Tikslas – sudėtingiausių operacijų metodika

Svečias iš Latvijos į Šiaulius atvyko turėdamas labai konkretų tikslą – gyvai pamatyti ir išmokti RŠL atliekamų sudėtingų polipų šalinimo operacijų metodikos. Šios intervencijos yra radikalesnės, skirtos daug didesnių navikų šalinimui ir užtikrina pastebimai geresnius gydymo rezultatus.

Latvijos specialistas, nors ir pats vadovauja dideliam skyriui, siekia tobulinti savo įgūdžius būtent operacinėje atliekamų sudėtingųjų endoskopijų srityje. Sužinojęs, kad Šiaulių gydytojai endoskopuotojai Justas Birutis ir Laurynas Kameneckas nuolat keliauja po Europą, kelia kvalifikaciją ir žaibiškai įsisavina medicinos inovacijas, jis pasirinko mokytis pas kaimynus Lietuvoje, kur veikia panaši sveikatos apsaugos sistema.

Intensyvios dienos programoje buvo suplanuota net 10 įvairiapusių procedūrų: nuo minėto sudėtingo polipų šalinimo iki tulžies latakų drenavimo.

Į Šiaulius – kurti Latvijos studentų mokymo vizijos

Šis vizitas Rygos specialistui svarbus ne tik praktiniu, bet ir akademiniu požiūriu. Rygos universiteto Endoskopijos ir gastroenterologijos klinika šiuo metu išgyvena didelius pokyčius – keičiasi požiūris į pačią specialybę. Atvykęs gydytojas yra pakviestas administruoti šią kliniką, jai vadovauti bei sukurti visiškai naują veiklos viziją.

Svečias oficialiai kreipėsi į RŠL administraciją, gavo leidimą būti operacinėje ir visą dieną stebėjo J. Biručio darbą. Jo tikslas – pamatyti, kaip dirba Šiaulių medikai, kad geriausią lietuvių patirtį vėliau pritaikytų Latvijos studentų mokymo procese.

Abipusis žinių mainų procesas

Nors svečias atvyko mokytis, operacinėje vyko aktyvūs abipusiai mainai. Respublikinė Šiaulių ligoninė neseniai įsigijo du naujo tipo stentus, kuriuos Latvijos klinikoje jau kurį laiką įprasta taikyti praktikoje. Tad Šiaulių medikai taip pat turėjo puikią progą perimti kaimynų patirtį, atliekant specifines intervencijas.

„Džiaugiamės, kad atvažiavo žmogus iš tokios garsios Rygos ligoninės, turintis didelį žinių bagažą. Iš jo mes taip pat galime daug ko pasimokyti. Šis bendradarbiavimas – tai puiki galimybė pasidalinti patirtimi apie tai, kas pažangiausio atliekama Šiauliuose ir kas – Rygoje“, – teigia gydytojas J. Birutis.

Nebe pirmas latvių vizitas: stebina komandinis darbas

Tai jau antras kartas, kai Latvijos endoskopijos lyderiai renkasi mokymus Šiauliuose pas patyrusį gydytoją J. Birutį. Kiek anksčiau čia lankėsi skirtingų Latvijos ligoninių autoritetai – Erlends Gerulskis iš Cėsis miesto ligoninės ir profesorius Aldis Pukitis, Rygos Paulio Stradinio klinikinės universitetinės ligoninės Gastroenterologijos centro vadovas.

Jie Šiauliuose sėkmingai įsisavino endoskopinės skrandžio plastikos (nutukimo gydymo) technologiją ir grįžę jau pradėjo operuoti pacientus Latvijoje.

Ankstesni svečiai neslėpė susižavėjimo Šiaulių operacinės komandos darbu. Anot jų, RŠL medikų profesionalumas pasiekęs tokį lygį, kai nebereikia žodžių – užtenka vieno žvilgsnio, ir Endoskopijų skyriaus slaugytojos jau žino, kokį instrumentą paduoti ir koks veiksmas sekantis.

„Šių svečių atvykimas į mūsų ligoninę yra didžiulis pamaloninimas ir patvirtinimas, kad dirbame tikslingai, einame teisingu keliu, o mūsų rezultatai yra įdomūs ir kitų šalių elitui“, – džiaugiasi J. Birutis, vertindamas gyvenimo suteiktą galimybę dalintis meistriškumu tarptautiniu lygiu.

Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė

The post Tarptautinis pripažinimas: Rygos ligoninės specialistas patirties semiasi iš Šiaulių endoskopuotojų appeared first on Šiaulių gidas.

Nuo mokyklos suolo – tikslingas kelias į mediciną

Gyčio svajonė tapti chirurgu gimė dar šeštojoje klasėje. Laikui bėgant, per studijų metus ir asmeninę patirtį, ši vizija išsigrynino iki ortopedo-traumatologo specialybės. Šiaulių Romuvos progimnaziją ir gimnaziją baigęs vaikinas tiksliai žinojo, ko nori, todėl paskutiniais keleriais metais mokykloje negailėjo jėgų: papildomai dirbo su Janonio gimnazijos mokytojais. Nepaisant didžiulio krūvio, Gytis dar rasdavo laiko savanoriauti Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje.

„Stengiausi visais būdais patekti į mediciną“, – įtemptą laikotarpį prisimena būsimasis rezidentas. Šiame kelyje itin svarbus buvo mamos palaikymas. „Iki aštuntos klasės mama mane buvo net truputėlį prispaudusi prie mokslų, neleido tinginiauti. Kai baigiau mediciną, jai garsiai pasakiau „didelis ačiū“. Jeigu ne ji, nežinau, ar šiandien būčiau čia“, – dėkingo sūnaus žodžiai palietė ne tik mamos širdį.

Nuoseklus įsiliejimas į kolektyvą

Respublikinė Šiaulių ligoninė Gyčiui jau seniai pažįstama. Dar būdamas studentu, jis čia atliko praktiką, kurios mentoriumi buvo ortopedas-traumatologas Evaldas Kaulinis. Praktikos metu medicinos studentui teko dirbti ir su centro vadovu, ortopedu-traumatologu Martynu Stančiku. Nuo praėjusių metų rugsėjo tame pačiame skyriuje Gytis atliko internatūrą, kurios metu daugiausiai bendravo su centro vadovu.

Prieš vasarą iš Ortopedijos-traumatologijos centro vadovo M. Stančiko sulauktas skambutis su pasiūlymu padirbėti skyriuje jaunuoliui nebuvo visiškai netikėtas. „Manau, kad vedėjas pastebėjo mano pastangas per internatūrą. Kadangi skyriuje trūksta žmonių, sulaukiau kvietimo prisijungti. Labai džiaugiuosi šiuo įvertinimu“, – pasakoja Gytis.

Šiuo metu Kauno studentų bendrabutyje gyvenantis vaikinas, grįžęs į Šiaulius, apsistojo pas mamą ir visa galva pasinėrė į praktinę mediciną. Šiandien jo darbotvarkėje – dvi protezavimo operacijos su gydytoju ortopedu-traumatologu Martynu Tumoniu. Po pietų – kojos amputacijos operacija su gydytoju E. Kauliniu. Savaitgalį Gyčio laukia dar vienas iššūkis – budėjimas Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje kartu su ortopedu-traumatologu Juozu Klumbiu.

Ateities planai – grįžti į Šiaulius

Kasdienėje skyriaus veikloje Gytis atlieka daugybę užduočių: kartu su gydytojais vizituoja ligonius palatose, dalyvauja juos perrišant, gipsuoja. Visgi didžiausia jo aistra – darbas operacinėje.

„Daugiausiai padedu gydytojams operacinėje, asistuoju jiems bei padedu operacijos metu. Pavyzdžiui, endoprotezavimo operacijų metu būtina, kad dirbtų du ortopedai-traumatologai, nes vienas fiziškai visko nepadarysi. Tokiu atveju mano pagalba gydytojui yra labai reikalinga. Jau vakar kolega klausė: „Ar tu rytoj užimtas?“, – šypsosi Gytis, dirbantis su visais skyriaus gydytojais, kuriems tik prireikia pagalbos.

Vaikinas neslepia, kad kiekviena akimirka ligoninėje jam yra pamoka: „Klausausi, kaip gydytojai dėsto informaciją vizitacijų metu, stengiuosi viską sugerti į save, nes ateityje to prireiks man pačiam“.

Respublikinė Šiaulių ligoninė yra traumų klasteris, todėl čia vežami pacientai iš visos apskrities. Jaunam specialistui tai – puiki dirva semtis patirties. Nors dar anksti pasakyti, kurią sritį pasirinks ateityje – traumų gydymą, protezavimą, artroskopines operacijas, Gytis supranta, kad geras ortopedas-traumatologas turi išmanyti viską. „Man patinka, kad ši specialybė labai plati, galima rinktis tai, kas labiausiai domina. Tačiau tam dar reikės daug laiko, darbo, kursų ir perskaitytų knygų,“- kalba pasiryžimo daug dirbti nestokojantis jaunuolis.

Gytis pastebi, kad ne visi studentai dega noru daug dirbti, tačiau jam, tiek daug svajojusiam ir stropiai studijavusiam, būtų apmaudu netapti savo srities profesionalu. Ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centras, kviesdamas tokius entuziastingus jaunus žmones, sėkmingai auginasi sau patikimą pamainą.

Būsimasis rezidentas jau dabar tvirtai žino, kad po šešerių metų rezidentūros studijų grįš dirbti būtent čia. „Man šis skyrius labai patinka. Personalas yra labai draugiškas, noriai dalijasi patirtimi, o asistuodamas turiu galimybę mokytis operacijų subtilybių. Man, kaip pradedančiam gydytojui, tai yra neįkainojama nauda“, – ateities planais Šiauliuose dalijasi Gytis Petkevičius.

Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė

The post Būsimas ortopedas-traumatologas Gytis Petkevičius auginasi sparnus gimtojo miesto ligoninėje appeared first on Šiaulių gidas.

Ministerijos, ligoninės ir savivaldybės jungtis

Atidarymo renginyje dalyvavęs LR sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis padėkojo RŠL direktoriui D. Praninskui bei visai medikų komandai: „Tai, ką darote yra įkvėpimas mums visiems, kurie turi galimybę skirti lėšas, kad ligoniai jaustųsi geriau ir kad medikai dirbtų tai, ką jie daro geriausiai. Simboliška, tai yra pirmas mano, kaip sveikatos apsaugos ministro oficialus vizitas į ligoninę. Tai yra jungtinis ministerijos, ligoninės ir savivaldybės darbo rezultatas. Nesustokime ir bendromis jėgomis eikime kartu.“

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Domas Griškevičius sveikindamas akcentavo institucinę bendrystę: „Svarbiausias dalykas, kuris įvyko čia, tai yra bendrystė, geriausiomis savo spalvomis, kai į tikslą buvo sutelktos visos jėgos, finansai, ir gautas rezultatas, kurį matome čia.  Bet svarbiausia, kad gydytojai, slaugytojai ir visas personalas turi puikias darbo sąlygas, kiekvieną dieną dirbti ir matyti nelengvą kovą ir vilties paieškas žmonių akyse. Vilties akyse atsiranda daugiau, gydantis gerose sąlygose, primenančiose namus. Pakvietė visus šventėje dalyvaujančius Seimo narius prisidėti prie sveikinimų.“

Šiaulių miesto vicemeras Justinas Švėgžda, RŠL vadovui dovanodamas knygą, palinkėjo prisiminti tuos 1993-iuosius metus, kai direktorius atvyko į ligoninę atlikti savo pirmosios praktikos, prisiminti tą metą ir pakeisti tą tėkmę į geresnę, šviesesnę ir tapti Šiaulių miesto patriotu.

Renginyje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Busila, Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas, Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius, LR SAM viceministrai Skirmantas Krunkaitis ir Ignas Rubikas, LR SAM ministro patarėjai Fausta Rozytė ir Gintaras Maželis, Seimo narės Roma Janušonienė ir Rima Baškienė, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai Malik Agamalijev ir Asta Lesauskienė.

Po oficialių sveikinimų simbolinę Onkologijos klinikos Chemoterapijos dienos stacionaro atidarymo juostelę perkirpo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis, Lietuvos Respublikos Seimo pirmasis pirmininko pavaduotojas Domas Griškevičius, Šiaulių miesto vicemeras Justinas Švėgžda, Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Darius Praninskas ir Onkologijos klinikos vadovė Vaida Vaitiekaitytė. Naująsias Dienos stacionaro patalpas pašventino Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas Darius Trijonis, palaimindamas jose dirbsiančius medikus, pacientus ir jų artimuosius.

Gydymas arčiau namų – didesnis komfortas pacientams

Onkologijos klinikos vadovės Vaidos Vaitiekaitytės teigimu, dienos stacionaro paslauga šiandien yra viena svarbiausių šiuolaikinės onkologinės pagalbos grandžių: „Dienos stacionaro paslauga yra itin svarbi onkologiniams pacientams, nes leidžia gydymą gauti neatitrūkstant nuo įprastos gyvenamosios aplinkos. Pacientai gali būti gydomi arčiau namų, išlaikyti įprastą gyvenimo ritmą, o gydymas mažiau trikdo jų asmeninį ir profesinį gyvenimą. Pacientų skaičius kasmet auga, todėl buvo būtina plėsti dienos stacionaro galimybes. Naujos patalpos leidžia vienu metu priimti daugiau pacientų, užtikrinti didesnį jų privatumą ir komfortą, o moderni įranga padeda optimaliau organizuoti gydymo procesą“, – sako V. Vaitiekaitytė.

Iki rekonstrukcijos Chemoterapijos dienos stacionare veikė vos trys ankštokos palatos. Ženkliai didėjant pacientų srautams jų nebepakako. Po rekonstrukcijos skyriuje įrengtos devynios palatos, kuriose yra penkios lovos, viena intensyvaus stebėjimo lova ir septyniolika sėdimų vietų. Taip pat įrengta erdvi laukimo zona pacientams bei juos lydintiems artimiesiems.

Skyriaus plotas padidėjo beveik tris kartus – nuo 120 iki 350 kv. metrų. Didesnės erdvės leidžia užtikrinti daugiau privatumo, komforto ir sudaro sąlygas efektyviau organizuoti gydymo procesą.

Patogesnės sąlygos pacientams ir medikams

Atnaujintame Dienos stacionare įrengta intensyvaus stebėjimo palata, kurioje galima nuolat monitoruoti pacientų gyvybinius rodiklius bei operatyviai valdyti galimas infuzines ar alergines reakcijas, taikant chemoterapiją, imunoterapiją, biologinę ar taikinių terapiją.

Rekonstrukcijos metu ypatingas dėmesys skirtas ir darbuotojų patogumui. Procedūriniame kabinete įrengta moderni traukos spinta, užtikrinanti komfortiškesnį chemoterapinių preparatų ruošimą. Taip pat įrengtas erdvus tvarstomasis kabinetas, kuriame atliekami biocheminiai kraujo tyrimai, registruojamos elektrokardiogramos, atliekamos poodinės bei intraraumeninės infuzijos. Personalo patogumui įrengtas ir naujas poilsio kambarys.

Laikinoji Chemoterapijos dienos stacionaro koordinatorė Jūratė Liutkutė pabrėžia, kad gydymo kokybę lemia ne tik technologijos: „Onkologinės ligos gydymas – tai ne tik vaistai ar medicinos technologijos. Labai svarbu ir tai, kokioje aplinkoje pacientas praleidžia gydymo laiką. Siekėme sukurti erdvę, kurioje pacientai jaustųsi oriai, o mūsų specialistai galėtų dirbti dar efektyviau. Tai investicija į žmonių sveikatą ir gydymo kokybę.“

Anot Onkologijos klinikos vadovės V. Vaitiekaitytės, atnaujintas Chemoterapijos dienos stacionaras yra svarbus žingsnis stiprinant onkologinių paslaugų kokybę visame Šiaurės Lietuvos regione: „Investicija į modernią gydymo aplinką leis užtikrinti dar aukštesnę paslaugų kokybę, didesnį pacientų komfortą ir geresnes darbo sąlygas medicinos personalui.“

Bendros investicijos į regiono onkologiją

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Darius Praninskas pabrėžia, kad naujasis Dienos stacionaras yra investicija į žmones ir viso regiono sveikatos priežiūros ateitį.

„Atnaujintas Onkologijos klinikos Chemoterapijos dienos stacionaras – tai investicija ne tik į modernias ir funkcionalias patalpas, bet pirmiausia į žmonių gerovę. Siekiame, kad pacientai gydymo metu jaustųsi kuo patogiau ir ramiau, o mūsų darbuotojai turėtų tinkamas sąlygas profesionaliai atlikti savo atsakingą darbą.“

Įstaigos vadovas džiaugiasi, kad reikšmingą dėmesį regiono onkologinių paslaugų stiprinimui skyrė Sveikatos apsaugos ministerija. „Šis projektas rodo, kad kryptingos valstybės, savivaldybės ir ligoninės investicijos leidžia kurti realius pokyčius pacientams. Džiaugiamės Sveikatos apsaugos ministerijos skirtu finansavimu naujam kompiuteriniam tomografui – tai dar vienas svarbus žingsnis, stiprinant onkologinių paslaugų kokybę Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir visame Šiaurės Lietuvos regione.“

Užtruko beveik metus

Dienos stacionaro rekonstrukcija pradėta 2025 metų rugsėjį ir truko beveik metus.

Bendra projekto vertė siekia apie 1,2 mln. eurų. Respublikinė Šiaulių ligoninė savo lėšomis investavo beveik 600 tūkst. eurų – atliko Chemoterapijos dienos stacionaro patalpų ir dalies stogo remontą, įsigijo naują mamografą ir atnaujino jam skirtas patalpas. Sveikatos apsaugos ministerija valstybės biudžeto lėšomis skyrė 589 270 eurų naujam kompiuteriniam tomografui įsigyti, o Šiaulių miesto savivaldybė prisidėjo 25 057,89 Eur, finansuodama multifunkcinių ir procedūrinių kėdžių įsigijimą.

Atnaujintas Onkologijos klinikos Chemoterapijos dienos stacionaras ženkliai sustiprina Respublikinės Šiaulių ligoninės galimybes teikti modernias ir pacientų poreikius atitinkančias onkologijos paslaugas. Tai reikšminga investicija į viso Šiaurės Lietuvos regiono gyventojų sveikatą, užtikrinanti, kad aukščiausio lygio diagnostika ir gydymas būtų prieinami arčiau pacientų namų.

Parengė Eva Jagminaitė-Kazlauskienė

The post Atnaujintas Onkologijos klinikos Dienos stacionaras – daugiau komforto pacientams ir darbuotojams appeared first on Šiaulių gidas.

Apsistojo senelių žemėje

Pirmą kartą prieš dvejus metus į Lietuvą C. Moller atvyko su Australijos lietuvių choru „Lituana“, kuris dalyvavo Dainų šventėje. Šį kartą ji atkeliavo su ypatinga kompanija – dviem seserimis, trimis dukterėčiomis ir 18 mėnesių mažyliu, kuriam šiuo metu tenka daugiausia keliautojų dėmesio.

Viešnios iš Australijos apsigyveno kaimo sodyboje netoli Bazilionų (Šiaulių r.). Būtent iš čia per Antrąjį pasaulinį karą į Vokietiją pasitraukė Cea-Cea seneliai su dviem vaikais, o nuo 1949 metų šeima įsikūrė Australijoje. Bazilionuose tebestovi bažnyčia, kurioje susituokė jos seneliai, taip pat išlikęs ir jų gimtasis namas, kuriame dabar jau gyvena kiti žmonės. Lydima antrosios kartos pusbrolio Dariaus bei jo žmonos Romos, Cea-Cea senelių namą apžiūrėjo tik iš tolo. Vis dėlto ji be galo džiaugiasi galimybe bent trumpam pabūti ten, iš kur kyla jos giminės šaknys, pasimėgauti lietuviška gamta ir netoliese tyvuliuojančio Bazilionų ežero grožiu

Lietuvybė gydytoją domino visada, nors apie šalį ji ilgai žinojo tik iš senelių pasakojimų. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, chirurgė nusprendė aplankyti Šiauliuose gyvenančius gimines, pradėjo mokytis lietuvių kalbos ir gavo Lietuvos pilietybę. Gydytoja ypač džiaugiasi sprendimu prisijungti prie Pietų Australijoje veikiančio lietuvių choro „Lituana“. Tai jai suteikė ne tik progą dainuoti gimtąja kalba bei bendrauti su lietuviškai šnekančiais australiečiais, bet ir atvėrė duris kelionėms į Lietuvą.

Ligoninėse – ir bendri bruožai, ir finansiniai skirtumai

Savo ilgamete patirtimi C. Moller mielai dalijasi su kolegomis Šiauliuose. Tiesa, savarankiškai operuoti Lietuvoje ji negali, nes neturi čia galiojančios licencijos, tačiau ji aktyviai asistuoja chirurgams, dalyvauja vizitacijose ir prižiūri ligonius skyriuje.

Šiaulių ligoninės Chirurgijos skyriaus chirurgas Rolandas Kopūsta džiaugiasi, kad Cea-Cea puikiai pritampa kolektyve, o kolegos jai drąsiai patiki įvairius chirurginius darbus. Po pokalbio abu gydytojai kaip tik išskubėjo į operacinę atlikti atviros išvaržos operacijos, po kurios australės laukė dar viena – apendicito – operacija, tik jau su kitu kolega.

Patyrusi chirurgė vertina kiekvieną akimirką Lietuvos ligoninėje ir teigia esminių technologinių skirtumų nepastebinti: „Operacinėje mažai kas skiriasi – čia tokios pat sąlygos, įranga ir galimybės kaip ir Australijoje.“

Vis dėlto darbo organizavimo skirtumų esama. C. Moller pasakoja, kad Adelaidės ligoninės operacinėje vienu metu niekada nedirba du patyrę chirurgai. Vyresnieji gydytojai operuoja tik su jaunesniais kolegomis arba rezidentais. Dviejų aukščiausios kvalifikacijos chirurgų darbas prie vieno stalo, kaip įprasta Šiauliuose, Australijoje neįsivaizduojamas, nes tai valstybei kainuotų per brangiai.

Ko galima pasimokyti iš šiauliečių?

Australijos lietuvė pastebi, kad jos gimtojoje šalyje medikai kartu praleidžia kur kas mažiau laiko. „Labai smagu, kad čia, atėję į darbą, visi nuoširdžiai pasisveikina, paspaudžia vieni kitiems rankas“, – šypsosi gydytoja.

Jai didelį įspūdį paliko ir kasdienė Šiaulių ligoninės rutina. Kiekvieną rytą skyriaus medikai susirenka aptarti praėjusio budėjimo įvykių. Vėliau visi chirurginio profilio specialistai renkasi Chirurgijos klinikos konferencijų salėje bendram praėjusios paros darbų aptarimui. C. Moller teigimu, tai ne tik naudinga profesiškai, bet ir labai suartina kolegas.

Savanorei neįprasta atrodo ir tai, kad Šiaulių chirurgai kasryt patys vizituoja visus skyriaus ligonius. „Pas mus gydytojai po operacijos palatose pacientų nelanko. Tuo užsiima jaunesnieji gydytojai, kurie vyresniesiems praneša tik pastebėję pokyčių“, – pasakoja viešnia. Tačiau ji nuramina, kad pacientai Australijoje tikrai nelieka be gydytojo priežiūros: „Jei dėl ligonio kyla abejonių, aš pati einu į palatą, o budėjimo metu visada patikrinu visus – tiek naujai atvykusius, tiek jau gydomus pacientus.“

Gydytoja negaili komplimentų Šiaulių ligoninės tvarkai bei švarai. Ją maloniai nustebino tai, kad eidami operuoti šiauliečiai medikai visiškai persirengia. „Mes Australijoje to nedarome. Eidami į operacinę, ant tų pačių drabužių, su kuriais dirbame skyriuje, tiesiog užsivelkame vienkartinius chalatus. Manau, kad mūsų praktika nėra pati geriausia. Australijos medikams tikrai vertėtų iš šiauliečių pasimokyti tokios preciziškos higienos tiek operacinėje, tiek pačiame skyriuje“, – atvirauja C. Moller.

Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė

The post Šaknys Lietuvoje ir patirtis Australijoje: Šiaulių ligoninėje vėl savanoriauja chirurgė iš Adelaidės appeared first on Šiaulių gidas.

Birželio 29-osios vakarą Šiauliuose įvyko dar viena nelaimė. Iš ketvirto aukšto iškritęs dvejų metų ir dviejų mėnesių berniukas buvo skubiai atvežtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę kritinės būklės. Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos gydytojas Dobilas Ovsiukas sako, kad mažylio patirti sužalojimai – itin sunkūs. „Mažylis atvežtas sunkios būklės. Mūsų duomenimis, jis iškrito iš ketvirto aukšto. Berniukas patyrė sunkią galvos traumą, lūžo šonkauliai, sumuštos kepenys. Stabilizavus būklę jis buvo išvežtas į Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyrių. Vaiko būklė – labai sunki, kokios bus pasekmės, šiuo metu pasakyti sunku“, – sako gydytojas. Stabilizavus jo būklę, mažylis pervežtas į Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyrių, kur medikai toliau kovoja dėl jo gyvybės.

Jau kitądien, birželio 30-tąją, į Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai dvejų su puse metų vaiką, iškritusį iš penkto aukšto. Pirminiais duomenimis, pustrečių metų vaikas tą pačią dieną, apie 14.30 val., iškrito pro buto langą iš 5 aukšto. Mažametis šiuo metu yra gydomas Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų intensyvios terapijos padalinyje. Medikai mažojo jo būklę apibūdina kaip sunkią, bet patenkinamą.

Pasak specialistų, tokios nelaimės šiltuoju metų laiku kartojasi beveik kasmet.

Dauguma tokių nelaimių yra išvengiamos

Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgas Benediktas Jonuška pabrėžia, kad vaikų kritimai pro langus nėra atsitiktinumas – dažniausiai juos lemia pasikartojančios aplinkybės.

„Vaikai, iškritę pro langus, dažniau patiria sunkias traumas arba žūva. Apie 45 procentus tokių nelaimių baigiasi rimtais sužalojimais – lūžiais, vidaus organų pažeidimais, smegenų sukrėtimu ar kraujavimu. Galvos traumos ir įvairūs lūžiai yra dažniausi. Mirtimi pasibaigiančios traumos dažniausiai įvyksta nukritus iš penkto-šešto aukšto“, – sako vaikų chirurgas.  Pasak gydytojo, didžiausia rizika kyla jaunesniems nei penkerių metų vaikams. Dažniausiai nelaimės įvyksta svetainėse ar miegamuosiuose, kai langai būna atidaryti, o prie jų pristumti baldai. Vaikui pakanka kelių sekundžių – užlipti ant sofos, kėdės ar palangės ir persisvėrus iškristi. B. Jonuška atkreipia dėmesį, kad dalis tėvų vis dar klaidingai mano, jog apsauginiai tinkleliai nuo vabzdžių gali apsaugoti nuo kritimo. „Tinkleliai nėra apsaugos priemonė. Jie neatlaiko vaiko svorio. Mažas vaikas gali atsiremti į tinklelį manydamas, kad jis tvirtas, tačiau jis iškrenta kartu su visa konstrukcija“, – įspėja medikas.

Šiltuoju metų laiku budrumas turi būti dar didesnis

Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vadovė Evelina Klepšytė-Janauskienė sako, jog vasarą, kai patalpos dažniau vėdinamos ir langai ilgesniam laikui paliekami atviri, suaugusieji turi būti dar atidesni. „Suprantama, kad karštomis dienomis norisi daugiau gryno oro, tačiau atviras langas neturi tapti pavojumi vaikui. Raginame nepalikti mažamečių vienų kambariuose su pravirais langais, pasirūpinti langų atidarymo ribotuvais ir nepasikliauti tinkleliais nuo vabzdžių. Svarbu nuolat kalbėtis su vaikais apie pavojus, tačiau vien pokalbių nepakanka – mažų vaikų saugumą pirmiausia užtikrina suaugusiųjų priežiūra ir saugi aplinka. Karščiai vargina, tačiau sunkios traumos gali palikti pasekmes visam gyvenimui“, – teigia Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vadovė.

Paprastos priemonės gali išgelbėti gyvybę

Vaikų chirurgai ir traumatologai pabrėžia, kad prevencija būti pati veiksmingiausia apsauga.

Medikų rekomendacijos tėvams ir globėjams:

• įrengti langų atidarymo ribotuvus – lango tarpas neturėtų būti didesnis nei 10 centimetrų;
• atidaryti tik viršutinę lango dalį arba naudoti mikroventiliacijos režimą;
• nestatyti lovų, sofų, kėdžių ar kitų baldų prie langų;
• nepalikti mažų vaikų vienų kambaryje, kuriame atidarytas ar pravertas langas;
• nepasikliauti tinkleliais nuo vabzdžių – jie neapsaugo nuo kritimo;
• kambariuose, kuriuose žaidžia vaikai, langus laikyti uždarytus arba apsaugotus specialiais ribotuvais.

Gydytojai taip pat primena, kad jaunesni nei šešerių metų vaikai gali iškristi net pro labai nedidelį tarpą. Todėl langų ribotuvai turėtų neleisti jų atverti daugiau nei 10 centimetrų.

Specialistai atkreipia dėmesį ir į kitus kritimus iš aukščio. Mažesni vaikai dažnai susižaloja krisdami nuo laiptų, todėl namuose, kuriuose yra keli aukštai, rekomenduojama įrengti apsauginius vartelius. Vyresni vaikai dažniau patiria traumas nukritę nuo balkonų, stogų ar kitų aukštų vietų.

Parengė Eva Jagminaitė-Kazlauskienė

The post Į Šiaulių ligoninę per parą atvežti du pro langus iškritę dvimečiai appeared first on Šiaulių gidas.

Prioritetas – šeimai, bet svajonė neišblėso

Iš Šakių rajono kilusi Inga Katinienė medicinos kelią pasirinko neatsitiktinai. Jos giminėje yra nemažai medikų, o ir tėvai labai norėjo bei skatino dukrą sukti į šią sritį. Mokslai sekėsi puikiai, todėl Inga sėkmingai įstojo į Lietuvos Medicinos akademiją (LMA) Kaune.

Visgi, baigusi šešerių metų pagrindines medicinos studijas, mergina rezidentūros iškart nepasirinko. Tam įtakos turėjo ne tik dvejonės dėl specialybės, bet ir asmeninis gyvenimas – buvo sukurta šeima, gimė vaikai. Jauna gydytoja pasirinko kitą kelią, kuriame prioritetu tapo namų židinys. Augindama atžalas Inga dirbo farmacinėje kompanijoje, tačiau širdyje jautė, kad tai – ne jos vieta.

„Turiu savo ratuką, kuriame ir sukuosi“, – šiandien šypsosi gydytoja. Šiuo metu jos ir vyro Eligijaus šeimoje auga keturi vaikai. Vyriausiajam Matui – jau 25-eri ir jis Vilniaus universitete eina tėvų pėdomis – studijuoja mediciną. Dukra Darija Kaune mokosi kosmetologijos, o jaunesnieji Rapolas ir Kasparas dar yra moksleiviai.

Kai mažiausias sūnus paaugo, Inga suprato – laikas grįžti prie to, kas buvo atidėta ir prieš aštuonerius metus įstojo į LSMU vaikų ligų rezidentūrą.

Inga nusprendė pasirinkti vaikų ligų ir vaikų pulmonologijos specializaciją. Prieš trejus metus sėkmingai baigusi rezidentūrą, ji įgijo abiejų sričių gydytojos diplomą.

Šiandien Inga džiaugiasi tokiu sprendimu: „Dabar turiu dvi specialybes, kurios viena kitą puikiai papildo. Darbo pobūdis priėmimo skyriuje kitoks – čia matai labai daug visko, todėl nepamiršti bendrosios pediatrijos, o kaip specialistė puikiai pritaikau ir pulmonologijos žinias“.

Užauginusi keturis vaikus, gydytoja pripažįsta, kad praktiniame darbe jaučia didžiulį privalumą – ji visiškai nebijo prieiti prie mažųjų pacientų, puikiai supranta jų ir tėvų psichologiją.

Kelias į Šiaulius ir baimių išsisklaidymas

Baigus studijas, kolegė Ingai rekomendavo pasidomėti Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos centre, kuris kaip tik ieškojo budinčio gydytojo pediatro. Šiauliai gydytojai buvo visiškai nepažįstamas miestas, ligoninė – taip pat. Vienintelis pažįstamas veidas buvo skyriaus vadovė Gitana Bykova, su kuria teko kartu dirbti rezidentūros metu.

„Dėl to nebuvo didelės baimės atvažiuoti. Žinojau, kad dirba kompetentingas žmogus, kuris, prireikus pagelbės ir patars“, – prisimena I. Katinienė. Darbo sąlygos ir siūlomos galimybės Kaune gyvenančiai gydytojai tiko, todėl ji nusprendė pabandyti.

Šiandien, po trejų darbo metų, gydytoja drąsiai sako, kad visos pradinės baimės išsisklaidė. Nors ji su šeima tebegyvena Kaune, o dirba Šiauliuose ir Panevėžyje, toks ritmas jai tinka.

„Vairuoti man patinka. Važiavimui skirtą laiką išnaudoju produktyviai – klausausi audio knygų, paskaitų. Net būnant namuose taip produktyviai laiko išnaudoti ne visada pavyktų, nes namie norisi laisvalaikio ir pabuvimo su šeima“, – pasakoja medikė, artimiausiu metu neplanuojanti keisti gyvenamosios vietos. Keltis gyventi į Šiaulius ar Panevėžį šeima galbūt galvos tik tuomet, kai užaugs ir namus paliks visi vaikai.

Dinamiškas darbas be monotonijos

Vaikų skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos centrą, į kurį atkeliauja vidaus ligų profilio sveikatos sutrikimų turintys vaikai (su chirurgine patologija bei traumas patyrę mažieji nukreipiami į Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centrą), priklausomai nuo sezoniškumo, per parą vidutiniškai apsilanko apie 20-60 pacientų. Vasarą dienomis būna ramiau, tačiau vakarop ir naktį srautas pastebimai išauga. Šaltuoju sezonu darbas vyksta intensyviai beveik visą parą.

Gydytoja pastebi, kad dalis tėvų į Vaikų skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos centrą atvyksta tiesiog nenorėdami laukti eilėse pas šeimos gydytoją. Tai sukuria papildomą krūvį personalui, nes vaiką reikia apžiūrėti ir skirti ambulatorinį gydymą. Tiesa, tėvų viltis „praeiti greičiau“ ne visada pasiteisina – pacientai priimami pagal būklės skubumą, tad tiems, kuriems reikalinga tik ambulatorinė pagalba, tenka palaukti.

I. Katinienei darbas priėmimo skyriuje patinka dėl savo dinamikos: „Čia didesnė įtampa, didesnė kaita, daugiau iššūkių, reikia greitai reaguoti – nėra jokios monotonijos“.

Skyriuje veikia aštuonios stebėjimo palatos, kur gydytojai prisiliečia prie ramesnės pediatrijos ir gali pamatyti savo darbo vaisius. „Kai skiri ambulatorinį gydymą ir išleidi namo, rezultato nematai – pacientą toliau stebi šeimos gydytojas. O stebėjimo palatoje pats matai, kaip vaikui pagerėja, gydymas pasiteisina ir pacientas išleidžiamas namo ramia širdimi. Aišku, būna ir tokių atvejų, kuomet reikalingas tęstinis gydymas stacionare, tuomet pacientas perkeliamas į skyrių“, – pasakoja gydytoja.

Be įprastų stebėjimo palatų, skyriuje yra viena atskira palata (skirta naujagimiams, kūdikiams bei onkologiniams ligoniams apsaugoti nuo kontaktų), izoliacinė palata – užkrečiamosiomis ligomis sergantiems vaikams bei intensyviosios terapijos palata, kurioje stabilizuojami ūmios būklės pacientai prieš juos perkeliant į stebėjimo palatą arba kitus skyrius.

Sustyguotas darbas ir saugumo jausmas

Vaikų skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos centre šiuo metu trūksta gydytojų, todėl I. Katinienei, kaip ir kitiems kolegoms, kartais tenka dirbti ir papildomai. Tačiau nuovargį atperka nuostabi skyriaus aplinka ir komanda.

Gydytoja negaili geriausių žodžių savo kolegoms ir slaugytojoms: „Kolektyvas labai stiprus. Gydytojai sulaukia didžiulės pagalbos iš profesionalių slaugytojų. Šio skyriaus unikalumas – viskas yra nepriekaištingai sustyguota, nuo tvarkos iki gydomojo darbo. Visi žino, kas ką ir kada turi daryti, nėra jokio chaoso. Dirbame ranka rankon. Smagu, kai jautiesi visiškai saugus, dirbdamas savo darbą“.

Džiaugiasi gydytojos darbu ir centro vadovė Gitana Bykova bei slaugos administratorė Zita Abakienė, nes jau įsitikino, kad tai ypač aukštos kvalifikacijos, labai rūpestinga  gydytoja, pasirengusi padėti ir patarti.

Matydama daug buvusių kurso draugų, kurie po sunkių studijų pasuko visiškai kitais keliais, Inga Katinienė džiaugiasi nepasidavusi. Darnus kolektyvas, saugi aplinka ir kasdienis prasmės pojūtis Šiauliuose patvirtina – jos sugrįžimas į mediciną yra teisingas ir lauktas žingsnis.

Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė

The post Užauginusi keturis vaikus gydytoja I. Katinienė grįžo į mediciną ir atrado save Šiauliuose appeared first on Šiaulių gidas.

Skausmingas angies įkandimas

Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus koordinatorė, gydytoja anesteziologė-reanimatologė Rasa Bracaitė patvirtina, kad dėl gyvatės įkandimo žmonės į reanimatologų rankas patenka retai. „Šio paciento gyvybei didelio pavojaus nebuvo, nereikėjo ir intubuoti“, – apie skausmingą angies, vienintelės nuodingos gyvatės Lietuvoje, įkandimą patyrusį pacientą sako gydytoja.

Po pusantros paros gydymo Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje pacientas perkeltas į Nefrologijos-toksikologijos skyrių, kur tęsiamas jo gydymas. Pasak gydytojos toksikologės Silvijos Sagatienės, esant sunkiam apsinuodijimui, stipriam tinimui ar sisteminiams simptomams, skiriamas specifinis priešnuodis – efektyviausia priemonė, kurią reikia suleisti kuo anksčiau. Dabar pacientas toliau stebimas, vertinamas tinimo plitimas, kraujospūdis, širdies veikla, atliekami laboratoriniai tyrimai. Įkandus angiai, skiriamas simptominis gydymas: duodami nuskausminamieji vaistai, jungiamos lašinės. „Pacientas dar vangus, nenoriai bendrauja, tačiau jo būklė pavojaus gyvybei nekelia“, – sako gydytoja toksikologė, kuriai kasmet tenka gydyti pacientus dėl angies įkandimo.

Būtina skubi pagalba

Gydymo sėkmė priklauso ir nuo to, kaip greitai pacientui suteikiama pagalba. Jei šliužo nepavyko pamatyti, angies įkandimą galima atpažinti iš dviejų mažų skylučių. Tai – dantų paliktos žymės, esančios maždaug vieno centimetro atstumu viena nuo kitos. Įkandus angiai, įkandimo vieta staigiai parausta, tinsta, jaučiamas stiprus, deginantis skausmas. Pasak medikės, gali pasireikšti ir pykinimas, silpnumas, galvos svaigimas, sunkesnis kvėpavimas ar tankus pulsas.

Įtarus angies įkandimą, svarbu sumažinti nuodų plitimą organizme. Tam nukentėjusysis turi kuo mažiau judėti, nes fizinis aktyvumas greitina nuodų plitimą su krauju. Patariama įkąstą ranką ar koją laikyti ramiai, geriausia – žemiau širdies lygio. Įkandimo vietą rekomenduojama lengvai nuvalyti švariu vandeniu, uždėti sterilų, nespaudžiantį tvarstį ir kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą telefonu 112.

Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė

The post Ligoninėje gydomą angies įkąstą vyrą gydė ir reanimatologai appeared first on Šiaulių gidas.

Vaikų chirurgai ir traumatologai atviri – pacientų padaugėjo kone dvigubai. Kartais per parą dėl traumų ir kitų chirurginių problemų į Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centrą kreipiasi arti pusšimčio pacientų.

Šį antradienį medikams teko operuoti keturis lūžius – du jauniesiems dviratininkams ir dar du paspirtukų mėgėjams. Trečiadienį, pirmoje dienos pusėje, vos per kelias valandas į ligoninę pateko dar du vaikai, nukentėję važiuodami paspirtukais – vienas elektriniu, kitas paprastu. Abiejų kritimai baigėsi trimis lūžiais. Tos pačios dienos vakarą greitosios pagalbos automobiliu pristatyti trys paaugliai sužalojimus patyrę važiuodami vienu elektriniu paspirtuku, o netrukus medikams teko operuoti ir jaunąjį motociklininką, kuris tiesiai iš varžybų pristatytas su lūžusiu šlaunikauliu.

Tokios istorijos šiltuoju metų laiku kartojasi kone kasdien.

„Ko gero, pagrindinė bėda, kurią įžvelgiame, kad tėvai ne tik perka ir leidžia vaikams važinėti transporto priemonėmis, kurių galingumas neatitinka jų amžiaus, bet ir visiškai pamiršta apie elementarų saugumą – šalmus bei apsaugas. Kasmet su baime ir nerimu laukiame šiltojo sezono, nes, kad ir kiek edukuotume tėvus bei vaikus, traumų tik daugėja. Saugaus eismo taisyklės griežtinamos, tačiau nepanašu, kad tėvai ir vaikai jų labai paisytų“, – sako RŠL Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vadovė Evelina Klepšytė-Janauskienė.

Pasak gydytojos, ypač neramina elektrinių paspirtukų populiarumas tarp jaunesnio amžiaus vaikų. Dėl didesnio greičio ir svorio kritimo pasekmės dažnai būna kur kas sunkesnės nei važiuojant įprastu paspirtuku ar dviračiu. Medikė įsitikinusi, kad elektriniai paspirtukai mažamečiams apskritai neturėtų būti naudojami.

Papildomą nerimą kelia tai, kad nemaža dalis traumų patiriama nesilaikant net elementariausių saugumo reikalavimų. Vaikai dažnai važiuoja be šalmų, apsaugų, veža keleivius, renkasi jų amžiaus ir gebėjimų neatitinkančias transporto priemones arba važinėja vietose, kuriose rizika susižaloti yra itin didelė.

Nuo 2026 metų įsigaliosiančios griežtesnės elektrinių paspirtukų naudojimo taisyklės numato privalomą šalmų dėvėjimą visiems vairuotojams, nepriklausomai nuo amžiaus. Taip pat numatyti aiškesni amžiaus ribojimai, didesni matomumo reikalavimai, draudimas vežti keleivius ir kitos priemonės, skirtos mažinti nelaimingų atsitikimų skaičių. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad vaikų saugumas neturėtų prasidėti tik nuo naujų teisės aktų įsigaliojimo.

Tėvams svarbu prisiminti:

• šalmas turi būti dėvimas kiekvieną kartą sėdant ant paspirtuko ar dviračio;
• kelių, alkūnių ir riešų apsaugos gali apsaugoti nuo sudėtingų lūžių;
• vaikams reikėtų rinktis jų amžių ir gebėjimus atitinkančias transporto priemones;
• elektriniai paspirtukai nėra saugus pasirinkimas mažamečiams vaikams;
• negalima vežti keleivių ant paspirtuko; būtina laikytis saugaus greičio ir eismo taisyklių;
• tėvų priežiūra ir domėjimasis, kur bei kaip vaikas važinėja, išlieka viena svarbiausių traumų prevencijos priemonių.

RŠL specialistai pabrėžia, kad daugumos šių traumų būtų galima išvengti. Vienas neuždėtas šalmas ar neįvertinta rizika gali baigtis ne tik lūžiu, bet ir sunkia galvos trauma, ilgalaikiu gydymu ar operacija. Prasidėjus aktyviam laisvalaikio sezonui tėvai raginami daugiau dėmesio skirti ne vaiko transporto priemonės greičiui ar galingumui, o jo saugumui. Vaikų sveikata prasideda nuo atsakingų suaugusiųjų sprendimų.

Parengė Eva Jagminaitė-Kazlauskienė

The post Nuo paspirtukų – tiesiai į operacinę: medikai ragina tėvus neignoruoti vaikų saugumo appeared first on Šiaulių gidas.

Keitėsi ir priemonės, ir technologijos

Apie mediko profesiją Asta žinojo nuo vaikystės. Jos močiutė ir mama dirbo ligoninėje. Neretai tekdavo apsilankyti pas mamą darbe, pamatyti medikų darbą ,,iš arti“.

Nors vaikystėje ji buvo linkusi į meną, lankė šokius ir rimtai galvojo su tuo susieti savo ateitį, galiausiai medicina nugalėjo.

Nors pati Asta įkvėpimo sėmėsi iš mamos ir močiutės, jos pačios šeimoje ketvirtosios medikų kartos tikriausiai nebus. Asta augina dvi dukras. Vyresnioji Živilė jau baigė kompiuterinio grafikos dizaino ir komunikacijos studijas, o jaunėlė Gintarė dar mokosi gimnazijoje, sportuoja, muzikuoja ir medicinos mokslų rinktis neketina.

Baigusi Šiaulių medicinos mokyklą, jauna specialistė tvirtai žinojo, ko nori. Asta nusprendė pasilikti Šiauliuose, nes studijų metais pamėgo šį miestą. Gavusi slaugytojos diplomą  darbo paiešką pradėjo nuo Respublikinės Šiaulių ligoninės. Tai buvo laikai, kai slaugytojų trūkumo ligoninėje nebuvo, todėl darbo teko palaukti net keletą mėnesių. Darbo vieta atsirado Ortopedijos traumatologijos skyriuje. Nors šis skyrius reikalauja itin daug fizinių bei emocinių jėgų, būtent tai jaunąją slaugytoją ir žavėjo, greitai pritapo ir prie kolektyvo. Astą į darbą priėmusi vyresnioji slaugos administratorė Irena Jucienė šiame skyriuje sėkmingai dirba iki šiol.

Per A. Statkutės darbo metus medicinos pasaulis neatpažįstamai pasikeitė. Slaugytoja prisimena laikus, kai dar studijuojant tekdavo mokytis dirbti su daugkartinėmis adatomis ir švirkštais, bet, pradėjus dirbti skyriuje, to nebereikėjo: jau buvo naudojami vienkartiniai švirkštai.

Per eilę darbo metų atsirado daug naujų darbo priemonių ir įrangos, palengvinančios medikų darbą (vienkartiniai intraveniniai kateteriai, vienkartiniai vakutaineriai, kompiuteriai, oro kondicionieriai, elektroniniai pacientų gabenimo vežimėliai ir daug kitų). 

Darbo kasdienybė: nuo gipso iki žmogiškos užuojautos

Šiandien skyriaus specifika yra pasikeitusi. Anksčiau čia būdavo daugiau planinių ligonių, o dabar dominuoja skubios pagalbos reikalingi pacientai. Dažniausiai atvykstama dėl sunkių traumų, nudegimų ar nušalimų, o sąnarių protezavimas išlieka viena pagrindinių planinių procedūrų.

Slaugytojos atlieka begalę procedūrų: gipsuoja, keičia tvarsčius, atlieka perrišimus, leidžia vaistus į raumenis ar veną, dalina tabletes, matuoja gliukozės kiekį, rašo kardiogramas, ima kraujo ir šlapimo tyrimus, žaizdų pasėlius bei palaiko tvarką skyriuje.

Asta pabrėžia, kad Ortopedijos-traumatologijos centre viskas laikosi ant stipraus komandinio darbo tradicijų, nes vieni be kitų negalėtų funkcionuoti nei gydytojai, nei slaugytojai, nei slaugytojų padėjėjai, nei kitas aptarnaujantis personalas.

Šiame darbe netrūksta ir socialinių iššūkių. Neretai pacientai atvežami be asmens dokumentų, neturi rūbų. Tokiais atvejais į pagalbą pasitelkiamos ligoninės socialinės darbuotojos. Kartais tenka ieškoti artimųjų, pacientai ligoninėje praleidžia ne vieną mėnesį. Per tiek laiko medikai labiau juos pažįsta, dažnas pasipasakoja savo gyvenimo istorijas.

„Visi žmonės skirtingi. Vienas mėgsta pasikalbėti, kitas – uždaresnis. Būna ir piktų, ir nelaimingų pacientų. Mes juos suprantame, juk atvykę čia jie kenčia didžiulį skausmą. Stengiamės, kad visi liktų patenkinti, nors ne visada pavyksta“, – patirtimi dalijasi medikė.

Traumos neturi sezoniškumo, keičiasi tik jų pobūdis

Bendrosios praktikos slaugytoja A. Statkutė griauna populiarų mitą apie „sezoninį“ traumatologų darbą. Traumos tiesiog keičia savo formą priklausomai nuo kalendoriaus lapelio: žiemą dominuoja nušalimai, dėl paslydimų ir griuvimų ištinkančios traumos.

Vasarą daug dažnesnės autotransporto ir motociklų avarijos, krentama nuo paspirtukų ir dviračių, patiriamos sunkios traumos genint medžius, krentant nuo kopėčių, pastolių, neatsargiai dirbant su žoliapjovėmis ir kitais darbo įrankiais.

Slaugytoja įsitikinusi, kad šiame darbe reikalingas pašaukimas stiprios asmeninės savybės, žmogiškumas, atjauta… Reikia besąlygiško atsakomybės jausmo ir meilės savo darbui.

Ji neslepia, kad šiame darbe pasitaiko ir nesklandumų. Tačiau darniame ir draugiškame kolektyve kiekviena smulkmena yra analizuojama ir aptariama, siekiant suprasti, išsiaiškinti, ką kitą kartą galima būtų atlikti geriau. Ši nuolatinė komandos parama, patirties perdavimas jaunimui ir abipusis mokymasis leidžia bendrosios praktikos slaugytojai Astai Statkutei jau daugelį metų išlikti ištikimai šiai sunkiai, bet be galo jai prasmingai profesijai.

Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė

The post Slaugytoja A. Statkutė: „Šiame darbe būtinas pašaukimas ir asmeninės savybės“ appeared first on Šiaulių gidas.

Visuomenėje ir dalyje gydymo įstaigų vis dar gajus įsisenėjęs požiūris, kad Šiauliuose pacientų laukia ilgos eilės konsultacijoms ir kitoms procedūroms, todėl žmonės dažnai nukreipiami į kitus miestus. Tiesa, reali situacija šiandien jau kitokia.

Gera pranešti, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje kardiologinės paslaugos tapo gerokai prieinamesnės nei Jūs galite numanyti. Pacientams nebereikia ieškoti pagalbos kituose centruose, nes daugelį svarbiausių tyrimų ir procedūrų tiksliai ir operatyviai galime atlikti čia pat, Šiauliuose.

Trumpėjančios eilės keičia nusistovėjusius mitus

Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad patekti pas kardiologą Respublikinėje Šiaulių ligoninėje yra sudėtinga, o koronarografijos ar kitos intervencinės procedūros reikalauja itin ilgo laukimo.

Šiandien situacija ženkliai pakusi, mat per pastaruosius mėnesius komanda pasipildė šešiais gydytojais. Pacientai konsultacijai pas gydytoją kardiologą dažniausiai patenka per mėnesį, rečiau – per du, o intervencinių tyrimų ir procedūrų laukimo laikas taip pat ženkliai sutrumpėjo.

Tai svarbi žinia ne tik pacientams, bet ir šeimos gydytojams bei specialistams, kurie iki šiol pacientus dažnai nukreipdavo labiau nutolusius centrus tik dėl anksčiau susiformavusio įsitikinimo apie ilgas eiles Šiauliuose.

Paslaugos, dėl kurių anksčiau tekdavo vykti kitur – šiandien prieinamos Šiauliuose

Vienas svarbiausių pokyčių – stipriai išaugusios intervencinės kardiologijos galimybės.

Prie Respublikinės Šiaulių ligoninės komandos prisijungė intervenciniai kardiologai iš LSMU Kauno klinikų, Klaipėdos bei Panevėžio, todėl centre šiandien atliekama gerokai daugiau koronarografijų, intervencinių procedūrų bei kitų sudėtingų tyrimų. Esant retesnių paslaugų poreikiui yra glaudus bendradarbiavimas su kitais didžiaisiais Lietuvos kardiologijos centrais.

Tai reiškia, kad pacientai greičiau ištiriami, o prireikus – gydomi arčiau savo gyvenamosios vietos pacientas, gaudami kokybišką ir savalaikę pagalbą.

Stiprėjanti komanda leidžia padėti daugiau pacientų

Širdies ir kraujagyslių centras nuosekliai plečia specialistų komandą. Centre dirba vis daugiau įvairių sričių kardiologų ir artimiausiu metu planuojamas ir dar didesnis gydytojų skaičiaus augimas. Būtent pritraukti specialistai leidžia ne tik trumpinti laukimo laiką, bet ir užtikrinti platesnes diagnostikos bei gydymo galimybes.

Plečiamos ir elektrofiziologijos paslaugos – pacientams prieinamos širdies ritmo sutrikimų diagnostikos ir gydymo procedūros, tarp jų ir abliacijos, kurių laukimo laikas šiandien taip pat yra itin konkurencingas šalies mastu.

Didesnis prieinamumas pacientams su implantuotais širdies prietaisais

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje aktyviai vykdomos širdies stimuliatorių bei kitų implantuotų prietaisų patikros ir implantavimo procedūros.

Gydytojai primena, kad kiekvienas pacientas, turintis implantuotą širdies prietaisą, kartą per metus turėtų atlikti jo patikrą, jei gydytojo nėra nurodyta kitaip. Šiuo metu šių paslaugų laukimo laikas taip pat yra ženkliai sumažėjęs.

Augantis centras – stiprus signalas regionui ir visai Lietuvai

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centras šiandien yra svarbus modernios kardiologijos centras ne tik Šiaurės Lietuvoje, bet ir visos šalyje, todėl čia drąsiai gali kreiptis kiekvienas, kuriam reikalinga kardiologinė pagalba.

Trumpėjančios eilės, auganti specialistų komanda ir plečiamos intervencinės galimybės leidžia pacientams gauti aukšto lygio kardiologinę pagalbą arčiau namų, greičiau ir efektyviau.

Užsiregistruoti pas gydytoją kardiologą galite telefonu 041500111

Parengė Eva Jagminaitė-Kazlauskienė

The post Mitai apie ilgas eiles griūva: Respublikinėje Šiaulių ligoninėje kardiologinė pagalba – greičiau appeared first on Šiaulių gidas.