos karybos ir gynybos raida, XX a. partizaniniais karais, kariuomenės uniformomis.

Įėjimas iš kiemo pusės.

————————————————————————-

18–21.30 val. Juliaus Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejus (Tilžės g. 137)

Muziejuje ir rūsiuose – išskirtinės istorijos ir faktai apie mokyklą, galimybė atsisėsti į seną medinį mokyklos suolą ir pasimokyti iš senų vadovėlių.

Gimnazijos muziejus – tai vieta, kur susitinka praeitis ir dabartis, kur kiekvienas eksponatas pasakoja savo istoriją. Mokykla, ne tik pastatas, įvykiai, bet ir žmonės, kurie čia mokėsi ar dirbo. Atėjusieji į gimnazijos muziejų, bus kviečiami pasidalinti mokyklinėmis istorijų akimirkomis, nes gimnazijos istorija vis dar rašoma.

————————————————————————-

19–23 val. Baltų kultūros pažinimo centras „Baltų kelias“ (Vilniaus g. 213)

„Baltų kelio“ centras kviečia keliauti protėvių takais. Tai – vienintelis Lietuvoje ir Latvijoje interaktyvus baltų kultūros pažinimo centras. Įvairūs žaidimai bei atrakcijos nukelia lankytojus į magišką protėvių pasaulį, kuriame gausu keistų daiktų, svarbių simbolių ir įdomių faktų. 

Čia moderniomis priemonėmis pristatoma baltų kultūra ir istorija. Ne tik atnaujinsite savo žinias, bet ir sužinosite šį tą naujo, „pasimatuosite“ baltišką profesiją, sustabdysite akimirką spalvingoje fotosesijoje.

Tai puiki galimybė per pojūčius ir žaidimą patyrinėti Lietuvos istoriją bei kultūrą.

————————————————————————-

18–22 val. Šiaulių kino muziejus (Aušros al. 15)

Šiaulių kino istorijos ekspozicijos lankymas, kino retrospektyva „Šiauliai kino filmuose“.

————————————————————————-

18–22 val. Dailininko Gerardo Bagdonavičiaus namas (Aušros al. 84)

Vieno iš garsiausių XX a. Šiaulių dailininkų – Gerardo Bagdonavičiaus –  gyvenamasis namas-studija yra vienas išraiškingiausių medinių tarpukario modernizmo statinių mieste. Jį suprojektavo architektas Karolis Reisonas ir pats Gerardas Bagdonavičius.

Dailininkas čia gyveno 1936–1986 m., buvo įkūręs privačią piešimo studiją, tad pastatas mena ne tik dailininką, bet ir daugelį kitų garsių vardų. 2018 m. namas buvo restauruotas, sutvarkytas, dalyje vidaus patalpų įrengtos erdvės, pristatančios dailininko gyvenimą ir kūrybą.

————————————————————————-

19–22 val. Pelikso Bugailiškio namas (Žemaitės g. 83)

Name pristatoma viena ryškiausių Šiaulių krašto asmenybių – teisininkas, visuomenininkas, kraštotyrininkas ir muziejininkystės idėjų puoselėtojas Peliksas Bugailiškis (1883–1965).

Pirmame aukšte bus galima susipažinti su stendais, pristatančiais P. Bugailiškio gyvenimą ir veiklą, pajusti autentišką namo aplinką, kurioje brendo kultūrinės iniciatyvos ir laisvos Lietuvos idėjos.

Tai – viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės Šiaulių ir visos Lietuvos kultūrinio bei visuomeninio gyvenimo asmenybių. Teisininko išsilavinimą įgijęs Peterburgo universitete, jis aktyviai įsitraukė į valstybės kūrimo ir visuomeninę veiklą, dirbo teisės srityje, bendradarbiavo spaudoje, dalyvavo lietuviškos kultūros ir tautinės savimonės stiprinimo procesuose. Vis dėlto išskirtinį pėdsaką P. Bugailiškis paliko kraštotyros ir muziejininkystės srityje – jo iniciatyva 1923 m. kovo 11 d. įkurtas Šiaulių „Aušros“ muziejus tapo vienu svarbiausių regioninės istorijos ir kultūros tyrinėjimo centrų Lietuvoje. Jo darbai ir idėjos iki šiol primena, kad gyva istorinė atmintis ir rūpestis kultūros paveldu yra neatsiejama brandžios visuomenės dalis.

————————————————————————-

Nuo 18 val. Šiaulių Rėkyvos progimnazijos muziejus (Poilsio g. 1)

Šiaulių Rėkyvos progimnazijos muziejus kviečia į edukaciją „Aš pareisiu, pareisiu, pareisiu…“ Normundas Valteris – patriotas, pilietis, karys, taikdarys“.

Edukacijos metu lankytojai susipažins su Normundo Valterio biografija ir kūryba. Bus pristatoma asmeninių daiktų ekspozicija, skambės bendražygių prisiminimai.

Trukmė – 45 min.

Būtina išankstinė registracija: https://forms.gle/W7DHVexWtdhFRMwV6

Edukacijoje vienu metu dalyvauja viena dalyvių grupė (15–20 asmenų).

————————————————————————-

Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo muziejus (Trakų g. 10)

Ekskursijos 17, 18, 19 val.

Muziejuje susipažinsite su bausmių vykdymo sistema, Šiaulių tardymo izoliatoriaus istorija, laikomų asmenų gyvenimo ir laisvalaikio organizavimo sąlygomis, resocializacijos projektais, darbuotojų darbo sąlygomis ir įstaigos veikla.
Vietų nebėra, ekskursijų grupės surinktos.

————————————————————————-

Šiaulių apygardos teismo Teismų istorijos muziejus (Dvaro g. 83)

Ekskursijos 19.00, 21.00 val.

Šiaulių apygardos teismo Teismų istorijos muziejuje, vieninteliame tokiame Lietuvoje, galima rasti įdomių eksponatų: nuo XVI a. menančių dokumentų iki dabartinių teismo priimtų sprendimų. Čia galite apžiūrėti tarpukario ir sovietinį teisėjų kabinetus, viduramžių kankinimo įrankius, teisėjų aprangą ir ne tik! Taip pat pažinti teismus, jų istoriją ir teisėjo profesiją.

Muziejų nakties dalyvių laukia ir nauji eksponatai ir istorijos apie: Latvijos ir Estijos teisėjų mantijas, Ukrainos teisėsaugą,  Pasaulio konstitucinius teismus, XIX a. carinės Rusijos Kauno apygardos teismo (Šiaulių miestas ir apskritis buvo jo aptarnavimo srityje) abėcėlinius teistų asmenų sąrašus (trys knygos), to meto įstatymų sąvadus ir kt.
Vietų nebėra, ekskursijų grupės surinktos.

————————————————————————-

Šiaulių Baltasis kalėjimas (Vilniaus g. 96)

Ekskursijos 13 ir 14 val.

Ekskursijos dalyviai laukia Trakų gatvėje, prie vartų.

Baltasis kalėjimas – 1823 m. carinės valdžios pastatytas miesto kalėjimas, tapęs svarbiu Šiaulių istorijos liudininku.

Jis mena 1831 ir 1863-1864 m. sukilimus, 1905 m. revoliuciją, tarpukario politinius kalinius bei sovietines represijas.

Ką pamatysite?

•   Autentišką akmenų mūro tvorą

•   Vėlyvojo klasicizmo architektūrą

•   Kalėjimo komplekso struktūrą

•   Kameras ir pasivaikščiojimo kiemą

•   Archyvinių dokumentų kopijas

•   Sukilimų ir politinių kalinių istorijas

Ekskursijos metu draudžiama fotografuoti.
Vietų nebėra, ekskursijų grupės surinktos.

————————————————————————-

*Registracija reikalinga tik į tuos muziejus, prie kurių nurodyta, jog reikia registruotis. Kitų muziejų lankymas laisvas. Registracijų nuorodos skelbtos facebook profilyje „Muziejų naktis Šiauliuose“ ir puslapyje https://naktismuziejuje.lt/.

Muziejų lankymas NEMOKAMAS.

Miesto viešojo transporto autobusai, nr. 1, 4, 12, 18, 21, 24, kursuos iki 1 val.
Galios įprastos bilietų kainos. Tvarkaraščiai – www.busturas.lt

Daugiau informacijos apie muziejus ir vakaro veiklas skelbiama facebook profilyje „Muziejų naktis Šiauliuose“, puslapyje https://naktismuziejuje.lt/, muziejų paskyrose. Sekite naujienas!

Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus ir programoje dalyvaujantys Šiaulių muziejai

Rėmėjai – Šiaulių miesto savivaldybė, restoranas „Bleu de Frenkel“
Informacinis rėmėjas – dienraštis „Šiaulių kraštas“
Draugai: Busturas, Šiaulių turizmo informacijos centras

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse, spaudoje ir kt.

The post Europos muziejų naktis Šiauliuose 2026 appeared first on Šiaulių gidas.

Laureatui premiją bei tauraus metalo atminimo ženklą, kurio autoriai – Vilmantas Dambrauskas ir Dainius Kulnys, įteikė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. Apdovanojimas skirtas už profesoriaus Stasio Šalkauskio filosofinės minties įprasminimą ir plėtojimą.

Doc. dr. Laurynas Peluritis savo moksliniuose darbuose nuosekliai tyrinėja Stasio Šalkauskio intelektinį palikimą, aktualizuoja jo kultūros filosofijos, kultūrų sintezės bei pilnutinės demokratijos idėjas šiuolaikinės Lietuvos ir Europos politinės minties kontekste. Filosofas ne kartą lankėsi Šiauliuose, skaitė viešas paskaitas, bendravo su miesto jaunimu ir aktyviai prisidėjo prie filosofinės minties sklaidos.

„Tai iš tiesų unikalus reiškinys Lietuvoje – taip švęsti humanitarinę kultūrą ir filosofiją, kaip tai daro Šiauliai. Nieko panašaus daugiau Lietuvoje nėra. Mes iš tiesų su Šalkauskiu mokomės visada žiūrėti į priekį, žvelgti į ateitį ir už tai mes jam turime būti dėkingi. Labai džiaugiuosi, kad Šiaulių miestas, jūsų graži bendruomenė, tai supranta, tuo gyvena ir tas vertybes įkūnija. Ačiū Jums!“, – po Stasio Šalkauskio premijos įteikimo padėkos kalboje sakė laureatas, docentas dr. Laurynas Peluritis.

Šis garbingas apdovanojimas Lietuvos intelektualams skiriamas Šiaulių miesto savivaldybės iniciatyva, tęsiant Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos tradiciją, gyvuojančią nuo 1991 metų, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Premija skiriama už tautos kultūros, meno, mokslo, filosofinės ir pedagoginės minties įprasminimą bei plėtojimą asmenims, savo veikla tęsiantiems Stasio Šalkauskio darbus ir idėjas. Tai reikšmingas įvertinimas ne tik už akademinius pasiekimus, bet ir už platesnį indėlį į visuomenės dvasinį bei kultūrinį gyvenimą.

Per daugiau nei tris dešimtmečius šios premijos laureatais tapo iškilios Lietuvos kultūros ir visuomenės asmenybės savo darbais įprasminusios profesoriaus Stasio Šalkauskio atminimą: Romualdas Ozolas, Arvydas Petras Žygas, Vytenis Rimkus, Sigitas Tamkevičius, Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė, Vytautas Sirtautas, Valdas Adamkus, Leonidas Donskis, Libertas Klimka, Arūnas Sverdiolas, Alvydas Jokubaitis, Eugenijus Bartulis, Gintautas Mažeikis. Visų jų pavardės buvo surašytos simbolinėje atminimo dovanoje – knygos skirtuke, kuriuos prieš ceremoniją kiekvienam svečiui dovanojo Stasio Šalkauskio gimnazijos mokiniai.

Šventinis renginys prasidėjo jautriu vizualiniu projektu, pasakojančiu apie Stasio Šalkauskio gyvenimą, šeimą ir palikimą. Projekto pagrindu tapo Stasio Šalkauskio marčios Ritonės Šalkauskienės knyga „Šalkauskių gyvenimų tėkmė“, archyviniai šaltiniai bei šiuolaikinės vizualizacijos priemonės. Vakare taip pat dalyvavo ir pati Ritonė Šalkauskienė, kurios saugomas šeimos atminimas bei surinkta istorinė medžiaga leidžia naujai pažinti iškilaus filosofo gyvenimą ir jo palikimą. Vizualinę kelionę į praeitį lydėjo Šiaulių miesto simfoninio orkestro „Camerata Solaris“ styginių grupė (meno vadovas Vilhelmas Čepinskis), atlikusi Juozo Naujalio kūrinį „Svajonė“.

Po meninio projekto peržiūros vakaro vedėjas Dovydas Petkus sveikinimo žodį tarti pakvietė Šiaulių miesto merą Artūrą Visocką. Meras pabrėžė Stasio Šalkauskio idėjų aktualumą šiandienos kontekste: „Turėkime savo filosofiją ir vadovaukimės lietuvių tautos mąstytojų idėjomis – vienas iš jų yra Stasys Šalkauskis. Ačiū visiems susirinkusiems – išsineškite šią mintį su savimi, nes nuo šiandien Šalkauskio idėjos dar plačiau sklinda iš Šiaulių miesto.“

Renginio muzikinė dalis tapo įspūdingu vakaro akcentu. Minint 790-uosius Šiaulių miesto metus ir 140-ąsias Stasio Šalkauskio gimimo metines, į sceną prie orkestro styginių grupės prisijungė beveik 190 atlikėjų. Žiūrovams koncertavo Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, vadovaujamas Remigijaus Adomaičio, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, kurio meno vadovas – Povilas Vanžodis, bei svečiai iš Vokietijos, choras Singakademie Ortenau, vadovaujamas Olafo Füttererio.

Vakaro kulminacija tapo norvegų kompozitoriaus ir pianisto Ola Gjeilo kūrinys „Sunrise Mass“ („Saulėtekio mišios“) – vienas ryškiausių šiuolaikinės chorinės muzikos kūrinių pasaulyje. Keturių dalių kompozicija mišriajam chorui ir styginių orkestrui klausytojus pakvietė į jautrią filosofinę ir emocinę kelionę – nuo kosmoso platybių iki žmogaus vidinio pasaulio. Kūrinio dalys simboliškai pavadintos: „Sferos“, „Saulėtekis“, „Miestas“ ir „Tapatybė ir žemė“.

Stasio Šalkauskio šventinė premijos įteikimo ceremonija, skirta 140-osioms filosofo gimimo metinėms ir jubiliejiniams Šiaulių miesto metams, baigėsi didinga ir prasminga nata. Vakaro atmosfera dar kartą priminė, kad tikrosios vertybės – kultūra, išsilavinimas, pilietiškumas ir žmogaus ryšys su bendruomene – nepraranda savo reikšmės nei laikui bėgant, nei keičiantis kartoms.

Šventės rengėja – Šiaulių miesto savivaldybė, organizatorė – Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“. Muzikinės dalies meno vadovas – Remigijus Adomaitis, šviesų dailininkas – Karolis Šabanskas, garso operatorius – Žilvinas Baronas, projekcijų autorius – Irmantas Myniotas.

NUOTRAUKŲ GALERIJA | Gintarė Daknytė

The post Filosofinės minties ir muzikos vakaras Šiauliuose: įteikta prof. Stasio Šalkauskio premija appeared first on Šiaulių gidas.

Ne veltui sakoma, kad pirmoji meilė nepradingsta be pėdsakų. Paaiškėjo, kad „Donjos Rositos“ simbolis – spalvas keičianti rožė (rose mutabilis), kuri ryte būna balta, dieną rausva, vakare raudona, o naktį numeta žiedlapius, artimas ir „Molė Svini“ pjesės simbolikai. „Tai, kad akla moteris pasakoja, kaip vaikystėje tėvas ją nešdavosi į sodą ir liečiant mokė pažinti įvairias gėles, yra toji pati gėlių kalba, – sako režisierius. – Ši sąšauka man priminė ir tuometinį teatro žydėjimo laikotarpį, kai, vadovaujant Aurelijai Ragauskaitei, kūrybiškai skleidėsi visas kolektyvas.“

Brian Friel „Molė Svini“ – jau ketvirtoji Padegimo režisuota šio autoriaus pjesė po „Lugnazados šventės šokių (2001), „Stebuklingojo Tenesio“ (2012) ir „Filadelfija, aš atvykstu“ (2017). Vis dėlto „Molė Svini“ išsiskiria sukrečiančia herojės patirtimi, kai iš dalies atgautas regėjimas nubraukia ankstesnį jos pasaulio pažinimą ir įgytas patirtis. Apie sudėtingus savo kuriamo personažo išgyvenimus teatrologė Elvyra Markevičiūtė kalbina Molės Svini vaidmenį kuriančią aktorę Moniką Šaltytę.

 Elvyra Markevičiūtė: Jūsų personažas puikiai orientuojasi neregių pasaulyje. Ar jaučiate poreikį vizualiai išryškinti jos aklumą?

Monika Šaltytė: Visai ne, ir aš suprantu, kodėl autorius pačioje pjesės pradžioje tai pabrėžia. Molė taip susidėlioja savo buitį, kad jos aklumas nekristų į akis. Juk ji ir dviračiu važiuoja, kas neregiui yra labai rizikinga, ir nuo uolos šoka… Žinoma, galima nueiti į fizinius veiksmus, kurie galėtų tapti viena iš pasaulio pažinimo potemių, bet pagrindinė siekiamybė yra kita.… Pjesės vertė ir stiprybė yra vidinių transformacijų atskleidime, kurios vyksta ne tik Moli, bet ir kitų veikėjų – jos sutuoktinio Frenko (Aidas Matutis), gydytojo Raiso (Dalius Jančiauskas) sąmonėje. Iškyla  „apakimo“ kabutėse klausimas, kurio procesą kiekvienas išgyvena skirtingai. Todėl ir nereikia to fiziškumo, nes aklumo ir matymo problema pereina į kitą lygmenį – kas ir ką mato ne realybėje, o vidiniame gyvenime.

E.M.: Man susidarė įspūdis, kad Molę daug labiau negu operacija ir jos pasekmės, nuvargino perdėtas dėmesys ir nesibaigiantys testavimai. Gal, jei ją būtų palikę ramybėje, rezultatas būtų buvęs kitoks…

M.Š.: Su režisieriumi kalbėjome, kad, nors ji praktiškai kone kasdien susitikinėja su dviem psichologais ir psichoterapeute, kaip asmenybė ji nieko nedomina. Jiems svarbu parašyti mokslinį darbą, išleisti knygą, bet visai nerūpi padėti Molei viduje orientuotis. Perdėtai įsigilinus tik į teoriją, gyvas žmogus tampa nereikalingas. Neatsitiktinai Molė dalijasi savo prisiminimu iš apsilankymo ligoninėje, kai jie su tėvu lankė sergančią mamą. Tada koridoriaus gale ji pastebėjo verkiančią jauną moterį ir ją nustebino, kad, nors daugybė žmonių ėjo pro šalį,  niekas nekreipė į tai dėmesio. Gal tuo pavyzdžiu Molė bandė papasakoti apie save?

E.M.: Kas kuriamo personažo charakteryje jums svarbiausia? Kokie šio vaidmens atraminiai taškai?

M.Š.: Man patinka Molės valia ir drąsa gyventi. Jos istorijoje randu paguodą, susisiejančią su labai skausmingais savo pačios gyvenimo momentais. Žavi jos jautrumas žmonėms, kurio dėka ji turi tiek daug draugų, betarpiškumas, atlaidumas, tikrumas. Ypač kito žmogaus pajautimas, – tai, ko jai pačiai pritrūko iš aplinkinių.

E.M.: Apibūdinkite drastišką Molės šuolį nuo Napoleno uolos viršūnės.

M.Š.: Tas šuolis, susijęs su didžiule rizika, yra labai dviprasmiškas – jis yra ant briaunos, ant savižudybės ribos. Tai nėra sąmoningas ėjimas į susinaikinimą, – greičiau ji nori patirti šoką, kuris, galbūt, išmes jos gyvenimo valtį į kitą krantą, į naują būseną. Ir tada ji galės kitaip priimti naująją realybę.

E.M.: Kuo pasižymi naujoji Molės patirtis?

M.Š.: Jai teko atsisakyti to senojo liečiamojo pasaulio ir galiausiai ji atsidūrė niekieno žemėje, absoliučioje tremtyje, kažkokioje trečioje dimensijoje. Ji jau nebeskiria, ar tos besiliejančios spalvos yra tikrovė, ar vaizduotė – viskas susipynę.

E.M.: Ar Molė nekaltina tų, kurie įvėlė ją į tą eksperimentą? O gal ji kaltina save, kad nepateisino jų lūkesčių?

M.Š.: Ne, ji nekaltina nei savęs, nei kitų. Ji sako: gerai, kad aš pabandžiau. Dabar esu tame, kas neturi jokios prasmės. Ir tai vėl rodo jos stiprybę.

E.M.: Pjesėje ryškus gėlių motyvas, kuris būdingas daugeliui Gyčio Padegimo pastatymų. Kaip įprasminate šią paralelę?

M.Š.: Pirmiausia sieju su testavimu, nes Molės egzaminavimas prasidėjo jau vaikystėje, kai tėtis pagal kvapą, lytėjimą ir įsivaizduojamas spalvas  mokė ją atpažinti gėlių, žolynų, krūmų, medžių pavadinimus. Kai po operacijos jai atneša rugiagėles, ji turi atspėti kokios jos spalvos. Gėlių motyvas nuolat atsikartoja – iš gėlių žiedlapių Molė daro mandalą, kurią vėliau ištrina. Iškyla nemofilių, vadinamų mėlynomis kūdikių akutėmis, istorija, – tėtis sakydavo, kad Molės akys tokios pat spalvos kaip tos gėlės… Tai vėlgi gėlių kalba…

Toji augalijos ir gėlių pasaulio tema iš tiesų atsikartoja daugelyje Gyčio spektaklių. Augusto Strindbergo „Velykose“ vaidinau Eleonorą, kuri kaip atgimimo simbolį atsineša narcizus, norėdama juos apsaugoti nuo sušalimo, atšildyti. Tuo pačiu tai ir jausmų užgimimo, ir savotiško palaiminimo, ir virsmą patyrusių namų simbolis. Įdomus tas gėlių žydėjimo stebėjimas skirtinguose spektakliuose…

E.M.: Jūsų akys taip pat mėlynos tarsi pjesėje minimos nemofilės ar rugiagėlės… Ar mėgstate gėles ir kokias labiausiai?

M.Š.: Visi mano namų pakampiai nustatyti vazonėliais su daugybe gėlių, kurios man mielos. Dažnai aplankau  kieme augančius medžius ir krūmus, pastebiu kiekvieną naujai besiskleidžiantį pumpurą, mėgstu sakyti augalams komplimentus apie jų ypatingą grožį. Vis dėlto, kadangi esu pavasario paukštis, gimusi kovo mėnesį, man mieliausi visi pirmieji žiedeliai – snieguolės, žibuoklės, narcizai… Nesunku pasimesti gėlių gausybėje, bet tie pavasariniai išlauktieji žiedeliai, kurie atrodo tokie trapūs, yra patys brangiausi. Jie tarsi teigia, kad viskas bus gerai.

Dėkoju už pokalbį.

Spektaklio „Molė Svini“ repeticijos nuotraukos aut. – Ramunė Bernotaitė

The post MOLĖS SVINI gėlių kalba Šiaulių teatro scenoje appeared first on Šiaulių gidas.

Gegužės 28-30 d. vyks XXV jubiliejinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis „Ant rubežiaus“. Tautodailės ir amatų mugė. Plačiau čia.

Birželio 3–14 dienomis Šiauliai persismelks teatro dvasia. Jau ketvirtą kartą po miesto erdves pasklis scenos menų festivalis „Teatrodromas“, tapęs laukiamu vasaros pradžios renginiu mieste. Festivalio metu įvairiose miesto erdvėse šiauliečių ir miesto svečių lauks 10 intriguojančių, skirtingų žanrų pasirodymų, pritaikytų įvairioms amžiaus grupėms ir skoniams. Plačiau čia.

Birželio 11–13 dienomis į saulės miestą grįžta tarptautinis festivalis „Big Band Festival Šiauliai 2026“. Jau 17-ąjį kartą rengiamas festivalis į Šiaulius suburs Lietuvos ir užsienio atlikėjus, kurie pripildys miestą aukščiausio lygio gyva muzika. Plačiau čia.

The post Vasara Šiauliuose – muzikos ir teatro festivaliuose appeared first on Šiaulių gidas.