Birželio 15–19 dienomis 9–14 metų vaikai ne tik susipažins su teatru iš arti, bet ir patys taps kūrybinio proceso dalimi – nuo pirmųjų improvizacijų iki baigiamojo spektaklio scenoje.

Kas laukia stovykloje?

Stovyklos dalyviai:

• susipažins su teatro užkulisiais ir aktorių darbu;
• dalyvaus personažų kūrimo, improvizacijos ir scenarijaus dirbtuvėse;
• mokysis sceninės kalbos, emocijų raiškos ir scenos judesio;
• įsitrauks į kūrybinius žaidimus, vaidybinį eksperimentavimą ir interaktyvias edukacijas;
• susitiks su teatro bei kitų menų profesionalais;
• ugdys pasitikėjimą savimi, drąsą ir kūrybiškumą komandiniame kūrybiniame procese.

Stovyklos pabaigoje – kūrybiniai pasirodymai tikroje teatro scenoje!

Kūrybinėje kelionėje lydės profesionalus aktorius

Stovyklos veiklas ves teatro ir kino aktorius, taikomojo teatro praktikas bei edukatorius, „Didžiojo chorų mūšio 2026“ finalininkas Irmantas Pilis.

Informacija

Data: birželio 15–19 d.
Laikas: 9.00–16.00 val.
Amžius: 9–14 metų vaikams ir jaunimui
Kaina: 200 Eur (įskaičiuoti dienos pietūs ir užkandžiai)
Maitinimu rūpinsis kavinė „Jes Bar Lounge“

Vietų skaičius labai ribotas.

Prašome užpildyti registracijos formą.: https://forms.gle/K3Ts49ufLGcsbYmu7

Daugiau informacijos:

KULTŪRINĖS VEIKLOS IR AUDITORIJOS PLĖTROS VADYBININKĖ

JURGITA BUBNIENĖ
El. paštas: jurgita.bubniene@vsdt.lt
Mob.: +370 692 71429

The post Pirmą kartą teatre organizuojama vasaros stovykla vaikams appeared first on Šiaulių gidas.

Eugenijus Bartulis gimė 1949 m. Kaune, gausioje dešimties vaikų šeimoje, kurioje buvo pats jauniausias. Polinkis fotografijai išryškėjo dar mokyklos suole, tačiau rimčiau su šiuo amatu teko susidurti sovietų kariuomenėje. Busimajam dvasininkui teko tarnauti Usurijsko apskrityje, netoli Vladivostoko,  fotogrammetristo pareigose, čia jis turėjo atskirą fotolaboratoriją.

1971 m. pasirinkęs kunigystės kelią, studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, o 1976-aisiais buvo įšventintas kunigu. 1976–1986 m. dirbo Kelmės, Radviliškio, Kauno Petrašiūnų ir Kauno arkikatedros bazilikos parapijų vikaru. 1986–1989 m. – Deltuvos, Bukonių ir Kauno arkikatedros parapijų klebonu. 1990 m. kovo 25 d. paskirtas Kauno arkivyskupijos kurijos kancleriu, po pusmečio – Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvu. 1992–1995 m. dirbo Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonu, 1995–1996 m. Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvu, 1996–1997 m. – Kauno kunigų seminarijos rektoriumi.

Lemtingas lūžis įvyko 1997 m., kai Šventasis Tėvas Jonas Paulius II įsteigė Šiaulių vyskupiją, o Eugenijus Bartulis buvo nominuotas pirmuoju jos vyskupu, konsekruotu 1997 m. birželio 29 d.  Naujai įkurtai institucijai jis vadovavo su dideliu atsidavimu, kartu eidamas ir Lietuvos Respublikos kariuomenės ordinaro pareigas (2000–2010 m.) bei pirmininkaudamas LVK Ekumeninių reikalų tarybai. Už nuopelnus miestui ir dvasinės kultūros sklaidą E. Bartuliui 2006 m. suteiktas Šiaulių miesto Garbės piliečio vardas, o vėliau jis inauguruotas Šiaulių universiteto garbės daktaru (2015 m.) bei pagerbtas filosofo Stasio Šalkauskio premija (2020 m.).

Atskira ir itin spalvinga E. Bartulio gyvenimo kryptis – fotografija, kuri iš jaunystės hobio išaugo į prasmingą edukacinę ir leidybinę veiklą. Jo kūrybinis kelias paženklintas išskirtine meistryste jungiant vaizdą ir žodį. 2000-aisiais išleistas albumas „Kryžių kalnas“, o nuo 2007 m. visuomenė kasmet sulaukia teminių kalendorių, kuriuose nugula autoriaus užfiksuoti vaizdai. E. Bartulis pasakojo, kad, keliaudamas į kalnus ir į įvairias pasaulio šventoves su fotoaparatu, visuomet parsiveža puikių vaizdų, kurie ir atgula į kalendorius. Vyskupas prisiminė, kad į pirmąjį kalendorių sudėjo kalnuose matytų kryžių nuotraukas, antrasis buvo su bažnyčiomis kalnuose. Iš viso išleista  20 kalendorių, kuriuose dominuoja gamta, šventos vietos, relikvijos,  sakralaus meno kūriniai.

Vienas brandžiausių kūrybos vaisių – unikalus penkiatomis leidinys „Evangelija kasdien“ (2010–2012 m.). Šioje solidžioje studijoje autoriaus ir jo bendražygio Evaldo Darškaus nuotraukos iš Šventosios Žemės tampa pilnaverčiu dvasiniu palydovu, iliustruojančiu kasdienius Šventojo Rašto skaitinius. Čia fotografija nutolsta nuo paprasto fiksavimo ir virsta gilia dvasine meditacija.

Nuo 2024 m. gruodžio 8 d. Eugenijus Bartulis tęsia savo kelią kaip Šiaulių vyskupas emeritas. Jo kūrybinis ir dvasinis palikimas, sutalpintas knygose, kalendoriuose ir tūkstančiuose kadrų, lieka gyvas Šiaulių krašto bendruomenėje kaip neįkainojamas tikėjimo ir grožio liudijimas.

Organizatorius – Fotografijos muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys

Koordinatorius – Viktoras Gundajevas

Komunikacijos dizaineris – Darius Linkevičius

The post Fotografijos muziejuje pristatoma Šiaulių vyskupo emerito Eugenijaus Bartulio fotografinė kūryba appeared first on Šiaulių gidas.

Muziejų nakties kontekste Šiauliai išsiskiria tuo, kad projekto iniciatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus – pakviečia susiburti mieste veikiančius muziejus, kultūros ir kitas, ekspozicijas turinčias institucijas, į bendrą programą. Kasmet renginys auga ir plečiasi. Šiemet Muziejų nakties programoje Šiauliuose – net 23 dalyviai.

Muziejų naktis suteikia galimybę dalyvauti išskirtinėse vakaro veiklose, nemokamai apžiūrėti muziejų ekspozicijas, eksponuojamas parodas. Šių metų temos „Mūsų pilietiškumo istorijos“ veiklos įvairiomis formomis pasakos apie drąsą ginti vertybes, saugoti miesto atmintį, teisę būti išgirstam bei pilietinę atsakomybę šiandienos visuomenėje. Per meninius pasirodymus, filmų peržiūras, kūrybines dirbtuves, ir gyvus pasakojimus muziejuose bus aktualizuojamos istorijos apie žmones ir bendruomenes, kurios savo veiksmais prisidėjo prie miesto kultūrinės bei pilietinės tapatybės kūrimo.

Ypatingas dėmesys šių metų temai bus skiriamas Fotografijos muziejus erdvėse. Lankytojai galės prisiminti arba pažinti pastarųjų metų pilietines iniciatyvas, turėsite galimybę išsakyti savo poziciją bei permąstyti, kas šiandien laikoma kokybišku kūriniu ir kūrėju. Čia vyks edukacinės dirbtuvės–interaktyvi pilietiškumo platforma „Nes man rūpi“, kurioje lankytojai kurs savo pilietinę poziciją išreiškiančius ženklus, vėliau eksponuojamus „Gaidžio“ laikrodžio aikštėje. Muziejuje taip pat bus pristatoma specialiai renginiui parengta paroda „Išgirsti“, protestą pristatanti kaip pilietiškumo formą ir galimybę viešai ginti visuomenei svarbias vertybes. Vakaro programos centre – penkių valandų trukmės menininkės Urtės Jasenkos performansas „Blogiausi“, kviečiantis permąstyti visuomenės vertinimo sistemą, kūrėjo pažeidžiamumą, perfekcionizmą ir nuolatinį spaudimą būti sėkmingam.

Pilietiškumo ir miesto atminties temos skambės ir Žaliūkių malūnininko sodyboje-muziejuje. Lankytojai bus kviečiami į gyvus pasakojimus apie žmones, savo veiksmais saugojusius miesto istoriją ir kultūros paveldą. Bus prisimenama Žaliūkių malūno išsaugojimo istorija, Atgimimo laikotarpio pilietinė akcija atkuriant pirminį Nepriklausomybės paminklo vaizdą Sukilėlių kalnelyje, taip pat pasakojama apie žygeivių judėjimo istoriją Lietuvoje ir Šiauliuose.

Valstybinis Šiaulių dramos teatras rodys kino filmą „Pilis“, sukurtą pagal F. Kafkos romano motyvus. Filme reflektuojama individo kova su nematomomis galios struktūromis, žmogaus teisė būti girdimam ir demokratijos trapumas.

Venclauskių namai-muziejus lankytojus nukels į XX a. pradžios Liaudies auditorijos atmosferą. Čia Šiaulių menų mokyklos teatro studija „Neribotai“ atkurs spektaklių „Amerika pirtyje“ ir „Svieto lygintojas Tadas Blinda“ epizodus, taip aktualizuojant Liaudies auditorijos (dabar Šiaulių miesto savivaldybės pastato dalis) išsaugojimo temą. Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje bus prisimenamas performansas-meninė akcija, rengta siekiant išsaugoti Frenkelių fabriko kaminą.

2026 m. Muziejų naktis taps ir Šiaulių 790-ojo gimtadienio renginių programos dalimi. Renginio metu dėmesys bus skiriamas ir miesto identiteto aktualizavimui, istorinei atminčiai – vyks edukacijos, ekskursijos muziejų ekspozicijose ir parodose. Tai tik dalis veiklų, kurios laukia muziejuose. Išsami muziejų programa skelbiama – https://izi.travel/en/b014-europos-muzieju-naktis-siauliuose-2025/lt

Bendradarbiaujant su „Busturas“ ir Šiaulių miesto savivaldybe, bus prailgintas viešojo transporto maršrutų darbo laikas. Populiariausi miesto autobusai – 1, 4, 12, 18, 21, 24 – važinės iki 1 val. Tad muziejus bus galima pasiekti viešuoju transportu ir po to patogiai grįžti namo. Visuose autobusuose galios įprastos važiavimo bilietų kainos. Autobusų tvarkaraščiai artėjant Muziejų nakčiai bus skelbiami – www.busturas.lt.

Europos muziejų naktį duris Šiauliuose atveria šie muziejai:

19–24 val. Chaimo Frenkelio vila-muziejus (Vilniaus g. 74)

19–24 val. Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140)

19–24 val. Venclauskių namai-muziejus (Vytauto g. 89)

19–24 val. Šiaulių istorijos muziejus (Aušros al. 47)

19–24 val. Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus (Architektų g. 73)

19–24 val. Dviračių muziejus (Vilniaus g. 139)

19–24 val. Radijo ir televizijos muziejus (Vilniaus g. 174)

19–23 val. Baltų kultūros pažinimo centras „Baltų kelias“ (Vilniaus g. 213)

19–23 val. Šiaulių dailės galerija (Vilniaus g. 245)

19–22 val. Valstybinis Šiaulių dramos teatras (Tilžės g. 155)

19–22 val. Pelikso Bugailiškio namas (Žemaitės g. 83)

18–23 val. Šiaulių geležinkelių muziejus (Dubijos g. 26)

18–22 val. Šiaulių kino muziejus (Aušros al. 15)

18–22 val. Dailininko Gerardo Bagdonavičiaus namas (Aušros al. 84)

18–22 val. Vandos Kavaliauskienės Katinų muziejus (Žuvininkų g. 18)

18–21.30 val. Juliaus Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejus (Tilžės g. 137)

18–21 val. Militarijos muziejus (P. Višinskio g. 38)

18–20 val. Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos meno centras (P. Višinskio g. 19)

19–24 val. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Dailės galerija (Vilniaus g. 141)

Muziejai, kuriuose būtina registracija:

18–19 val. val. Šiaulių Rėkyvos progimnazijos muziejus (Poilsio g. 1). Registracijos nuoroda: https://forms.gle/W7DHVexWtdhFRMwV6

Šiaulių apygardos teismo Teismų istorijos muziejus (Dvaro g. 83) (Vietų nebėra, ekskursijų grupės surinktos)

*Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo muziejus (Trakų g. 10) (Vietų nebėra, ekskursijų grupės surinktos)

*Šiaulių Baltojo kalėjimo muziejus (Vilniaus g. 96) (Vietų nebėra, ekskursijų grupės surinktos)

PROGRAMA

19–24 val. Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140)

Fotografijos muziejuje prisiminsite ar pažinsite pastarųjų metų pilietines iniciatyvas, turėsite galimybę išsakyti savo poziciją bei permąstyti, kas šiandien laikoma kokybišku kūriniu ir kūrėju.

„Gaidžio“ laikrodžio aikštė

Edukacinės dirbtuvės-interaktyvi pilietiškumo platforma „Nes man rūpi“

II aukštas

Ekspozicija „Laisvę fotografijai!”

Edukacinių dirbtuvių-interaktyvios pilietiškumo platformos „Nes man rūpi“ veiklos erdvė

III aukštas

Urtė Jasenka | Performansas „Blogiausi“

Protestas, kaip pilietiškumo forma. Paroda „Išgirsti“

IV aukštas, Galerija

Paroda „Permainų karta. Šiaulių fotografijos virsmai XX a. 9-ajame dešimtmetyje“

Stogo terasa

19.00–20.30 val. – SLEMAS: ŽODIS, KAIP PROTESTAS (bendradarbiaujant su VšĮ „Begemotas“ ir Šiaulių dailės galerija)

20.30–24.00 val. – Vinilo vibracijos su Arturu Vai.

————————————————————————-

19–24 val. Chaimo Frenkelio vila-muziejus (Vilniaus g. 74)

• Ekspozicijos „Fabrikantai Frenkeliai“ lankymas.

• Parodos „Klasicizmas Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose saugomose XIX a. graviūrose“ lankymas.

• Filmo „Wake-up, Frenkeli“ peržiūra (Redos ir Arūno Uogintų performansas-meninė akcija 2007 09 08, Ch. Frenkelio fabriko kiemas, Šiauliai).

• 19.00–21.00 val. edukacija „Sukis, sukuti“.

• 21.00–23.00 val. Edukacija „Žydų sukučiai – dreideliai“.

• 20.00–22.00 val. Edukacija „Raktų pakabutis su Frenkelių fabriko atspaudu“.

• Edukacija „Spalvink ir sužinok“.

• Virtualus pasakojimas „Frenkelių fabriko kaminas pasakoja apie Šiaulius“.

• 18:30, 19:30, 20:30, 21:30, 22:30, 23:15 val. ekskursijos Restauravimo skyriuje.

Koncertai parke nuo 19.30 val.:

• Tina Lukoševičiūtė;

• Grupė „De Capo“;

• Grupė „OSHIA“;

• Grupė „Pymper“.

19–24 val. parke:

• „Bleu de Frenkel“ lauko terasa.

• Lauko žaidimai.

————————————————————————-

19–24 val. Venclauskių namai-muziejus (Vytauto g. 89)

• Ekspozicijos, pristatančios Venclauskių šeimos gyvenimą ir veiklą bei XX a. I pusės Šiaulių miesto istoriją, lankymas.

• Paroda „Stasys Šalkauskis. Filosofas ir jo pasaulis“.

• Paroda „Liaudies auditorija – Šiaulių istorijos liudininkė“.

• Liaudies auditorijoje XX a. pirmą ir antrą dešimtmetį vaidintų spektaklių epizodų atkūrimas. Šiaulių menų mokyklos teatro studijos „Neribotai“ pasirodymai:

20:00 val. „Amerika pirtyje“

21:00 val. „Svieto lygintojas Tadas Blinda“

Našlaičių sode:

19–22 val. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagalbos ir civilinės saugos edukacijos.

————————————————————————-

19–24 val. Šiaulių istorijos muziejus (Aušros al. 47)• Ekspozicijų lankymas.
• 19 val. Nemokama ekskursija „Klasicizmas: nuo dvaro iki miesto“.
• 19–22 val. Edukacinis užsiėmimas „Nuspalvink istoriją: Šiaulių herbas“.
• 19–22 val. Edukacinis užsiėmimas „Tarpukario pradžios mokykla. Dailyraštis“.
• 19–23 val. Edukacinis užsiėmimas „Archeologinis kostiumas. Virvučių vijimas su akmenukais“.
• 21.30–23 val. Radijo programos „Amerikos balsas“ laidų transliavimas.

————————————————————————-

19–24 val. Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus (Architektų g. 73)

Šių metų Europos muziejų nakties tema Šiauliuose – „Mūsų pilietiškumo istorijos“. Žaliūkių malūnininko sodyboje – muziejuje lankytojai kviečiami į gyvus pasakojimus apie žmones, kurie savo veikla saugojo miesto atmintį, kultūros paveldą ir laisvės dvasią.

• Nuo 19.00 val. Ekspozicijų – malūno, svirno ir trobos –  lankymas, piemenų duonos kepimas, švilpynių darymas, žolelių arbata.

• 20.00 val. „Vieno malūno pilietiškumo istorija: malūnas, kurio neišvežė“
Pasakojimas apie 1972 m. kilusį muziejininkų ir bendruomenės pasipriešinimą planams iškelti Žaliūkių malūną į Rumšiškes. Istorija apie žmonių ryžtą išsaugoti savo miesto simbolį ir kultūrinę atmintį.
Istorijos pasakotojas  Julius Vainorius, Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkas-rinkinio saugotojas.

• 21.00 val.:
„Žygiai, kurie augino laisvę: žygeivių istorijos“
Pasakojimas apie žygeivių judėjimo istoriją Lietuvoje ir Šiauliuose. Tai vakaras apie bendrystę, laisvės dvasią, keliones ir žmones, kuriems žygiai tapo gyvenimo būdu. Prisiminimais dalinsis Vidmantas Bezaras, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius.

„Paminklas, kurį susigrąžino žmonės“
Pasakojimas apie vieną ryškiausių Atgimimo laikotarpio pilietinių akcijų Šiauliuose –  1988 m. „Aukuro“ klubo iniciatyvą atkurti pirminį Nepriklausomybės paminklo vaizdą Sukilėlių kalnelyje.
Prisiminimais dalinsis Rimvydas Tamulaitis, Šiaulių „Aušros“ muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkas.

• 22.00–24.00 val.
Vakaro pokalbiai ir dainos prie laužo su žygeiviais Vidmantu Bezaru ir Rimvydu Tamulaičiu.

————————————————————————-

19–24 val. Dviračių muziejus (Vilniaus g. 139)• Muziejaus ekspozicijų lankymas.
• 19.00 ir 21.00 dokumentinio filmo „Don Kichotai ant ratų“ peržiūra.
• 19.00–23.00 edukacinis užsiėmimas „Teminio skirtuko gamyba“ Dviračių muziejuje.
• 19.00–23.00 „Selfiespot“ (vieta nusifotografuoti).
• 19.00–23.00 orientacinis užsiėmimas su trumpomis veiklomis muziejaus ekspozicijoje.

————————————————————————-

19–24 val. Radijo ir televizijos muziejus (Vilniaus g. 174)

Muziejų naktį Radijo ir televizijos muziejuje pamatysite garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų istorijos ekspoziciją. Čia lankytojai kviečiami tyrinėti, atrasti ir gal net pirmą kartą išvysti įvairius technikos prietaisus. Išgirsite grojančius mechaninius patefonus, elektrofonus, magnetofonus.

19–22 val. bus transliuojamas „Amerikos balsas“ ir Vatikano radijo laidos.

Muziejuje įrengta moderni, vaizdo įrašų kūrimo studiją primenanti, kūrybinių dirbtuvių erdvė, kurioje per Muziejų naktį lauks edukacinės veiklos.

————————————————————————-

19–24 val. VU Šiaulių akademijos Dailės galerija (Vilniaus g. 141, Šiauliai)

Egidijaus Kovieros personalinė paroda „Paklydę žmonės”

„Paklydę žmonės” – tai daugiau nei du dešimtmečius trunkantis dokumentinės fotografijos projektas, kuriame fiksuojami asmenys, patiriantys benamystę ar gyvenantys socialinės atskirties paribyje. Šiauliuose prasidėjęs projektas ilgainiui išaugo už vieno miesto ribų, išsiplėtė atsispindėdamas situacijas iš skirtingų Lietuvos ir kitų šalių regionų bei atskleisdamas, kad tai nėra vietinis, bet pasikartojantis skirtinguose kontekstuose socialinis reiškinys.

Projektas nekelia tezių ir nesiūlo sprendimų. Vietoje to yra klausimai, kurie lieka atviri:

Kada gyvenimas pradeda slysti? Kur baigiasi pasirinkimas ir prasideda aplinkybės? Ar įmanoma iš tikrųjų „grįžti” ir ką tai reiškia? Ką reiškia prarasti viską, arba niekada to neturėti? Ar mes matome, ar tik žiūrime? Kas lieka, kai nelieka nieko?

Paroda yra Šiaulių fotografijos savaitės‘2026 parodų ir renginių ciklo dalis.

Plačiau: https://fotomuziejus.lt/…/egidijus-koviera-paklyde-zmones/ 

————————————————————————-

18–22 val. Vandos Kavaliauskienės katinų muziejus (Žuvininkų g. 18)

• Pažintis su muziejumi ir jo įkūrėjos istorija.

• Įspūdinga net 6000 katinų ekspozicija.

• 4 muziejuje gyvenantys katinai.

————————————————————————-

18–23 val. Šiaulių geležinkelių muziejus (Dubijos g. 26)

Geležinkelių muziejus Šiauliuose kviečia pažvelgti į atgyjančią istoriją, kuri tampa gyvu dialogu ir kuria bendrą pasakojimą apie pilietiškumą. Muziejus atvers savo duris ne tik ekspozicijoms, technikos pristatymui, bet ir įvairioms veikloms. Ateikite, įsitraukite ir tapkite šios gyvos istorijos dalimi!

• Pristatoma dabar geležinkelyje naudojama technika.

• Štabo S5 civilių ir karinių aviacijos bazės dalyvių programa.

• Lietuvos raudonasis kryžius papasakos, kaip įgyti pirmosios pagalbos įgūdžių, pasakos apie civilinę saugą.

• Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai atskleis savo darbo užkulisius.

• Žaidimas mažiesiems lankytojams muziejaus lauko ekspozicijoje.

• Įdomios veiklos Geležinkelių muziejaus vidaus ir lauko ekspozicijose.

19 val. Šaulių pasienio užkardos jaunesnysis specialistas Andrius Mačanskis ir jo kolega šuo Noxas atskleis išskirtinės tarnybos paslaptis.

20 val. Audrius Laurynas saksofonu atliks muzikinius kūrinius.

————————————————————————-

19–23 val. Šiaulių dailės galerija (Tilžės g. 245)• Nemokamas fotomeno parodos „Résumé 3“ lankymas.

• 20.00 val. ekskursija fotomeno parodoje „Résumé 3“ su menotyrininku ir parodos kuratoriumi Virginijumi Kinčinaičiu. Vietų skaičius ribotas. Būtina išankstinė registracija: https://forms.gle/kLzecmRZPjsyDS1t5

————————————————————————-

19–22 val. Valstybinis Šiaulių dramos teatras (Tilžės g. 155)

Spektaklio „Planeta Ego“ ir filmo „Pilis“ scenografijos elementai bei atgiję personažai, kurie kvies giliau patirti šio kūrinio pasaulį.

Kino filmo „Pilis“ rodymas: 19.30–21.30 val.

Vieta – Didžioji salė.

Durys atidaromos 19.00 val.

Apie filmą

Kino filmas „Pilis“ – vizualiai įtaigi XX a. sovietinės valdžios alegorija pagal Franco Kafkos romaną, kurioje jautriai ir aštriai atveriama individo kova su nematomomis galios struktūromis.

Pagrindinis veikėjas – jaunuolis K. atvyksta į kaimą, tikėdamasis patekti į paslaptingą pilį. Čia galioja neįprasti įstatymai: kaimo gyventojai yra pavaldūs vampyriškai netoliese esančios pilies valdovų įtakai. Siekdamas suprasti savo užduotį, K. mėgina pasiekti pilį ir susisiekti su savo viršininku Klamu, tačiau įstringa absurdiškoje sistemoje, kurioje viskas reguliuojama, bet niekas nepaaiškinama.

XX amžiaus labirinte K. klaidžioja ieškodamas atsakymo, atpirkimo, laisvės ir savo tikrojo „aš“. Pilies trauka pasakojime veda link Sovietų Sąjungos žlugimo ir 1991-ųjų kruvinojo sekmadienio įvykių.

————————————————————————-

18–20 val. Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos meno centras (P. Višinskio 19)

Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos meno centras pristatys įstaigos istorijos ir veiklos raidą per 86 gyvavimo metus. Tai ne tik pažintis su mokyklos praeitimi, bet ir galimybė apmąstyti kultūros bei meno svarbą visuomenėje.

Lankytojai kviečiami iš arti susipažinti su išskirtine asmenybe – prof. Sauliumi Sondeckiu, pamatyti jo asmeninius daiktus, atspindinčius kūrybinį ir visuomeninį palikimą. Renginio metu skambanti muzika ir atviros gimnazijos erdvės kvies ne tik stebėti, bet ir pajusti bendruomeniškumą, gyvą kultūros tęstinumą bei kiekvieno mūsų vaidmenį jį puoselėjant.

————————————————————————-

18–21 val. Militarijos muziejus (P. Višinskio g. 38)

Pažintis su Lietuvos karybos ir gynybos raida, XX a. partizaniniais karais, kariuomenės uniformomis.

Įėjimas iš kiemo pusės.

————————————————————————-

18–21.30 val. Juliaus Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejus (Tilžės g. 137)

Muziejuje ir rūsiuose – išskirtinės istorijos ir faktai apie mokyklą, galimybė atsisėsti į seną medinį mokyklos suolą ir pasimokyti iš senų vadovėlių.

Gimnazijos muziejus – tai vieta, kur susitinka praeitis ir dabartis, kur kiekvienas eksponatas pasakoja savo istoriją. Mokykla, ne tik pastatas, įvykiai, bet ir žmonės, kurie čia mokėsi ar dirbo. Atėjusieji į gimnazijos muziejų, bus kviečiami pasidalinti mokyklinėmis istorijų akimirkomis, nes gimnazijos istorija vis dar rašoma.

————————————————————————-

19–23 val. Baltų kultūros pažinimo centras „Baltų kelias“ (Vilniaus g. 213)

„Baltų kelio“ centras kviečia keliauti protėvių takais. Tai – vienintelis Lietuvoje ir Latvijoje interaktyvus baltų kultūros pažinimo centras. Įvairūs žaidimai bei atrakcijos nukelia lankytojus į magišką protėvių pasaulį, kuriame gausu keistų daiktų, svarbių simbolių ir įdomių faktų. 

Čia moderniomis priemonėmis pristatoma baltų kultūra ir istorija. Ne tik atnaujinsite savo žinias, bet ir sužinosite šį tą naujo, „pasimatuosite“ baltišką profesiją, sustabdysite akimirką spalvingoje fotosesijoje.

Tai puiki galimybė per pojūčius ir žaidimą patyrinėti Lietuvos istoriją bei kultūrą.

————————————————————————-

18–22 val. Šiaulių kino muziejus (Aušros al. 15)

Šiaulių kino istorijos ekspozicijos lankymas, kino retrospektyva „Šiauliai kino filmuose“.

————————————————————————-

18–22 val. Dailininko Gerardo Bagdonavičiaus namas (Aušros al. 84)

Vieno iš garsiausių XX a. Šiaulių dailininkų – Gerardo Bagdonavičiaus –  gyvenamasis namas-studija yra vienas išraiškingiausių medinių tarpukario modernizmo statinių mieste. Jį suprojektavo architektas Karolis Reisonas ir pats Gerardas Bagdonavičius.

Dailininkas čia gyveno 1936–1986 m., buvo įkūręs privačią piešimo studiją, tad pastatas mena ne tik dailininką, bet ir daugelį kitų garsių vardų. 2018 m. namas buvo restauruotas, sutvarkytas, dalyje vidaus patalpų įrengtos erdvės, pristatančios dailininko gyvenimą ir kūrybą.

————————————————————————-

19–22 val. Pelikso Bugailiškio namas (Žemaitės g. 83)

Name pristatoma viena ryškiausių Šiaulių krašto asmenybių – teisininkas, visuomenininkas, kraštotyrininkas ir muziejininkystės idėjų puoselėtojas Peliksas Bugailiškis (1883–1965).

Pirmame aukšte bus galima susipažinti su stendais, pristatančiais P. Bugailiškio gyvenimą ir veiklą, pajusti autentišką namo aplinką, kurioje brendo kultūrinės iniciatyvos ir laisvos Lietuvos idėjos.

Tai – viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės Šiaulių ir visos Lietuvos kultūrinio bei visuomeninio gyvenimo asmenybių. Teisininko išsilavinimą įgijęs Peterburgo universitete, jis aktyviai įsitraukė į valstybės kūrimo ir visuomeninę veiklą, dirbo teisės srityje, bendradarbiavo spaudoje, dalyvavo lietuviškos kultūros ir tautinės savimonės stiprinimo procesuose. Vis dėlto išskirtinį pėdsaką P. Bugailiškis paliko kraštotyros ir muziejininkystės srityje – jo iniciatyva 1923 m. kovo 11 d. įkurtas Šiaulių „Aušros“ muziejus tapo vienu svarbiausių regioninės istorijos ir kultūros tyrinėjimo centrų Lietuvoje. Jo darbai ir idėjos iki šiol primena, kad gyva istorinė atmintis ir rūpestis kultūros paveldu yra neatsiejama brandžios visuomenės dalis.

————————————————————————-

Nuo 18 val. Šiaulių Rėkyvos progimnazijos muziejus (Poilsio g. 1)

Šiaulių Rėkyvos progimnazijos muziejus kviečia į edukaciją „Aš pareisiu, pareisiu, pareisiu…“ Normundas Valteris – patriotas, pilietis, karys, taikdarys“.

Edukacijos metu lankytojai susipažins su Normundo Valterio biografija ir kūryba. Bus pristatoma asmeninių daiktų ekspozicija, skambės bendražygių prisiminimai.

Trukmė – 45 min.

Būtina išankstinė registracija: https://forms.gle/W7DHVexWtdhFRMwV6

Edukacijoje vienu metu dalyvauja viena dalyvių grupė (15–20 asmenų).

————————————————————————-

Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo muziejus (Trakų g. 10)

Ekskursijos 17, 18, 19 val.

Muziejuje susipažinsite su bausmių vykdymo sistema, Šiaulių tardymo izoliatoriaus istorija, laikomų asmenų gyvenimo ir laisvalaikio organizavimo sąlygomis, resocializacijos projektais, darbuotojų darbo sąlygomis ir įstaigos veikla.
Vietų nebėra, ekskursijų grupės surinktos.

————————————————————————-

Šiaulių apygardos teismo Teismų istorijos muziejus (Dvaro g. 83)

Ekskursijos 19.00, 21.00 val.

Šiaulių apygardos teismo Teismų istorijos muziejuje, vieninteliame tokiame Lietuvoje, galima rasti įdomių eksponatų: nuo XVI a. menančių dokumentų iki dabartinių teismo priimtų sprendimų. Čia galite apžiūrėti tarpukario ir sovietinį teisėjų kabinetus, viduramžių kankinimo įrankius, teisėjų aprangą ir ne tik! Taip pat pažinti teismus, jų istoriją ir teisėjo profesiją.

Muziejų nakties dalyvių laukia ir nauji eksponatai ir istorijos apie: Latvijos ir Estijos teisėjų mantijas, Ukrainos teisėsaugą,  Pasaulio konstitucinius teismus, XIX a. carinės Rusijos Kauno apygardos teismo (Šiaulių miestas ir apskritis buvo jo aptarnavimo srityje) abėcėlinius teistų asmenų sąrašus (trys knygos), to meto įstatymų sąvadus ir kt.
Vietų nebėra, ekskursijų grupės surinktos.

————————————————————————-

Šiaulių Baltasis kalėjimas (Vilniaus g. 96)

Ekskursijos 13 ir 14 val.

Ekskursijos dalyviai laukia Trakų gatvėje, prie vartų.

Baltasis kalėjimas – 1823 m. carinės valdžios pastatytas miesto kalėjimas, tapęs svarbiu Šiaulių istorijos liudininku.

Jis mena 1831 ir 1863-1864 m. sukilimus, 1905 m. revoliuciją, tarpukario politinius kalinius bei sovietines represijas.

Ką pamatysite?

•   Autentišką akmenų mūro tvorą

•   Vėlyvojo klasicizmo architektūrą

•   Kalėjimo komplekso struktūrą

•   Kameras ir pasivaikščiojimo kiemą

•   Archyvinių dokumentų kopijas

•   Sukilimų ir politinių kalinių istorijas

Ekskursijos metu draudžiama fotografuoti.
Vietų nebėra, ekskursijų grupės surinktos.

————————————————————————-

*Registracija reikalinga tik į tuos muziejus, prie kurių nurodyta, jog reikia registruotis. Kitų muziejų lankymas laisvas. Registracijų nuorodos skelbtos facebook profilyje „Muziejų naktis Šiauliuose“ ir puslapyje https://naktismuziejuje.lt/.

Muziejų lankymas NEMOKAMAS.

Miesto viešojo transporto autobusai, nr. 1, 4, 12, 18, 21, 24, kursuos iki 1 val.
Galios įprastos bilietų kainos. Tvarkaraščiai – www.busturas.lt

Daugiau informacijos apie muziejus ir vakaro veiklas skelbiama facebook profilyje „Muziejų naktis Šiauliuose“, puslapyje https://naktismuziejuje.lt/, muziejų paskyrose. Sekite naujienas!

Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus ir programoje dalyvaujantys Šiaulių muziejai

Rėmėjai – Šiaulių miesto savivaldybė, restoranas „Bleu de Frenkel“
Informacinis rėmėjas – dienraštis „Šiaulių kraštas“
Draugai: Busturas, Šiaulių turizmo informacijos centras

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse, spaudoje ir kt.

The post Europos muziejų naktis Šiauliuose 2026 appeared first on Šiaulių gidas.

Laureatui premiją bei tauraus metalo atminimo ženklą, kurio autoriai – Vilmantas Dambrauskas ir Dainius Kulnys, įteikė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. Apdovanojimas skirtas už profesoriaus Stasio Šalkauskio filosofinės minties įprasminimą ir plėtojimą.

Doc. dr. Laurynas Peluritis savo moksliniuose darbuose nuosekliai tyrinėja Stasio Šalkauskio intelektinį palikimą, aktualizuoja jo kultūros filosofijos, kultūrų sintezės bei pilnutinės demokratijos idėjas šiuolaikinės Lietuvos ir Europos politinės minties kontekste. Filosofas ne kartą lankėsi Šiauliuose, skaitė viešas paskaitas, bendravo su miesto jaunimu ir aktyviai prisidėjo prie filosofinės minties sklaidos.

„Tai iš tiesų unikalus reiškinys Lietuvoje – taip švęsti humanitarinę kultūrą ir filosofiją, kaip tai daro Šiauliai. Nieko panašaus daugiau Lietuvoje nėra. Mes iš tiesų su Šalkauskiu mokomės visada žiūrėti į priekį, žvelgti į ateitį ir už tai mes jam turime būti dėkingi. Labai džiaugiuosi, kad Šiaulių miestas, jūsų graži bendruomenė, tai supranta, tuo gyvena ir tas vertybes įkūnija. Ačiū Jums!“, – po Stasio Šalkauskio premijos įteikimo padėkos kalboje sakė laureatas, docentas dr. Laurynas Peluritis.

Šis garbingas apdovanojimas Lietuvos intelektualams skiriamas Šiaulių miesto savivaldybės iniciatyva, tęsiant Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos tradiciją, gyvuojančią nuo 1991 metų, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Premija skiriama už tautos kultūros, meno, mokslo, filosofinės ir pedagoginės minties įprasminimą bei plėtojimą asmenims, savo veikla tęsiantiems Stasio Šalkauskio darbus ir idėjas. Tai reikšmingas įvertinimas ne tik už akademinius pasiekimus, bet ir už platesnį indėlį į visuomenės dvasinį bei kultūrinį gyvenimą.

Per daugiau nei tris dešimtmečius šios premijos laureatais tapo iškilios Lietuvos kultūros ir visuomenės asmenybės savo darbais įprasminusios profesoriaus Stasio Šalkauskio atminimą: Romualdas Ozolas, Arvydas Petras Žygas, Vytenis Rimkus, Sigitas Tamkevičius, Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė, Vytautas Sirtautas, Valdas Adamkus, Leonidas Donskis, Libertas Klimka, Arūnas Sverdiolas, Alvydas Jokubaitis, Eugenijus Bartulis, Gintautas Mažeikis. Visų jų pavardės buvo surašytos simbolinėje atminimo dovanoje – knygos skirtuke, kuriuos prieš ceremoniją kiekvienam svečiui dovanojo Stasio Šalkauskio gimnazijos mokiniai.

Šventinis renginys prasidėjo jautriu vizualiniu projektu, pasakojančiu apie Stasio Šalkauskio gyvenimą, šeimą ir palikimą. Projekto pagrindu tapo Stasio Šalkauskio marčios Ritonės Šalkauskienės knyga „Šalkauskių gyvenimų tėkmė“, archyviniai šaltiniai bei šiuolaikinės vizualizacijos priemonės. Vakare taip pat dalyvavo ir pati Ritonė Šalkauskienė, kurios saugomas šeimos atminimas bei surinkta istorinė medžiaga leidžia naujai pažinti iškilaus filosofo gyvenimą ir jo palikimą. Vizualinę kelionę į praeitį lydėjo Šiaulių miesto simfoninio orkestro „Camerata Solaris“ styginių grupė (meno vadovas Vilhelmas Čepinskis), atlikusi Juozo Naujalio kūrinį „Svajonė“.

Po meninio projekto peržiūros vakaro vedėjas Dovydas Petkus sveikinimo žodį tarti pakvietė Šiaulių miesto merą Artūrą Visocką. Meras pabrėžė Stasio Šalkauskio idėjų aktualumą šiandienos kontekste: „Turėkime savo filosofiją ir vadovaukimės lietuvių tautos mąstytojų idėjomis – vienas iš jų yra Stasys Šalkauskis. Ačiū visiems susirinkusiems – išsineškite šią mintį su savimi, nes nuo šiandien Šalkauskio idėjos dar plačiau sklinda iš Šiaulių miesto.“

Renginio muzikinė dalis tapo įspūdingu vakaro akcentu. Minint 790-uosius Šiaulių miesto metus ir 140-ąsias Stasio Šalkauskio gimimo metines, į sceną prie orkestro styginių grupės prisijungė beveik 190 atlikėjų. Žiūrovams koncertavo Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, vadovaujamas Remigijaus Adomaičio, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, kurio meno vadovas – Povilas Vanžodis, bei svečiai iš Vokietijos, choras Singakademie Ortenau, vadovaujamas Olafo Füttererio.

Vakaro kulminacija tapo norvegų kompozitoriaus ir pianisto Ola Gjeilo kūrinys „Sunrise Mass“ („Saulėtekio mišios“) – vienas ryškiausių šiuolaikinės chorinės muzikos kūrinių pasaulyje. Keturių dalių kompozicija mišriajam chorui ir styginių orkestrui klausytojus pakvietė į jautrią filosofinę ir emocinę kelionę – nuo kosmoso platybių iki žmogaus vidinio pasaulio. Kūrinio dalys simboliškai pavadintos: „Sferos“, „Saulėtekis“, „Miestas“ ir „Tapatybė ir žemė“.

Stasio Šalkauskio šventinė premijos įteikimo ceremonija, skirta 140-osioms filosofo gimimo metinėms ir jubiliejiniams Šiaulių miesto metams, baigėsi didinga ir prasminga nata. Vakaro atmosfera dar kartą priminė, kad tikrosios vertybės – kultūra, išsilavinimas, pilietiškumas ir žmogaus ryšys su bendruomene – nepraranda savo reikšmės nei laikui bėgant, nei keičiantis kartoms.

Šventės rengėja – Šiaulių miesto savivaldybė, organizatorė – Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“. Muzikinės dalies meno vadovas – Remigijus Adomaitis, šviesų dailininkas – Karolis Šabanskas, garso operatorius – Žilvinas Baronas, projekcijų autorius – Irmantas Myniotas.

NUOTRAUKŲ GALERIJA | Gintarė Daknytė

The post Filosofinės minties ir muzikos vakaras Šiauliuose: įteikta prof. Stasio Šalkauskio premija appeared first on Šiaulių gidas.

Ne veltui sakoma, kad pirmoji meilė nepradingsta be pėdsakų. Paaiškėjo, kad „Donjos Rositos“ simbolis – spalvas keičianti rožė (rose mutabilis), kuri ryte būna balta, dieną rausva, vakare raudona, o naktį numeta žiedlapius, artimas ir „Molė Svini“ pjesės simbolikai. „Tai, kad akla moteris pasakoja, kaip vaikystėje tėvas ją nešdavosi į sodą ir liečiant mokė pažinti įvairias gėles, yra toji pati gėlių kalba, – sako režisierius. – Ši sąšauka man priminė ir tuometinį teatro žydėjimo laikotarpį, kai, vadovaujant Aurelijai Ragauskaitei, kūrybiškai skleidėsi visas kolektyvas.“

Brian Friel „Molė Svini“ – jau ketvirtoji Padegimo režisuota šio autoriaus pjesė po „Lugnazados šventės šokių (2001), „Stebuklingojo Tenesio“ (2012) ir „Filadelfija, aš atvykstu“ (2017). Vis dėlto „Molė Svini“ išsiskiria sukrečiančia herojės patirtimi, kai iš dalies atgautas regėjimas nubraukia ankstesnį jos pasaulio pažinimą ir įgytas patirtis. Apie sudėtingus savo kuriamo personažo išgyvenimus teatrologė Elvyra Markevičiūtė kalbina Molės Svini vaidmenį kuriančią aktorę Moniką Šaltytę.

 Elvyra Markevičiūtė: Jūsų personažas puikiai orientuojasi neregių pasaulyje. Ar jaučiate poreikį vizualiai išryškinti jos aklumą?

Monika Šaltytė: Visai ne, ir aš suprantu, kodėl autorius pačioje pjesės pradžioje tai pabrėžia. Molė taip susidėlioja savo buitį, kad jos aklumas nekristų į akis. Juk ji ir dviračiu važiuoja, kas neregiui yra labai rizikinga, ir nuo uolos šoka… Žinoma, galima nueiti į fizinius veiksmus, kurie galėtų tapti viena iš pasaulio pažinimo potemių, bet pagrindinė siekiamybė yra kita.… Pjesės vertė ir stiprybė yra vidinių transformacijų atskleidime, kurios vyksta ne tik Moli, bet ir kitų veikėjų – jos sutuoktinio Frenko (Aidas Matutis), gydytojo Raiso (Dalius Jančiauskas) sąmonėje. Iškyla  „apakimo“ kabutėse klausimas, kurio procesą kiekvienas išgyvena skirtingai. Todėl ir nereikia to fiziškumo, nes aklumo ir matymo problema pereina į kitą lygmenį – kas ir ką mato ne realybėje, o vidiniame gyvenime.

E.M.: Man susidarė įspūdis, kad Molę daug labiau negu operacija ir jos pasekmės, nuvargino perdėtas dėmesys ir nesibaigiantys testavimai. Gal, jei ją būtų palikę ramybėje, rezultatas būtų buvęs kitoks…

M.Š.: Su režisieriumi kalbėjome, kad, nors ji praktiškai kone kasdien susitikinėja su dviem psichologais ir psichoterapeute, kaip asmenybė ji nieko nedomina. Jiems svarbu parašyti mokslinį darbą, išleisti knygą, bet visai nerūpi padėti Molei viduje orientuotis. Perdėtai įsigilinus tik į teoriją, gyvas žmogus tampa nereikalingas. Neatsitiktinai Molė dalijasi savo prisiminimu iš apsilankymo ligoninėje, kai jie su tėvu lankė sergančią mamą. Tada koridoriaus gale ji pastebėjo verkiančią jauną moterį ir ją nustebino, kad, nors daugybė žmonių ėjo pro šalį,  niekas nekreipė į tai dėmesio. Gal tuo pavyzdžiu Molė bandė papasakoti apie save?

E.M.: Kas kuriamo personažo charakteryje jums svarbiausia? Kokie šio vaidmens atraminiai taškai?

M.Š.: Man patinka Molės valia ir drąsa gyventi. Jos istorijoje randu paguodą, susisiejančią su labai skausmingais savo pačios gyvenimo momentais. Žavi jos jautrumas žmonėms, kurio dėka ji turi tiek daug draugų, betarpiškumas, atlaidumas, tikrumas. Ypač kito žmogaus pajautimas, – tai, ko jai pačiai pritrūko iš aplinkinių.

E.M.: Apibūdinkite drastišką Molės šuolį nuo Napoleno uolos viršūnės.

M.Š.: Tas šuolis, susijęs su didžiule rizika, yra labai dviprasmiškas – jis yra ant briaunos, ant savižudybės ribos. Tai nėra sąmoningas ėjimas į susinaikinimą, – greičiau ji nori patirti šoką, kuris, galbūt, išmes jos gyvenimo valtį į kitą krantą, į naują būseną. Ir tada ji galės kitaip priimti naująją realybę.

E.M.: Kuo pasižymi naujoji Molės patirtis?

M.Š.: Jai teko atsisakyti to senojo liečiamojo pasaulio ir galiausiai ji atsidūrė niekieno žemėje, absoliučioje tremtyje, kažkokioje trečioje dimensijoje. Ji jau nebeskiria, ar tos besiliejančios spalvos yra tikrovė, ar vaizduotė – viskas susipynę.

E.M.: Ar Molė nekaltina tų, kurie įvėlė ją į tą eksperimentą? O gal ji kaltina save, kad nepateisino jų lūkesčių?

M.Š.: Ne, ji nekaltina nei savęs, nei kitų. Ji sako: gerai, kad aš pabandžiau. Dabar esu tame, kas neturi jokios prasmės. Ir tai vėl rodo jos stiprybę.

E.M.: Pjesėje ryškus gėlių motyvas, kuris būdingas daugeliui Gyčio Padegimo pastatymų. Kaip įprasminate šią paralelę?

M.Š.: Pirmiausia sieju su testavimu, nes Molės egzaminavimas prasidėjo jau vaikystėje, kai tėtis pagal kvapą, lytėjimą ir įsivaizduojamas spalvas  mokė ją atpažinti gėlių, žolynų, krūmų, medžių pavadinimus. Kai po operacijos jai atneša rugiagėles, ji turi atspėti kokios jos spalvos. Gėlių motyvas nuolat atsikartoja – iš gėlių žiedlapių Molė daro mandalą, kurią vėliau ištrina. Iškyla nemofilių, vadinamų mėlynomis kūdikių akutėmis, istorija, – tėtis sakydavo, kad Molės akys tokios pat spalvos kaip tos gėlės… Tai vėlgi gėlių kalba…

Toji augalijos ir gėlių pasaulio tema iš tiesų atsikartoja daugelyje Gyčio spektaklių. Augusto Strindbergo „Velykose“ vaidinau Eleonorą, kuri kaip atgimimo simbolį atsineša narcizus, norėdama juos apsaugoti nuo sušalimo, atšildyti. Tuo pačiu tai ir jausmų užgimimo, ir savotiško palaiminimo, ir virsmą patyrusių namų simbolis. Įdomus tas gėlių žydėjimo stebėjimas skirtinguose spektakliuose…

E.M.: Jūsų akys taip pat mėlynos tarsi pjesėje minimos nemofilės ar rugiagėlės… Ar mėgstate gėles ir kokias labiausiai?

M.Š.: Visi mano namų pakampiai nustatyti vazonėliais su daugybe gėlių, kurios man mielos. Dažnai aplankau  kieme augančius medžius ir krūmus, pastebiu kiekvieną naujai besiskleidžiantį pumpurą, mėgstu sakyti augalams komplimentus apie jų ypatingą grožį. Vis dėlto, kadangi esu pavasario paukštis, gimusi kovo mėnesį, man mieliausi visi pirmieji žiedeliai – snieguolės, žibuoklės, narcizai… Nesunku pasimesti gėlių gausybėje, bet tie pavasariniai išlauktieji žiedeliai, kurie atrodo tokie trapūs, yra patys brangiausi. Jie tarsi teigia, kad viskas bus gerai.

Dėkoju už pokalbį.

Spektaklio „Molė Svini“ repeticijos nuotraukos aut. – Ramunė Bernotaitė

The post MOLĖS SVINI gėlių kalba Šiaulių teatro scenoje appeared first on Šiaulių gidas.

Gegužės 28-30 d. vyks XXV jubiliejinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis „Ant rubežiaus“. Tautodailės ir amatų mugė. Plačiau čia.

Birželio 3–14 dienomis Šiauliai persismelks teatro dvasia. Jau ketvirtą kartą po miesto erdves pasklis scenos menų festivalis „Teatrodromas“, tapęs laukiamu vasaros pradžios renginiu mieste. Festivalio metu įvairiose miesto erdvėse šiauliečių ir miesto svečių lauks 10 intriguojančių, skirtingų žanrų pasirodymų, pritaikytų įvairioms amžiaus grupėms ir skoniams. Plačiau čia.

Birželio 11–13 dienomis į saulės miestą grįžta tarptautinis festivalis „Big Band Festival Šiauliai 2026“. Jau 17-ąjį kartą rengiamas festivalis į Šiaulius suburs Lietuvos ir užsienio atlikėjus, kurie pripildys miestą aukščiausio lygio gyva muzika. Plačiau čia.

The post Vasara Šiauliuose – muzikos ir teatro festivaliuose appeared first on Šiaulių gidas.

Per daugelį metų „Big Band Festival Šiauliai“ tapo neatsiejama Šiaulių miesto dalimi ir viena ryškiausių bigbendų muzikos scenų Lietuvoje bei Baltijos regione. Pagrindinė festivalio vizija – parodyti, koks įvairus gali būti bigbendų skambesys. Todėl greta tradicinių programų festivalyje vis dažniau pristatoma autorinė kūryba, specialiai šiai scenai rengiami projektai bei kolektyvai, eksperimentuojantys su soulo, ritmenbliuzo, roko ar kitų muzikos žanrų skambesiu. „Vieni klausytojai ateina dėl tradicinio džiazo, kitiems įdomesnė moderni ar rečiau girdima muzika, tad mūsų, kaip organizatorių tikslas – kad festivalyje savo koncertą atrastų ne tik džiazo gerbėjas, tad ir ieškome įdomių projektų ar atlikėjų, kurie sukurtų savitą atmosferą ir nustebintų publiką“, – sako festivalio organizatorė Gretė Každailytė. Šių metų scenoje susitiks kolektyvai ir solistai iš Lietuvos, Italijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Latvijos, Ukrainos bei JAV.

Festivalio pradžia – kamerinėje aplinkoje

Festivalį pradės Šiaulių bigbendas, vadovaujamas Raičio Ašmanio. Atidarymo vakarui pasirinkta kiek kitokia kryptis – šįkart scenoje kartu su Šiaulių bigbendu pasirodys trys tenorai: Edgaras Davidovičius, Juozas Janužas ir Laurynas Viliušis. Vakaro programoje skambės klasikinės vokalinės muzikos ir bigbendų aranžuočių deriniai, atversiantys festivalio muzikinį maratoną. Organizatoriai tikisi, kad pirmasis vakaras į koncertų salę pakvies klausytojus, pasiilgusius scenoje jau pamėgtų atlikėjų balsų. Visi trys solistai Šiaulių publikai jau gerai pažįstami, todėl tikimasi ir šįkart sulaukti gausaus klausytojų būrio.

Penktadienį – tarptautinis talentų desantas po atviru dangumi

Birželio 12-ąją festivalis persikels į vieną gražiausių miesto erdvių – Saulės Laikrodžio aikštę. Nuo 18 valandos čia vienas kitą keis kolektyvai iš skirtingų Lietuvos kampelių ir užsienio. Pirmieji scenoje pasirodys „Pan Big Band“ su vokaliste Kristina Jatautaite, Marijampolės džiazo orkestras su Anastasiia Bukina iš Ukrainos, o vakarui įsibėgėjus, Šiaulių bigbendas pristatys antrąją savo programą – šįkart su itališku prieskoniu – Niujorke šiuo metu kuriančia vokaliste Laura Taglialatela bei gitaristu Alessandro Florio. Laura Taglialatela tarptautinėje džiazo scenoje gerai žinoma dėl savo savito muzikinio braižo, kuriame susilieja džiazas, soulas ir Viduržemio jūros regionui būdingi skambesiai. Šis pasirodymas į festivalio programą įneš daug laisvumo, ir pietietiško charakterio. Penktadienio vakarą vainikuos Kauno bigbendo ir amerikiečių vokalisto Karl Frierson pasirodymas. Charizmatiškas atlikėjas, daugeliui pažįstamas iš grupės „De-Phazz“, kartu su orkestru į Šiaulius atveža amerikietiško soulo ir ritmenbliuzo skambesį, kuriame netrūks improvizacijos bei stiprios sceninės charizmos.

Miķelis Putniņš (LV) ir Šiaulių bigbendas

Šeštadienio kulminacija: nuo prancūziškos elegancijos iki grupės BIX

Šeštadienį nuo 17 valandos Saulės Laikrodžio aikštėje festivalio programa atskleis bene plačiausią šių metų muzikinę amplitudę. Vakaro pradžioje scenoje pasirodys latvių džiazo grandai „Mirage Jazz Orchestra“ kartu su vokalistu Laimiu Rācenājs, o juos keis jaunosios kartos atstovai – džiazo orkestras „Romuva“, kurie atlikę instrumentinę programą į sceną dar sugrįš festivalio uždarymui.

Visai kitokį skambesį į šeštadienio programą atveš svečiai iš Nyderlandų – grupė „Life ‘n’ Times“. Soulą ir funk muziką su bigbendų elementais jungianti grupė į sceną lips su įspūdinga trylikos pučiamųjų sekcija, stipria ritmine grupe ir ryškiais vokalais. Jų koncertuose netrūksta senojo soulo dvasios ir funk muzikai būdingo ritmo, todėl vakaro metu festivalio scena trumpam nutols nuo įprasto džiazo skambesio.

Vėliau klausytojų lauks vienas išskirtiniausių festivalio tarptautinių projektų. Lietuvos džiazo scenoje ryškiai matomas Jievaras Jasinskis į festivalį sugrįžta jau trečius metus iš eilės, tačiau kiekvieną kartą publikai pristato vis kitą muzikinį veidą. Šįkart kartu su „Vilnius JJAZZ Ensemble“, prancūzų kolektyvu „La Caja Negra“ bei vokaliste Ilana Bensemhoun jis į Šiaulius atveža šiuolaikinio europietiško džiazo programą, kurioje svarbi vieta skiriama improvizacijai, originalioms aranžuotėms ir gyvam muzikantų dialogui. Festivalio organizatoriai neslepia – Šiauliams didelė garbė savo scenoje turėti vieną ryškiausių šiuolaikinio Lietuvos džiazo kūrėjų.

„Vilnius JJAZZ Ensemble“

Festivalio uždarymui pasirinkta Šiauliams simboliška programa – į sceną lips legendinė miesto grupė BIX kartu su jaunimo džiazo orkestru „Romuva“, šiemet mininčiu 15 metų jubiliejų. Specialiai šiam vakarui gerai pažįstami BIX kūriniai bus papildyti pučiamųjų sekcijomis ir bigbendų aranžuotėmis, o bendras pasirodymas taps vienu iš akcentų šiemet minimam 790-ajam Šiaulių miesto jubiliejui. Festivalio finale susitiks skirtingos miesto kartos, skirtinga muzika ir kolektyvai, kurie Šiaulių publikai jau seniai tapę neatsiejama miesto scenos dalimi.

Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos džiazo orkestras „Romuva“

„Big Band Festival Šiauliai 2026“ koncertai – nemokami. Festivalį organizuoja Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“, finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Daugiau informacijos rasite festivalio Facebook‘o paskyroje Big Band Festival Šiauliai ir organizatorių tinklapyje: www.saule.lt.

The post Džiazas vėl sudrebins Šiaulius: birželį kviečia tarptautinis festivalis „Big Band Festival Šiauliai 2026“ appeared first on Šiaulių gidas.

Festivalio renginiai nemokami

Tai vienas didžiausių liaudiškos muzikos festivalių Šiaurės Lietuvoje, kuris vyksta nuo 1995 metų. Pirmas festivalis įvyko klubo „Juonė pastuogė” vasaros kiemelyje ir su kiekvienais metais vis labiau populiarėjo ir plėtėsi. Nuo 2015 metų prie Lietuvos liaudiškos muzikos atlikėjų prisijungė kaimynai latviai, o po metų ir muzikantai iš Estijos. Festivalio organizatorius asociacija „Ant rubežiaus” aktyviai bendradarbiauja su šių šalių liaudiškos muzikos atlikėjais. Paskutiniais metais šis festivalis labai išpopuliarėjo ir yra gerai žinomas ne tik liaudies muzikantams, tautodailininkams, bet taip pat mėgstamas Šiauliečių bei miesto svečių. Į festivalį suvažiuoja originalios kapelijos ir stilizuotos kapelos iš visų Lietuvos regionų, o taip pat pavieniai kaimo muzikantai, kurie grodami armonikomis, koncertinkomis, bandonojomis ar kitais liaudies instrumentais džiugina klausytojų širdis. Nuo ryto iki vakaro miesto Pėsčiųjų bulvare šurmuliuoja tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo kermošius. 

Daugiau informacijos festivalio tinklapyje https://jonis.lt/antrubeziaus/ant-rubeziaus-2026-2/ Socialiniai tinklai https://www.facebook.com/antrubeziaus

Šiauliai, Prisikėlimo aikštė – didžioji festivalio scena, Pėsčiųjų bulvaras (Vilniaus g.) – tautodailės ir amatų mugė, klubo „Juonė Pastuogė“ vasaros kiemas – festivalio štabas, pavienių muzikantų varžytuvės / maratonas gegužės 30 d. 12.00 – 15.00 val. Specialios sėdimos vietos priešais didžiąją sceną senjorams (apie 500 vietų). Tautodailės ir amatų mugė Pėsčiųjų bulvare kasdien nuo 10 val. ryto.

Festivalis bus filmuojamas ir fotografuojamas.

FESTIVALIO PROGRAMA

Gegužės 28 d. (ketvirtadienis) 18.00 – 22.00 val. 

Koncertų vedėjas aktorius VAIDAS PRASPALIAUSKAS

ŠEBUKAI, RAGAUVA, INKSTILIUKS, SVĒRTE (LV), PADKAVA, ČIR VIR VYRAI, SUTARAS, SUBATA

Nuo 20 val. klubo „Juonė pastuogė“ vasaros kieme gros kapelijos (nemokamas)

Gegužės 29 d. (penktadienis) 16.30 – 22.00 val. 

Koncertų vedėjai Virginija Kriaučiūnaitė (Magdelė) ir Antanas Laurinkevičius (Untaniokas)

BUČMIŲ ŠEIMYNINĖ KAPELA, SALDUVĖ, SUDMALIŅAS (LV), VIISIVILLUD (EE), GATUNKAS, PÄRNU SPELMANSLAG (EE),

GEGUŽIO ŽIEDAI, PALAT NR.7 (EE), SANTAKA, DZIGA (LV), NEMAKŠČIŲ VYRAI

Nuo 20 val. klubo „Juonė pastuogė“ vasaros kieme gros ansamblis PADKAVA ir kapelijos (mokamas)

GEGUŽĖS 30 d. (šeštadienis) 12.00 – 22.00 val.

Koncertų vedėjai Virginija Kriaučiūnaitė (Magdelė) ir Antanas Laurinkevičius (Untaniokas)

12.00 – 15.00 val. Pavienių muzikantų varžytuvės / maratonas klubo “Juonė pastuogė” vasaros kiemelyje.

Didžiojoje scenoje gros: TRAKIŠKIO MUZIKANTAI, VARES (EE), PAVIENIAI KAIMO MUZIKANTAI, ERŽVILKO BANDONIJA, SENOLIAI, KOLMAS KÄSI (EE), JUNGTINIS PETERBURGO ARMONIKININKŲ ANSAMBLIS, MĖGUVA, PÄRNUMAA LÕÕTSPILLIHAIGETE SELTS (EE), DUBYSA, ZEIDI (LV), NORAGAS, DZIEDUKAI, GASPADORIUS

Nuo 20 val. klubo „Juonė pastuogė“ vasaros kieme gros gyvos muzikos grupė PO STOGU (mokamas)

Festivalį finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė ir asociacija “Ant rubežiaus”

Festivalį pristato AB “Volfas Engelman” SMETONIŠKA GIRA

Informaciniai rėmėjai: TV savaitė, Etaplius, Šiaulių kraštas, RS2 radijas, Saulės radijas, Šiaulių gidas

Organizatorius asociacija ANT RUBEŽIAUS

The post 25 kartą Šiauliuose skambės Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis ANT RUBEŽIAUS. appeared first on Šiaulių gidas.

Šiaulių miesto savivaldybės spaudos konferencijoje Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Antanavičius informavo, kad archeologinių tyrimų etapas yra užbaigtas.

„Iš viso buvo surasti 49 palaikai. Atlikus surastų palaikų antropologinius tyrimus, juos planuojama palaidoti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje, esančioje šalia Ginkūnų kapinių“, – sakė M. Antanavičius.

Šiuo metu baigta rengti antžeminės dalies sutvarkymo projektinė dokumentacija, kuriai atliekama ekspertizė, o netrukus bus pereita prie rangos darbų.

Sutvarkymo projekto autorius, architektas Vytenis Rudokas pabrėžė, kad ši vieta yra itin svarbi tranzitinė pėsčiųjų zona, aptarnaujanti apie 25 proc. Šiaulių teritorijos. Pasak jo, buvęs palaidojimų memorialas buvo „svetimkūnis“, kuris nederėjo nei morališkai, nei urbanistiškai.

Naujajame projekte numatyti šie esminiai sprendimai:

• Aušros tako tęsinys: Bus įrengtas 5 metrų pločio pėsčiųjų traktas.
• Rami poilsio zona: Prie tako bus sukurta erdvė su suoliukais, skirta pasigrožėti katedros vaizdu.
• Želdynai: Teritoriją papuoš gausūs žemaūgiai krūmai, gėlės bei spalvingi japoniški šermukšniai.
• Vientisas stilius: Dangoms bus naudojamos tos pačios trinkelės, kaip ir likusioje aikštės dalyje, taip sukuriant vientisą architektūrinį kontekstą.

„Ši vieta yra labai puiki katedros eksponavimo versija. Idėja – padaryti ramią poilsio zoną su atraktyvumu ir vaizdu į katedrą“, – teigė architektas V. Rudokas.

Projekte taip pat numatyta kompozicinė vieta nedideliam meniniam akcentui, kuris galėtų atsirasti ateityje.

Savivaldybė prašo gyventojų supratimo Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Valdas Markevičius pažymėjo, kad netrukus šioje zonoje pasirodys statybinė technika ir prasidės realūs vizualizacijų įgyvendinimo darbai.

„Norime bendruomenės atsiprašyti už dar vis užtvertą dalį Prisikėlimo aikštės prieigų ir norime supratimo bei palaikymo baigiamiesiems darbams, kai bus šiek tiek triukšmo ir dulkių“, – kreipėsi V. Markevičius.

Tikimasi, kad po sutvarkymo ši vieta taps ne tik patogiu pėsčiųjų taku, bet ir nauju, visuomenei patraukliu lankytinu objektu.

Šiaulių miesto savivaldybės informacija   

The post Šiaulių širdyje archeologiniai tyrimai baigti, pradedamas sutvarkymo etapas appeared first on Šiaulių gidas.

Teatro šventė miestui

Nuo 2023 m. Valstybinio Šiaulių dramos teatro rengiamo festivalio tikslas – netikėtais scenos meno kūriniais apjungti teatrą, publiką ir miestą. Festivalio metu Šiaulių erdvės virsta viena didele scena – teatrodromu, kuriame gimsta netikėti susitikimai, bendri išgyvenimai ir kūryba.

Kaip ir kasmet, IV-asis „Teatrodromas“ provokuos ir vilios netikėtais išraiškos formų ir turinio deriniais. Iš dešimties festivalio renginių didžioji dalis – nemokami, tad norint dalyvauti tereikės užsiregistruoti ir ateiti į pasirodymo vietą, būti atviriems, smalsiems ir pasiruošusiems teatriniam nuotykiui. Demokratiškas ir lengvai prieinamas festivalis skatins dialogą tarp skirtingų miesto bendruomenių, suburs miesto gyventojus vienijančiai patirčiai.

Kitoks žvilgsnis į miestą

Šiais metais TEATRODROMAS pristatys stand-up, šiuolaikinio šokio, cirko, aplinkos, objektų teatro pasirodymus. Jis kvies naujai pažvelgti į mus supančią aplinką, įvykius ir istorijas, o kartu – atsigręžti į save nuolat kintančios tikrovės kontekste.

Visos teatro formos vienaip ar kitaip išauga iš kasdienybės, tačiau menininkai joje įžvelgia daugiau netikėtų rakursų ir paslapties. Tokia nuotaika persmelktas ir šių metų festivalio vizualinis stilius. Šiais metais jį kūrė žinoma grafikė Vaiva Kovieraitė-Trumpė.

 „Rausvoje prieblandoje skendinčiame miesto peizaže matome netikėtus objektus ir detales. Sukurtame plakate miestas skendi paslaptingoje nuotaikoje, atsiveria kitoks, nei esame įpratę jį matyti – toks ir yra šio festivalio tikslas: atsiverti netikėtumams, teatro perkuriamai tikrovei“, – festivalio vizualą komentuoja Nomeda Šatkauskienė.

„Vizuale susiliejantys sluoksniai atspindi festivalio esmę – teatras čia išeina iš įprastų rėmų ir susilieja su miesto gyvenimu. Gamtos siluetai pabrėžia aplinkos svarbą, o vingiuotos linijos, batutas ir kiti žaidimų elementai simbolizuoja judėjimą, patirtį ir šiuolaikinio gyvenimo dinamiką“, – sako menininkė Vaiva Kovėraitė-Trumpė.

Programos akcentai

Festivalio programa aprėpia platų scenos menų spektrą – nuo šiuolaikinio cirko iki stand-up komedijos.

Vienas ryškiausių programos akcentų – šiuolaikinio cirko platformos „Teatronas“ spektaklis „Šarūnas“, atliekamas ant didžiulio akrobatinio batuto. Pagal V. Krėvės dramą sukurtas darbas jungia cirką ir teatrą, judesį ir vidines būsenas. Spektaklis bus rodomas nemokamai Zubovų rūmų vidiniame kiemelyje.

Festivalio programoje – ir šiuolaikinis šokis, ir pirmą kartą pristatomas stand-up žanras. Šokio lauką atstovaus trupė „Nuepiko“ su muzikos ir garso spektakliu „Žmogus mėnulyje“, o stand-up scenoje publika išvys naujausią MB „Kūrybinio potencialo“ projektą „Comedy Kasta: aukštasis išsilavinimas“.

Vienas laukiamiausių festivalio pasirodymų – „Stalo teatro“ spektaklis vaikams „Mergaitė su šau(kš)tuvu“. Pagal Linos Itagaki ir Mariaus Marcinkevičiaus knygą sukurtas, didžiulio populiarumo sulaukęs spektaklis apie mergaitę partizanę bus rodomas VU Šiaulių akademijos botanikos sode, o bilietai į jį įprastai išgraibstomi akimirksniu.

Šiemet publika turės galimybę pamatyti net keletą premjerų, kurias pristatys jaunosios kartos teatro kūrėjai. Birželio 11 d. du pasirodymus Šiaulių jaunųjų gamtininkų stotyje parodys LMTA Klaipėdos fakulteto III kurso studentės Monika Steponavičiūtė ir Jurgita Rudėnaitė, pateiksiančios netikėtas garsių pjesių – E. Albee „Trys aukštos moterys“ ir S. Mrożeko „Tango“ – interpretacijas su VŠDT aktoriais.

Birželio 14 d. VŠDT aktorius Tautvydas Galkauskas buvusiame „Elnio“ fabrike pristatys premjerą – performatyvų tarpdisciplininį darbą „Wipe my ass“, kurio pagrindinis veikėjas – Klozetas, kvies Z kartos auditoriją į nonsense žanro politinę alegoriją apie atsakomybę.

Kaip ir kasmet, ypatingas dėmesys skiriamas jaunimui. Jiems skirti VšĮ „Teatro istorijos“ „Įbridimai“ ir „No shoes“ „Beveik laimingas“ pasirodymai, kuriuos festivalis moksleiviams siūlo stebėti nemokamai. „Įbridimai“ Talkšos ežero pakrantėje paauglius kvies intriguojančią istoriją išgyventi žingsnis po žingsnio, netikėtoje spektaklio–iškylos formoje.

Pagal J. Kunčino romaną sukurtas R. Klezio monospektaklis „Beveik laimingas“ – skirtas gimnazinių klasių mokiniams ir visiems jauniems žmonėms, norintiems pamatyti dar vieną atvirą, jaudinantį ir asmenine patirtimi paremtą pasakojimą.

Festivalį uždarys ypatingi svečiai – šiuolaikinio cirko trupės iš Belgijos „Company Midnight“ spektaklis „US“, kuriame susipina žongliravimas tikrais peiliais, akrobatika ir fizinis teatras. Trejus metus kūrėjų tobulintas pasirodymas tampa įtampos kupinu žaidimu, balansuojančiu tarp žaidimo ir realaus pavojaus.

Festivalis uždarys teatro sezoną

„Teatrodromą“ organizuojantis Valstybinis Šiaulių dramos teatras festivaliu tradiciškai uždarys 95-ąjį teatro sezoną „Prisijaukinti dabartį“.

„Šis festivalis – dovana miestui ir padėka žiūrovui už visą sezoną lydėjusią bendrystę, kantrybę ir lojalumą. Į festivalio renginius kviečiame eiti kaip į teatro šventę, nusiteikus netikėtumams ir siurprizams. Norime parodyti, kad scenos menas yra nesibaigiančių ieškojimų ir galimybių kelias. Kiekvienais metais stengiamės su festivalio žiūrovais pasidalinti įdomiausiais kūriniais, praplečiančiais teatro suvokimo ribas“, – sako festivalio meno vadovė Nomeda Šatkauskienė.

Festivalio programa ir registracija: www.teatrodromas.lt

Bilietus platina – www.bilietai.lt  

The post Teatras išeina į miestą: Šiauliuose ketvirtą kartą vyks festivalis „Teatrodromas“ appeared first on Šiaulių gidas.