„Bažnyčių naktys 2026“ programa Šiaulių mieste:

Liepos 16 d. ketvirtadienis

17.00 Edukacinis žaidimas „Kelionė laiku: po Šiaulius ir po bažnyčias“ šeimai, suaugusiesiems, mokyklinio amžiaus vaikams Šiaulių turizmo informacijos centre (Vilniaus g. 213)

ŠV. IGNACO LOJOLOS BAŽNYČIA

18.00 Šv. Mišios

19.00 Sakralinės muzikos programa „Musica de Caelo“ (liet. Muzika iš dangaus), atlieka grupė „Trio Nantes“ – Milda Baronaitė-Gudeikienė (sopranas), Julita Puidokė (fleita), Gabrielė Ašmontaitė-Bačkuvienė (arfa)

20.00 Ekskursija po senojo miesto sakralines vietas „Šiaulių bažnyčios vakaro šviesoje“. Gidas lauks prie bažnyčios (Vilniaus g. 247B).

ŠV. JUOZAPO DARBININKO BAŽNYČIA RĖKYVOJE

20.30 Akordeonininkės Eglės Bartkevičiūtės koncertas

21.30 Ekskursija „Naktis prie ežero ir maldos namų: Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios istorijos Rėkyvoje“. Gidas lauks prie bažnyčios (Poilsio g. 1B).

Liepos 17 d. Penktadienis

ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR PAULIAUS KATEDRA

17.00 Ekskursija „Puikiausia ant visų žemaičių“ (M. Valančius). Gidas lauks prie Katedros vartų (Aušros takas 3).

18.00 Šv. Mišios

19.00 Gailestingumo šventovės ansamblio sakralinės muzikos koncertas „Misericordia Domini plena est terra“ (liet. Viešpaties malonės pilna žemė), meno vadovė Gabija Adamonytė

Liepos 18 d. Šeštadienis

ŠV. JURGIO BAŽNYČIA

17.00 Ekskursija „Šv. Jurgis, 100 metų globojantis miestą“. Gidas lauks prie bažnyčios vartų (Kražių g. 17).

18.00 Šv. Mišios

19.00 Valstybinio choro „Polifonija“ koncertas „Vox Luminis“ (liet. Šviesos balsas), meno vadovas Povilas Vanžodis

Liepos 19 d. Sekmadienis

ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS NEKALTOJO PRASIDĖJIMO BAŽNYČIA

18.00 Šv. Mišios

19.00 Knygos „Lietuvos šventovės atvirukuose. Bažnyčios, cerkvės ir sinagogos miestų ir miestelių kraštovaizdyje“ pristatymas. Autorius – dr. Darius Liutikas, religinio turizmo maršruto „Malonių kelias“ kūrėjas

20.00 Vokalo grupės „Vilniaus Voices“ gospelo muzikos koncertas „Amazing grace“ (liet. Nuostabi malonė), meno vadovė Kristina Žaldokaitė

21.00 Ekskursija „Dievo namai Pietiniame“. Gidas lauks prie įėjimo į bažnyčią (Gegužių g. 57).

Liepos 18–31 dienomis spaudinių paroda „Kai bažnyčios prabyla naktį“ veiks Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje (Aido g. 27).

Koncertinių programų vedėja – Lina Jankauskaitė-Peleckienė.

Daugiau informacijos https://maloniukelias.lt/baznyciu-naktys/ 

Renginiuose bus fotografuojama ir filmuojama.

Organizatoriai pasilieka teisę keisti programą.

The post „Bažnyčių naktys 2026“ – kviečia į ypatingą vasaros patirtį! appeared first on Šiaulių gidas.

Apsistojo senelių žemėje

Pirmą kartą prieš dvejus metus į Lietuvą C. Moller atvyko su Australijos lietuvių choru „Lituana“, kuris dalyvavo Dainų šventėje. Šį kartą ji atkeliavo su ypatinga kompanija – dviem seserimis, trimis dukterėčiomis ir 18 mėnesių mažyliu, kuriam šiuo metu tenka daugiausia keliautojų dėmesio.

Viešnios iš Australijos apsigyveno kaimo sodyboje netoli Bazilionų (Šiaulių r.). Būtent iš čia per Antrąjį pasaulinį karą į Vokietiją pasitraukė Cea-Cea seneliai su dviem vaikais, o nuo 1949 metų šeima įsikūrė Australijoje. Bazilionuose tebestovi bažnyčia, kurioje susituokė jos seneliai, taip pat išlikęs ir jų gimtasis namas, kuriame dabar jau gyvena kiti žmonės. Lydima antrosios kartos pusbrolio Dariaus bei jo žmonos Romos, Cea-Cea senelių namą apžiūrėjo tik iš tolo. Vis dėlto ji be galo džiaugiasi galimybe bent trumpam pabūti ten, iš kur kyla jos giminės šaknys, pasimėgauti lietuviška gamta ir netoliese tyvuliuojančio Bazilionų ežero grožiu

Lietuvybė gydytoją domino visada, nors apie šalį ji ilgai žinojo tik iš senelių pasakojimų. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, chirurgė nusprendė aplankyti Šiauliuose gyvenančius gimines, pradėjo mokytis lietuvių kalbos ir gavo Lietuvos pilietybę. Gydytoja ypač džiaugiasi sprendimu prisijungti prie Pietų Australijoje veikiančio lietuvių choro „Lituana“. Tai jai suteikė ne tik progą dainuoti gimtąja kalba bei bendrauti su lietuviškai šnekančiais australiečiais, bet ir atvėrė duris kelionėms į Lietuvą.

Ligoninėse – ir bendri bruožai, ir finansiniai skirtumai

Savo ilgamete patirtimi C. Moller mielai dalijasi su kolegomis Šiauliuose. Tiesa, savarankiškai operuoti Lietuvoje ji negali, nes neturi čia galiojančios licencijos, tačiau ji aktyviai asistuoja chirurgams, dalyvauja vizitacijose ir prižiūri ligonius skyriuje.

Šiaulių ligoninės Chirurgijos skyriaus chirurgas Rolandas Kopūsta džiaugiasi, kad Cea-Cea puikiai pritampa kolektyve, o kolegos jai drąsiai patiki įvairius chirurginius darbus. Po pokalbio abu gydytojai kaip tik išskubėjo į operacinę atlikti atviros išvaržos operacijos, po kurios australės laukė dar viena – apendicito – operacija, tik jau su kitu kolega.

Patyrusi chirurgė vertina kiekvieną akimirką Lietuvos ligoninėje ir teigia esminių technologinių skirtumų nepastebinti: „Operacinėje mažai kas skiriasi – čia tokios pat sąlygos, įranga ir galimybės kaip ir Australijoje.“

Vis dėlto darbo organizavimo skirtumų esama. C. Moller pasakoja, kad Adelaidės ligoninės operacinėje vienu metu niekada nedirba du patyrę chirurgai. Vyresnieji gydytojai operuoja tik su jaunesniais kolegomis arba rezidentais. Dviejų aukščiausios kvalifikacijos chirurgų darbas prie vieno stalo, kaip įprasta Šiauliuose, Australijoje neįsivaizduojamas, nes tai valstybei kainuotų per brangiai.

Ko galima pasimokyti iš šiauliečių?

Australijos lietuvė pastebi, kad jos gimtojoje šalyje medikai kartu praleidžia kur kas mažiau laiko. „Labai smagu, kad čia, atėję į darbą, visi nuoširdžiai pasisveikina, paspaudžia vieni kitiems rankas“, – šypsosi gydytoja.

Jai didelį įspūdį paliko ir kasdienė Šiaulių ligoninės rutina. Kiekvieną rytą skyriaus medikai susirenka aptarti praėjusio budėjimo įvykių. Vėliau visi chirurginio profilio specialistai renkasi Chirurgijos klinikos konferencijų salėje bendram praėjusios paros darbų aptarimui. C. Moller teigimu, tai ne tik naudinga profesiškai, bet ir labai suartina kolegas.

Savanorei neįprasta atrodo ir tai, kad Šiaulių chirurgai kasryt patys vizituoja visus skyriaus ligonius. „Pas mus gydytojai po operacijos palatose pacientų nelanko. Tuo užsiima jaunesnieji gydytojai, kurie vyresniesiems praneša tik pastebėję pokyčių“, – pasakoja viešnia. Tačiau ji nuramina, kad pacientai Australijoje tikrai nelieka be gydytojo priežiūros: „Jei dėl ligonio kyla abejonių, aš pati einu į palatą, o budėjimo metu visada patikrinu visus – tiek naujai atvykusius, tiek jau gydomus pacientus.“

Gydytoja negaili komplimentų Šiaulių ligoninės tvarkai bei švarai. Ją maloniai nustebino tai, kad eidami operuoti šiauliečiai medikai visiškai persirengia. „Mes Australijoje to nedarome. Eidami į operacinę, ant tų pačių drabužių, su kuriais dirbame skyriuje, tiesiog užsivelkame vienkartinius chalatus. Manau, kad mūsų praktika nėra pati geriausia. Australijos medikams tikrai vertėtų iš šiauliečių pasimokyti tokios preciziškos higienos tiek operacinėje, tiek pačiame skyriuje“, – atvirauja C. Moller.

Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė

The post Šaknys Lietuvoje ir patirtis Australijoje: Šiaulių ligoninėje vėl savanoriauja chirurgė iš Adelaidės appeared first on Šiaulių gidas.

Birželio 29-osios vakarą Šiauliuose įvyko dar viena nelaimė. Iš ketvirto aukšto iškritęs dvejų metų ir dviejų mėnesių berniukas buvo skubiai atvežtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę kritinės būklės. Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos gydytojas Dobilas Ovsiukas sako, kad mažylio patirti sužalojimai – itin sunkūs. „Mažylis atvežtas sunkios būklės. Mūsų duomenimis, jis iškrito iš ketvirto aukšto. Berniukas patyrė sunkią galvos traumą, lūžo šonkauliai, sumuštos kepenys. Stabilizavus būklę jis buvo išvežtas į Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyrių. Vaiko būklė – labai sunki, kokios bus pasekmės, šiuo metu pasakyti sunku“, – sako gydytojas. Stabilizavus jo būklę, mažylis pervežtas į Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyrių, kur medikai toliau kovoja dėl jo gyvybės.

Jau kitądien, birželio 30-tąją, į Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai dvejų su puse metų vaiką, iškritusį iš penkto aukšto. Pirminiais duomenimis, pustrečių metų vaikas tą pačią dieną, apie 14.30 val., iškrito pro buto langą iš 5 aukšto. Mažametis šiuo metu yra gydomas Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų intensyvios terapijos padalinyje. Medikai mažojo jo būklę apibūdina kaip sunkią, bet patenkinamą.

Pasak specialistų, tokios nelaimės šiltuoju metų laiku kartojasi beveik kasmet.

Dauguma tokių nelaimių yra išvengiamos

Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgas Benediktas Jonuška pabrėžia, kad vaikų kritimai pro langus nėra atsitiktinumas – dažniausiai juos lemia pasikartojančios aplinkybės.

„Vaikai, iškritę pro langus, dažniau patiria sunkias traumas arba žūva. Apie 45 procentus tokių nelaimių baigiasi rimtais sužalojimais – lūžiais, vidaus organų pažeidimais, smegenų sukrėtimu ar kraujavimu. Galvos traumos ir įvairūs lūžiai yra dažniausi. Mirtimi pasibaigiančios traumos dažniausiai įvyksta nukritus iš penkto-šešto aukšto“, – sako vaikų chirurgas.  Pasak gydytojo, didžiausia rizika kyla jaunesniems nei penkerių metų vaikams. Dažniausiai nelaimės įvyksta svetainėse ar miegamuosiuose, kai langai būna atidaryti, o prie jų pristumti baldai. Vaikui pakanka kelių sekundžių – užlipti ant sofos, kėdės ar palangės ir persisvėrus iškristi. B. Jonuška atkreipia dėmesį, kad dalis tėvų vis dar klaidingai mano, jog apsauginiai tinkleliai nuo vabzdžių gali apsaugoti nuo kritimo. „Tinkleliai nėra apsaugos priemonė. Jie neatlaiko vaiko svorio. Mažas vaikas gali atsiremti į tinklelį manydamas, kad jis tvirtas, tačiau jis iškrenta kartu su visa konstrukcija“, – įspėja medikas.

Šiltuoju metų laiku budrumas turi būti dar didesnis

Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vadovė Evelina Klepšytė-Janauskienė sako, jog vasarą, kai patalpos dažniau vėdinamos ir langai ilgesniam laikui paliekami atviri, suaugusieji turi būti dar atidesni. „Suprantama, kad karštomis dienomis norisi daugiau gryno oro, tačiau atviras langas neturi tapti pavojumi vaikui. Raginame nepalikti mažamečių vienų kambariuose su pravirais langais, pasirūpinti langų atidarymo ribotuvais ir nepasikliauti tinkleliais nuo vabzdžių. Svarbu nuolat kalbėtis su vaikais apie pavojus, tačiau vien pokalbių nepakanka – mažų vaikų saugumą pirmiausia užtikrina suaugusiųjų priežiūra ir saugi aplinka. Karščiai vargina, tačiau sunkios traumos gali palikti pasekmes visam gyvenimui“, – teigia Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vadovė.

Paprastos priemonės gali išgelbėti gyvybę

Vaikų chirurgai ir traumatologai pabrėžia, kad prevencija būti pati veiksmingiausia apsauga.

Medikų rekomendacijos tėvams ir globėjams:

• įrengti langų atidarymo ribotuvus – lango tarpas neturėtų būti didesnis nei 10 centimetrų;
• atidaryti tik viršutinę lango dalį arba naudoti mikroventiliacijos režimą;
• nestatyti lovų, sofų, kėdžių ar kitų baldų prie langų;
• nepalikti mažų vaikų vienų kambaryje, kuriame atidarytas ar pravertas langas;
• nepasikliauti tinkleliais nuo vabzdžių – jie neapsaugo nuo kritimo;
• kambariuose, kuriuose žaidžia vaikai, langus laikyti uždarytus arba apsaugotus specialiais ribotuvais.

Gydytojai taip pat primena, kad jaunesni nei šešerių metų vaikai gali iškristi net pro labai nedidelį tarpą. Todėl langų ribotuvai turėtų neleisti jų atverti daugiau nei 10 centimetrų.

Specialistai atkreipia dėmesį ir į kitus kritimus iš aukščio. Mažesni vaikai dažnai susižaloja krisdami nuo laiptų, todėl namuose, kuriuose yra keli aukštai, rekomenduojama įrengti apsauginius vartelius. Vyresni vaikai dažniau patiria traumas nukritę nuo balkonų, stogų ar kitų aukštų vietų.

Parengė Eva Jagminaitė-Kazlauskienė

The post Į Šiaulių ligoninę per parą atvežti du pro langus iškritę dvimečiai appeared first on Šiaulių gidas.

Jaunystės nuodėmė, virtusi viso gyvenimo keliu

„Vaikystėje radiatorių nutraukiau“, – prisimindamas praeitį juokiasi Raimondas. Būdami penkiolikos metų, jie su šviesios atminties draugu iš neturėjimo ką veikti sugalvojo pajudinti daugiabučio namo ketvirtajame aukšte kabojusį radiatorių. Pajudino taip, kad vidury šildymo sezono pasipylė karšto vandens upelis, užliejęs visus aukštus iki pat pirmojo. Paaugliai tuomet pasišalino ir liko nenubausti, tačiau likimas viską sudėliojo į vietas. „Karma atsivijo – visą gyvenimą tenka remontuoti santechnikos gedimus“, – sako R. Urbietis.

Profesinis vyro kelias prasidėjo grįžus iš sovietinės armijos. 1984 metais jis įsidarbino buvusios dviračių gamyklos „Vairas“ liejykloje, kur teko dirbti ir suvirintoju, ir santechniku, budėti paromis. Vėliau patirtį kaupė kitose įmonėse, o vienos  butų ūkio tarnyboje santechniku išdirbo net 13 metų.

Į Respublikinę Šiaulių ligoninę iš didelės privačios įmonės Raimondą atvedė netikėtas sveikatos iššūkis. Persirgus COVID-19 infekcija, vyrą pradėjo kankinti stiprus dusulys, dėl kurio greitoji medicinos pagalba jį pristatė tiesiai į ligoninės priimamąjį. Gavęs reikiamą vaistų gydymą, vyras pasveiko, o sveikatai pagerėjus, dukra pastebėjo skelbimą – ligoninės Energetikos skyrius ieškojo santechniko. Ji užpildė tėčio gyvenimo aprašymą (CV) ir nuo 2023 metų rudens Raimondas tapo šios įstaigos komandos dalimi.

Ligoninės specifika: darbai, tampantys iššūkiu

Ligoninės santechniko kasdienybė – tai visi darbai, susiję su kanalizacija, maišytuvais ir vamzdynais. „Kiek turim sveikatos ir galimybių – pasidarom patys, tik dideliems darbams samdomi santechnikos įmonių specialistai“, – pasakoja Raimondas.

Didžiausias iššūkis čia – seni ligoninės vamzdynai, dėl kurių nuolat kemšasi kanalizacija. Nors vamzdynai pamažu atnaujinami, darbus labai riboja pati ligoninės specifika. Negalima tiesiog uždaryti svarbių skyrių ar trikdyti ligonių ramybės. „Negali ateiti ir daužyti sienas vamzdynui, kai palatose guli ligoniai“, – aiškina specialistas.

Kaip pavyzdį jis pateikia sudėtingą vandentiekio keitimą po Skubiosios medicinos pagalbos skyriumi. Tuomet tekdavo gyventi nuolatinėje įtampoje, baiminantis, kada dešimtmečius skaičiuojantys metaliniai vamzdžiai prakiurs. Siekiant nesutrikdyti skyriaus darbo, remontas buvo išskirstytas: vieną vasarą pakeista pusė vamzdyno, kitą vasarą – likusi dalis.

Nuo budėjimų namuose iki vamzdynų „kolonoskopijos“

Santechnikų darbas ligoninėje vyksta be sustojimo. Pagal nustatytus grafikus jie po savaitę pasikeisdami budi namuose paromis. Už šį pasyvų budėjimą yra mokamas atlyginimas, todėl vyrai nesipiktina reikalavimu neišvykti iš namų ir būti nuolat pasiekiamiems. Gavę skambutį, jie bet kuriuo paros metu skuba į pagalbą įstaigai.

Dažniausiai naktimis ar savaitgaliais tenka skubėti dėl užsikimšusios kanalizacijos. Ypatinga specifika pasižymi Psichiatrijos skyriai, kur neretai sulaužomi ir unitazo dangčiai. Anksčiau daug vargo būdavo Chirurgijos klinikoje, tačiau situacija pagerėjo ligoninei įsigijus modernią elektrinę valymo techniką. Dabar prietaiso nebereikia sukti rankomis – specialūs antgaliai ir grandinės leidžia vamzdyną išvalyti daug kokybiškiau, o tai garantuoja ilgesnį ramybės laikotarpį.

Būna situacijų, kai gedimo priežastį nustatyti plika akimi neįmanoma. Tuomet santechnikai pasitelkia specialią kamerą, kuria tiria vamzdyno vidų. Ligoninės aplinkoje toks procesas greitai gavo šmaikštų pavadinimą. „Ir patys juokaujam, kad tarsi specialistai pasiraitojam rankoves ir einam vamzdynui kolonoskopijos daryti“, – šypsosi R. Urbietis.

Užnugaryje – darni šeima

Nors darbas reikalauja daug jėgų ir budrumo, Raimondas džiaugiasi tvirtu šeimos užnugariu. Šių metų sausio 4-ąją jie su žmona Dalia paminėjo jau 40bendro gyvenimo metų. Pora užaugino du vaikus: dukrai Raimondai jau greitai sukaks 40, o sūnui Daliui – 37-eri.

Šeima pagrįstai didžiuojasi sūnumi, kuris tarnauja Karo policijoje ir yra atlikęs misiją Afganistane. Tuo tarpu dukra, įgijusiu aukštąjį išsilavinimą, džiugina tėvus augindama du anūkus – dvylikos ir trejų metų amžiaus, kurie įneša daug džiaugsmo į ilgamečių sutuoktinių kasdienybę.

Raimondo Urbiečio istorija įrodo, kad kiekvienas darbuotojas ligoninėje yra gyvybiškai svarbus, o kruopštumu, humoru ir nuoširdžiu bendravimu galima užsitarnauti ne tik kolegų pagarbą, bet ir vadovybės įvertinimą. Laikinai Energetinio ūkio skyriaus vedėjo pareigas einantis inžinierius mechanikas Saulius Grigas neslepia džiaugsmo, kad į keturių santechnikų būrį atėjo profesionalus, nemažą santechniko darbo stažą privačiose įmonėse sukaupęs Raimondas Urbietis.

„Visi esame patenkinti tuo žmogumi, nes gali savarankiškai imtis bet kokios užduoties: ar šildymo sistemos gedimai, vamzdyno avarijos, ar miesto vandens tiekimą reikia sustabdyti – Raimondui nereikia nei  pagalbos, nei patarimo“, – sako penkiolika metų ligoninėje dirbantis Saulius Grigas, jau septynerius metus atsakingas už didelio ir svarbaus Energetikos ūkio skyrius veiklą. 

Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė

The post Ligoninės santechniko kasdienybė: tarp „kolonoskopijų“ vamzdžiams ir jaunystės karmos appeared first on Šiaulių gidas.

Liepos 6 d.

11 val. šv. Mišios
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Aušros tak. 3

11.45 val. šventinė eisena
Dalyvauja Šiaulių pučiamųjų orkestras (dirig. G. Brūzga), Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“ (meno vad. R. Laugalis), „Šiaulių Jovaro progimnazijos ir Didždvario gimnazijos liaudiškų šokių ansamblis „Šėltinis“ (vad. V. ir R. Laugaliai, G. Urbonavičius, G. Petrauskė)
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra–Prisikėlimo aikštė
Org. Šiaulių kultūros centras

12 val. iškilminga Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija ir šventinis koncertas
Dalyvauja Šiaulių pučiamųjų orkestras (dirig. G. Brūzga), Juozas Janužas (tenoras), Regina Marozienė (kanklės), Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos liaudiškos muzikos ansamblis „Jovarėlis“ (meno vad. R. Vaišnorienė, vokalinės grupės vad. D. Kavaliauskienė), Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“ (meno vad. R. Laugalis), „Šiaulių Jovaro progimnazijos ir Didždvario gimnazijos liaudiškų šokių ansamblis „Šėltinis“ (vad. V. ir R. Laugaliai, G. Urbonavičius, G. Petrauskė). Trispalvę kels Šiaulių miesto garbės pilietis Vilius Antanas Kazanavičius
Prisikėlimo aikštė
Org. Šiaulių kultūros centras

14.30 val. Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos koncertas
Dalyvauja Anastasija Šumskaitė (fortepijonas), Deimantė Laurinaitytė (smuikas), Šiaulių miesto simfoninis orkestras „Camerata Solaris“ (meno vad. V. Čepinskis). Dirigentas Vilhelmas Čepinskis
Nemokamus kvietimus platina Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ kasa ir www.ticketmarket.lt
Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“, Tilžės g. 140

16 val. kultūrinė iniciatyva „Kariljonas karalienei Mortai: karūnos šviesa“
Programoje: Gdansko miesto muziejaus (Lenkija) mobilaus kariljono koncertas su kariljonininkais
Dalyvauja dr. Monika Kaźmierczak (Lenkija), Witold Maciak (Lenkija), Ignas Vydeika (Lietuva), meninė instaliacija „Karūnos šviesa“ (veiks liepos 6–26 d.)
Skveras prie Šiaulių miesto savivaldybės, Vasario 16-osios g. 62
Org. Šiaulių kultūros centras, finans. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

17–21 val. renginys „Lietuviškoji tapatybė ir atsparumas“
Programoje: edukacinės grafikos dirbtuvės „Mano karališkasis ženklas“, susitikimas su lenktynininku Roku Baciuška (pokalbio moderatorė Giedrė Brazlauskaitė), Justinos Žukauskaitės koncertas, Tautiškos giesmės giedojimas
Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namų parkas, Energetikų g. 7

19.30 val. šventinis XXIII tarptautinio Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalio koncertas
Dalyvauja atlikėjas Anyanya, kolektyvas „Vilnius Funk Collective“
Chaimo Frenkelio vilos-muziejaus parkas, Vilniaus g. 74
Org. Šiaulių „Aušros“ muziejus

21 val. visuotinis „Tautiškos giesmės“ giedojimas
Chaimo Frenkelio vilos-muziejaus parkas, Vilniaus g. 74
Org. Šiaulių „Aušros“ muziejus

KITI RENGINIAI, PARODOS

Liepos 1–3 ir 7–8 d.

Edukacija „Istorijos seklys: laisvės pėdsakais“

Skirta 1–8 kl. moksleiviams, asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių

Būtina išankstinė registracija tel. +370 41 37 17 37, el. p. jurgita.vijuniene@savb.lt

Povilo Višinskio biblioteka, Aušros al. 62

Liepos 6 d.

11 val. ekskursija autobusu „Šiaulių žemės trejybė“

Ekskursijos maršrutas: Šiauliai–Naisiai–Kryžių kalnas–Šiauliai

Bilieto kaina 10 Eur. Būtina išankstinė registracija tel. +370 678 07 707, el. p. virgilija.staseviciute@visitsiauliai.lt

Gidas lauks prie Šiaulių turizmo informacijos centro, Vilniaus g. 213

11–16 val. architekto, dizainerio ir menininko Alberto Domerecko jubiliejinės kūrybos parodos „Tapyba, skulptūra 2026–85“, šiaudinių sodų parodos „Po aukso sodais“, Šiaulių miesto tautodailininkų tapybos darbų parodos lankymas

Šiaulių kultūros centro galerija „Laiptai“, P. Bugailiškio etnologijos centras, Žemaitės g. 83

11–16 val. 65-osios kasmetinės jubiliejinės Šiaulių menininkų parodos „Šiaulių dailė“ lankymas

Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245

Org.: Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyrius, Šiaulių dailės galerija

19 val. renginys, skirtas Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai paminėti Programoje: dainos, šokiai. 21 val. visuotinis „Tautiškos giesmės“ giedojimasGytarių parkelis Org. klubas „Dainoriai“, finans. Šiaulių miesto savivaldybė pagal NVO projektą

 Renginiai, jei nenurodyta kitaip, nemokami

**************************************

Liepos 6-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje, žyminti valstybingumo pradžią ir tautinės tapatybės brandą. 1253 metais karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas įtvirtino Lietuvos valstybės vietą tuometėje Europos politinėje erdvėje ir padėjo pagrindus tolesniam valstybės vystymuisi. Ši diena primena mūsų valstybės ištakas, istorinę atmintį ir atsakomybę puoselėti laisvę bei nepriklausomybę.

Šiauliuose Valstybės dienos minėjimas prasidės 11 val. šv. Mišiomis Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje. Po jų, 11.45 val., nuo katedros į Prisikėlimo aikštę pajudės šventinė eisena. Lietuvos trispalvę lydės Šiaulių pučiamųjų orkestras (dirig. Gediminas Brūzga), Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“ (meno vad. Romualdas Laugalis) bei Šiaulių Jovaro progimnazijos ir Didždvario gimnazijos liaudiškų šokių ansamblis „Šėltinis“ (vad. Violeta ir Romualdas Laugaliai, Gintaras Urbonavičius, Greta Petrauskė). Iškilminga eisena simboliškai sujungs istoriją, tradicijas ir bendruomenę, kviesdama drauge švęsti valstybės gimtadienį.

12 val. Prisikėlimo aikštėje vyks iškilminga Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija ir šventinis koncertas. Šiemet garbė pakelti mūsų šalies trispalvę patikėta Lietuvos ekonomistui, visuomenės veikėjui ir Šiaulių miesto garbės piliečiui Viliui Antanui Kazanavičiui, daug prisidėjusiam prie miesto augimo ir vystymosi.

Kylant Lietuvos valstybės vėliavai skambės „Tautiška giesmė“, kurią atliks tenoras Juozas Janužas, Šiaulių pučiamųjų orkestras (dirig. Gediminas Brūzga) ir Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos liaudiškos muzikos ansamblis „Jovarėlis“ (meno vad. Regina Vaišnorienė, vokalinės grupės vadovė Daina Kavaliauskienė). Šventiniame koncerte taip pat pasirodys Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“ (meno vad. Romualdas Laugalis) bei Šiaulių Jovaro progimnazijos ir Didždvario gimnazijos liaudiškų šokių ansamblis „Šėltinis“ (vad. Violeta ir Romualdas Laugaliai, Gintaras Urbonavičius, Greta Petrauskė).

Šių metų Valstybės dienos programa Šiauliuose išsiskiria ir nauja kultūrine iniciatyva. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, siekdama puoselėti istorinę atmintį, pilietiškumą ir skatinti Lietuvos valstybingumui svarbių datų minėjimą, finansavimą skyrė 20 projektų Lietuvoje ir užsienyje. Tarp jų – ir Šiaulių kultūros centro projektas „Kariljonas Karalienei Mortai: Karūnos šviesa“.

„Minėdami 790-ąjį Šiaulių miesto jubiliejinius metus siekiame, kad svarbiausios valstybinės šventės įgautų naujų prasmių ir taptų ne tik iškilmingais minėjimais, bet ir gyvomis kultūrinėmis patirtimis. Todėl šių metų Valstybės dienos programą papildo kultūrinė iniciatyva „Kariljonas karalienei Mortai: karūnos šviesa“, kviesianti istoriją pažinti per meną ir muziką. Tikime, kad tokie projektai padeda aktualizuoti istorinę atmintį ir leidžia naujai pažvelgti į Lietuvos valstybės ištakas“, – sako Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.

Projektas aktualizuoja karalienės Mortos ir Šiaulių krašto sąsajas su Lietuvos valstybės kūrimosi istorija, sujungdamas profesionalią kariljonų muziką, šiuolaikinį meną ir istorinę atmintį. Vienu ryškiausių akcentų taps iš Gdansko miesto muziejaus (Lenkija) atkeliausiantis mobilus kariljonas – suderintų varpų muzikos instrumentas, kurio skambesys Europoje nuo seno siejamas su iškilmingomis valstybinėmis progomis.

Nuo 16 val. skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės prasidės kultūrinė iniciatyva „Kariljonas karalienei Mortai: karūnos šviesa“. Programoje skambės Gdansko miesto muziejaus mobiliojo kariljono koncertas, kurį atliks kariljonininkai dr. Monika Kaźmierczak ir Witold Maciak iš Lenkijos bei Ignas Vydeika iš Lietuvos. Tą pačią dieną lankytojai galės išvysti meninę instaliaciją „Karūnos šviesa“, kuri iki liepos 26 d. kvies atrasti karalienės Mortos istoriją, Lietuvos valstybingumo ištakas ir karūnos simbolinę reikšmę per šiuolaikinio meno patirtį.

Valstybės dienos minėjimas tęsis Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose. Nuo 17 iki 21 val. čia vyks renginys „Lietuviškoji tapatybė ir atsparumas“, kuriame lankytojų lauks edukacinės grafikos dirbtuvės „Mano karališkasis ženklas“, susitikimas su lenktynininku Roku Baciuška, kurį moderuos Giedrė Brazlauskaitė, vyks Justinos Žukauskaitės koncertas. 21 val. renginio dalyviai, kartu su lietuviais visame pasaulyje, prisijungs prie tradicinio „Tautiškos giesmės“ giedojimo. Nuo 2009 metų ši iniciatyva tapo prasmingu viso pasaulio lietuvius vienijančiu simboliu, primenančiu, kad valstybės stiprybė pirmiausia gimsta iš bendrystės, istorinės atminties ir meilės savo šaliai.

Liepos 6-ąją šventiniai renginiai vyks ir kitose miesto kultūros įstaigose. 14.30 val. Šiaulių miesto koncertinėje įstaigoje „Saulė“ vyks Valstybės ir Tautiškos giesmės dienos koncertas, kuriame pasirodys pianistė Anastasija Šumskaitė, smuikininkė Deimantė Laurinaitytė bei Šiaulių miesto simfoninis orkestras „Camerata Solaris“, diriguojamas Vilhelmo Čepinskio.

Vakare, 19.30 val., Chaimo Frenkelio vilos-muziejaus parke XXIII tarptautinio Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalio koncertą surengs atlikėjas Anyanya ir kolektyvas „Vilnius Funk Collective. 21 val. visi susirinkusieji kviečiami drauge prisijungti prie visuotinio „Tautiškos giesmės“ giedojimo, simboliškai vainikuojančio Valstybės dienos minėjimą. Šventinę dieną taip pat papildys parodos, edukacijos, ekskursijos ir kitos kultūrinės veiklos, kviesiančios įvairiais būdais pažinti Lietuvos istoriją, kultūrą ir valstybingumo tradicijas.

The post Šiauliai kviečia švęsti Valstybės dieną – Liepos 6-osios programa appeared first on Šiaulių gidas.

Pilną laidą galite pamatyti čia: Pasaulio čempionatas su Kesminu #4: Turkiška nekokybė, portugalų pasirodymas ir likusios aktualijos [youtu.be]

Pokalbį vyrai pradėjo lengva gaida – nuo karšto savaitgalio ir nelengvos futbolo gerbėjo dalios, kai už lango šviečianti saulė vilioja prie vandens, tačiau čempionato tvarkaraštis neleidžia atsitraukti nuo ekranų.

„Kai lijo už lango – buvo daug smagiau. Dabar pasižiūriu visų „Instagram“ storiukus, o ten Palanga, ežerai, upės, baidarės… Aš baidariauju nebent su norvegais tribūnose“, – juokėsi Kvitkauskas.

Vis dėlto oro sąlygos čempionato dalyviams ir žiūrovams sukėlė ne tik buitinių nepatogumų.

Prancūzijos ir Irako rungtynių Filadelfijoje antrojo kėlinio pradžia dėl perkūnijos bei žaibavimo buvo atidėta beveik dviem valandoms. Po priverstinės pauzės mačas buvo pratęstas, o Prancūzija iškovojo užtikrintą pergalę 3:0.

„Žiūrovams tai čia kosminė nesąmonė. Jei škotai būtų žaidę, tai alų ten iš visų apylinkių būtų tekę vežti“, – situaciją su humoru komentavo Vaitiekūnas.

Tikrojo komandų pajėgumo dar nematyti

Perėjus prie rimtesnių temų pirmiausia nuaidėjo klausimas – tai kuri gi rinktinė kol kas palieka geriausią įspūdį?

Kesminas išskyrė Argentiną ir jos ryškiausią žvaigždę, įvarčius vieną po kito štampuojantį Lionelį Messi. Vis dėlto komentatorius ragino neskubėti daryti galutinių išvadų, nes didžioji dalis komandų dar nevažiuoja aukščiausia pavara.

„Aš mažiau tikėjausi iš Argentinos ir iš jų vieno nelabai žinomo žaidėjo – Messi. Visa kita… Dar kol kas nelabai suprantu algoritmo, nors jo turbūt dar neįmanoma suprasti, – svarstė Kesminas. – Dabar yra sužaistos vienos ar dvejos rungtynės. Komandų, kurios eis toli, laukia aštuoni mačai, penkios savaitės. Jie kitaip išsiskaičiuoja savo formą, jos kreivę – kada reikia pradėti žaisti, kada dar galima lengviau.“

Pasak jo, išplėstas čempionato formatas komandoms kelia visiškai naujų iššūkių. Futbolininkai ir treneriai dar neturi ankstesne patirtimi pagrįsto atsakymo, kaip tinkamai paskirstyti jėgas visai turnyro distancijai, kuri finišo tiesąją pasieks vos liepos 19 d.

„Turbūt tik po čempionato galėsiu daryti išvadas, kas geriausiai prisitaikė ir nuspėjo, kaip reikia paskirstyti jėgas pirmenybėse. Tos komandos, kaip ir mes, dar nežino, kaip iš tikrųjų ir kada reikia žaisti. Jos tiesiog negali žinoti, nes taip dar nebuvo žaista“, – sakė Nerijus.

„Nuo atkrintamųjų pradžios yra penki finalai, – tęsė jis. – Dabar dar galima pastrateguoti. Mano supratimu, didžioji dalis taip ir daro. Tikrojo pajėgumo dar nematome.“

Čempionus vėl tempiantis Messi

Argentina čempionatą pradėjo dviem užtikrintomis pergalėmis – 3:0 įveikė Alžyrą ir 2:0 Austriją. Surinkę šešis taškus pasaulio čempionai jau užsitikrino pirmąją J grupės vietą.

Kvitkauską nustebino ne tiek pačios Argentinos rezultatai, kiek tai, kad komandos žaidimas ir toliau praktiškai visiškai priklauso nuo 39-ąjį gimtadienį šiandien mininčio Messi.

„Nepasakyčiau, kad Argentinos forma yra stebinanti, gal Messi stebina. Nesitikėjome, kad ir vėl žaidimas suksis aplink jį, turbūt galvojome, kad kiti žaidėjai imsis daugiau iniciatyvos, – teigė Ervinas. – Dabar jie iš esmės žaidžia tą patį, ką ir prieš ketverius metus. Komanda yra pastatyta aplink Messi, o kiti turi užduotį kamšyti skyles.

Tu į juos žiūri ir matai, ko jie nori aikštėje – būti sunkiai įveikiama komanda gynyboje. Jie turi Messi, yra ir kitų futbolininkų, kurie gali sublizgėti. Tikrai kažkiek nustebino, jų akcijos pakilo.“

Pats Messi per pirmąsias dvejas rungtynes įmušė visus penkis Argentinos įvarčius. Taip jis padidino savo pasaulio čempionatuose pelnytų įvarčių skaičių iki 18 ir aplenkė iki tol rekordą savose rankose laikiusį vokietį Miroslavą Klosę.

„Aišku, žaidė prieš Alžyrą ir Austriją – tai nėra varžovai, prieš kuriuos reikėtų daryti labai rimtas išvadas. Bet penki įvarčiai per dvejas rungtynes vis tiek yra žiauriai stipru. Jis dabar ryškus, bet vertinsime po viso čempionato. Visgi žmogui 39-eri, pažiūrėsime, kaip jis patrauks visą distanciją“, – sakė Kesminas.

Turkijos fiasko

Gerokai liūdniau čempionatas susiklostė Turkijai. Vincenzo Montellos auklėtiniai 0:2 nusileido Australijai, o kitame mače 0:1 pralaimėjo Paragvajui.

Po dviejų turų turkai neturi nei taškų, nei įvarčių ir jau yra praradę galimybes žengti į kitą etapą. Paskutiniame ture liko tik simbolinis mačas su pirmenybių pagrindine organizatore – JAV.

Kesminas Turkijos problemas siejo su pagrindinių komandos talentų jaunyste. Arda Guleras ir Kenanas Yildizas žibėjo klubiniame sezone, tačiau jiem abiem dar yra vos 21-eri.

„Tai yra jauni žaidėjai, ne tie, kurių galvose viskas sudėliota į lentynas. Kai atsiranda tokia įtampa, yra ir karščiavimosi, ir neapgalvotų sprendimų“, – sakė Nerijus.

Kvitkauskas pridūrė, kad turkams neparankus buvo ir varžovų pasirinktas žaidimo stilius.

„Turkams, mano nuomone, palankiau žaisti su Europos komandomis. Tuomet abi ekipos pradeda žaisti, panašus stilius. Na, o dabar tokie du varžovai, kurie atsistojo, pradėjo nuo gynybos, pirmi įmušė, o tuomet jau gali daužyti tą sieną. Jos pramušti nepavyko. Ir neturėjo puolėjo tokio bokšto, kuriam būtų galima užmetinėti kamuolius“, – analizavo Kvitkauskas.

Olandų (ne)pasikeitimas ir beviltiškas Tunisas

Nyderlandai po pirmųjų grupių etapo rungtynių, kuriose sužaidė lygiosiomis (2:2) su Japonija sulaukė nemažai kritikos dėl savo pragmatiško žaidimo stiliaus. Visgi antrajame ture olandai pademonstravo kokybę ir net 5:1 sutriuškino švedus.

Vaitiekūnas bedė pirštu į rezultatus ir kalbėjo apie kardinalų Nyderlandų pokytį žaidime, tačiau su šia nuomone nesutiko Kesminas.

„Susimušė viską. Mano supratimu, jie žaidė normalų futbolą, tiesiog realizavo visas progas. Pirmose rungtynėse su japonais antrasis kėlinys iš kokybės pusės buvo puikus. Ne vienos komandos, o abiejų. Olandai kol kas sužaidė tris labai kokybiškus kėlinius. Tas pirmasis kėlinukas su Japonija buvo toks įsivažiavimo, o toliau jie labai gerai žaidžia“, – teigė komentatorius.

Prieš paskutinį turą Nyderlandai ir Japonija turi po keturis taškus bei vienodą keturių įvarčių teigiamą balansą, tačiau olandai yra pelnę vienu įvarčiu daugiau. Trečioje vietoje esanti Švedija turi tris taškus, o abu mačus pralaimėjęs Tunisas jau yra eliminuotas.

Tunisiečiai pirmiausia 1:5 nusileido Švedijai, o vėliau 0:4 buvo sutriuškinti Japonijos. Per dvejas rungtynes praleidusi devynis įvarčius komanda tinklalaidės dalyviams paliko bene prasčiausią įspūdį visame turnyre.

Primename, kad po pirmojo susitikimo Afrikos komanda nusprendė iškart pakeisti ir vyriausiąjį trenerį.

„Kiurasao ir ta pasitaisė, taškelį iškovojo…“ – lygino Kesminas.

„Kažkaip visi žaidžia, beveik nieko negali nurašyti. Na, turkai, aišku, bet jie bent jau žaidė, o Tunisas tai iš viso kažkoks nesusipratimas… Mačiau, yra nusiskundimų ir socialinėje erdvėje, kad Tunisas yra komanda, kuri eikvoja mūsų brangų laiką čempionate“, – griežtai kalbėjo Kvitkauskas.

Labiausiai nuvilianti komanda

Didžiausiu nusivylimu tinklalaidės dalyviai pavadino Urugvajų. Pietų Amerikos rinktinė pirmosiose rungtynėse 1:1 sužaidė su Saudo Arabija, o antrajame susitikime nesugebėjo įveikti pasaulio čempionato debiutantės Žaliojo Kyšulio rinktinės – mačas baigėsi 2:2.

„Man labai gaila to, kaip atrodo Urugvajus. Tikėjausi solidesnio žaidimo“, – pripažino Vaitiekūnas.

H grupėje pirmauja keturis taškus turinti Ispanija. Urugvajus ir Žaliasis Kyšulys turi po du, o Saudo Arabija – vieną tašką.

Paskutiniame ture urugvajiečių laukia Europos čempionė Ispanija, todėl dar vienas pralaimėjimas gali ne tik užverti kelią į atkrintamąsias, bet, Saudo Arabijai įveikus Žaliąjį Kyšulį, nustumti Urugvajų į paskutinę grupės vietą.

„Aš irgi galvojau, kad gali nustebinti į gerąją pusę, bet kol kas taip neatrodo. Mano supratimu, jie turėjo ir turėtų žaisti geriau. Ir dabar dar tokia situacija, kad pralaimėję ispanams gali likti paskutiniai grupėje bei baigti čempionatą. Tikrai ne to tikėjomės“, – kalbėjo Kesminas.

Kvitkauskas savo ruožtu negailėjo kritikos Urugvajaus atakos smaigalyje žaidžiančiam „Liverpool“ atstovui Darwinui Nunezui.

„Jų turbūt vis dar geriausias puolėjas – Luisas Suarezas – dabar sėdi tribūnose. Tik dabar jau negali kandžioti varžovų, tai turbūt kandžioja nagus. Bet matyti Darwiną Nunezą atakos smaigalyje yra tiesiog baisu“, – sakė jis.

Tinklalaidėje vyrų trijulė taip pat pažvelgė į ateitį ir pasidalijo savo prognozėmis artėjantiems pasaulio čempionato mačams.

The post Kesminas apie Messi šou: „Žiauriai stipru, bet vertinsime po čempionato“ appeared first on Šiaulių gidas.

Prioritetas – šeimai, bet svajonė neišblėso

Iš Šakių rajono kilusi Inga Katinienė medicinos kelią pasirinko neatsitiktinai. Jos giminėje yra nemažai medikų, o ir tėvai labai norėjo bei skatino dukrą sukti į šią sritį. Mokslai sekėsi puikiai, todėl Inga sėkmingai įstojo į Lietuvos Medicinos akademiją (LMA) Kaune.

Visgi, baigusi šešerių metų pagrindines medicinos studijas, mergina rezidentūros iškart nepasirinko. Tam įtakos turėjo ne tik dvejonės dėl specialybės, bet ir asmeninis gyvenimas – buvo sukurta šeima, gimė vaikai. Jauna gydytoja pasirinko kitą kelią, kuriame prioritetu tapo namų židinys. Augindama atžalas Inga dirbo farmacinėje kompanijoje, tačiau širdyje jautė, kad tai – ne jos vieta.

„Turiu savo ratuką, kuriame ir sukuosi“, – šiandien šypsosi gydytoja. Šiuo metu jos ir vyro Eligijaus šeimoje auga keturi vaikai. Vyriausiajam Matui – jau 25-eri ir jis Vilniaus universitete eina tėvų pėdomis – studijuoja mediciną. Dukra Darija Kaune mokosi kosmetologijos, o jaunesnieji Rapolas ir Kasparas dar yra moksleiviai.

Kai mažiausias sūnus paaugo, Inga suprato – laikas grįžti prie to, kas buvo atidėta ir prieš aštuonerius metus įstojo į LSMU vaikų ligų rezidentūrą.

Inga nusprendė pasirinkti vaikų ligų ir vaikų pulmonologijos specializaciją. Prieš trejus metus sėkmingai baigusi rezidentūrą, ji įgijo abiejų sričių gydytojos diplomą.

Šiandien Inga džiaugiasi tokiu sprendimu: „Dabar turiu dvi specialybes, kurios viena kitą puikiai papildo. Darbo pobūdis priėmimo skyriuje kitoks – čia matai labai daug visko, todėl nepamiršti bendrosios pediatrijos, o kaip specialistė puikiai pritaikau ir pulmonologijos žinias“.

Užauginusi keturis vaikus, gydytoja pripažįsta, kad praktiniame darbe jaučia didžiulį privalumą – ji visiškai nebijo prieiti prie mažųjų pacientų, puikiai supranta jų ir tėvų psichologiją.

Kelias į Šiaulius ir baimių išsisklaidymas

Baigus studijas, kolegė Ingai rekomendavo pasidomėti Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos centre, kuris kaip tik ieškojo budinčio gydytojo pediatro. Šiauliai gydytojai buvo visiškai nepažįstamas miestas, ligoninė – taip pat. Vienintelis pažįstamas veidas buvo skyriaus vadovė Gitana Bykova, su kuria teko kartu dirbti rezidentūros metu.

„Dėl to nebuvo didelės baimės atvažiuoti. Žinojau, kad dirba kompetentingas žmogus, kuris, prireikus pagelbės ir patars“, – prisimena I. Katinienė. Darbo sąlygos ir siūlomos galimybės Kaune gyvenančiai gydytojai tiko, todėl ji nusprendė pabandyti.

Šiandien, po trejų darbo metų, gydytoja drąsiai sako, kad visos pradinės baimės išsisklaidė. Nors ji su šeima tebegyvena Kaune, o dirba Šiauliuose ir Panevėžyje, toks ritmas jai tinka.

„Vairuoti man patinka. Važiavimui skirtą laiką išnaudoju produktyviai – klausausi audio knygų, paskaitų. Net būnant namuose taip produktyviai laiko išnaudoti ne visada pavyktų, nes namie norisi laisvalaikio ir pabuvimo su šeima“, – pasakoja medikė, artimiausiu metu neplanuojanti keisti gyvenamosios vietos. Keltis gyventi į Šiaulius ar Panevėžį šeima galbūt galvos tik tuomet, kai užaugs ir namus paliks visi vaikai.

Dinamiškas darbas be monotonijos

Vaikų skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos centrą, į kurį atkeliauja vidaus ligų profilio sveikatos sutrikimų turintys vaikai (su chirurgine patologija bei traumas patyrę mažieji nukreipiami į Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centrą), priklausomai nuo sezoniškumo, per parą vidutiniškai apsilanko apie 20-60 pacientų. Vasarą dienomis būna ramiau, tačiau vakarop ir naktį srautas pastebimai išauga. Šaltuoju sezonu darbas vyksta intensyviai beveik visą parą.

Gydytoja pastebi, kad dalis tėvų į Vaikų skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos centrą atvyksta tiesiog nenorėdami laukti eilėse pas šeimos gydytoją. Tai sukuria papildomą krūvį personalui, nes vaiką reikia apžiūrėti ir skirti ambulatorinį gydymą. Tiesa, tėvų viltis „praeiti greičiau“ ne visada pasiteisina – pacientai priimami pagal būklės skubumą, tad tiems, kuriems reikalinga tik ambulatorinė pagalba, tenka palaukti.

I. Katinienei darbas priėmimo skyriuje patinka dėl savo dinamikos: „Čia didesnė įtampa, didesnė kaita, daugiau iššūkių, reikia greitai reaguoti – nėra jokios monotonijos“.

Skyriuje veikia aštuonios stebėjimo palatos, kur gydytojai prisiliečia prie ramesnės pediatrijos ir gali pamatyti savo darbo vaisius. „Kai skiri ambulatorinį gydymą ir išleidi namo, rezultato nematai – pacientą toliau stebi šeimos gydytojas. O stebėjimo palatoje pats matai, kaip vaikui pagerėja, gydymas pasiteisina ir pacientas išleidžiamas namo ramia širdimi. Aišku, būna ir tokių atvejų, kuomet reikalingas tęstinis gydymas stacionare, tuomet pacientas perkeliamas į skyrių“, – pasakoja gydytoja.

Be įprastų stebėjimo palatų, skyriuje yra viena atskira palata (skirta naujagimiams, kūdikiams bei onkologiniams ligoniams apsaugoti nuo kontaktų), izoliacinė palata – užkrečiamosiomis ligomis sergantiems vaikams bei intensyviosios terapijos palata, kurioje stabilizuojami ūmios būklės pacientai prieš juos perkeliant į stebėjimo palatą arba kitus skyrius.

Sustyguotas darbas ir saugumo jausmas

Vaikų skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos centre šiuo metu trūksta gydytojų, todėl I. Katinienei, kaip ir kitiems kolegoms, kartais tenka dirbti ir papildomai. Tačiau nuovargį atperka nuostabi skyriaus aplinka ir komanda.

Gydytoja negaili geriausių žodžių savo kolegoms ir slaugytojoms: „Kolektyvas labai stiprus. Gydytojai sulaukia didžiulės pagalbos iš profesionalių slaugytojų. Šio skyriaus unikalumas – viskas yra nepriekaištingai sustyguota, nuo tvarkos iki gydomojo darbo. Visi žino, kas ką ir kada turi daryti, nėra jokio chaoso. Dirbame ranka rankon. Smagu, kai jautiesi visiškai saugus, dirbdamas savo darbą“.

Džiaugiasi gydytojos darbu ir centro vadovė Gitana Bykova bei slaugos administratorė Zita Abakienė, nes jau įsitikino, kad tai ypač aukštos kvalifikacijos, labai rūpestinga  gydytoja, pasirengusi padėti ir patarti.

Matydama daug buvusių kurso draugų, kurie po sunkių studijų pasuko visiškai kitais keliais, Inga Katinienė džiaugiasi nepasidavusi. Darnus kolektyvas, saugi aplinka ir kasdienis prasmės pojūtis Šiauliuose patvirtina – jos sugrįžimas į mediciną yra teisingas ir lauktas žingsnis.

Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė

The post Užauginusi keturis vaikus gydytoja I. Katinienė grįžo į mediciną ir atrado save Šiauliuose appeared first on Šiaulių gidas.

STICHIJŲ KIEMAI

19.00–22.00 val. Vandens stichijos kiemas
Zubovų parkas (Aušros al. 50)
Ritualas „Virsmo vartai“, interaktyvi erdvė „Balto lino kiemas“ (Šiaulių menų mokyklos teatro studija „Kompanija šauni“ (vad. D. ir V. Dargiai), Šiaulių kultūros centro mėgėjų teatras „Durys“ (meno vad. V. Dargis), edukacinis vyksmas „Midaus namai“, kūrybinės dirbtuvės „Medžių dvasios“, „Kvapo lašas“, Šiaulių kultūros centro folkloro ansamblių – „Salduvė“ (meno vad. D. Daknys) ir „Vijolė“ (meno vad. A. Stankus) ir Šiaulių Dainų muzikos mokyklos jaunimo folkloro ansamblio „Vieversėlis“ (vad. A. Stankus) muzikiniai pasirodymai „Skambanti versmė“
Jonų, Janinų ir Janių lauks staigmenos!

19.00–22.00 val. Žemės stichijos kiemas
Skveras prie Šiaulių miesto savivaldybės (Vasario 16-osios g. 62)
Monetų kalimas, odos ir žalvario dirbtuvės, skrabalų bei šakočių kepimo edukacijos, etnografiniai žaidimai bei kulinarinio ir tautodailės paveldo prekybininkai

19.00–22.00 val. Oro stichijos kiemas
Povilo Višinskio aikštė (Vilniaus g. 130)
Smilkymo ir žolinių smilkalų gamybos edukacija, rištinių juostų edukacija, „Valpainių“ sūrių degustacija, sviesto mušimo edukacija, „Valerijono“ krautuvėlės edukacija, liaudiški šokiai (dalyvauja Šiaulių kultūros centro kolektyvai – liaudiškų šokių ansamblis „Kalatinis“ (meno vad. I. Šerpytienė, E. Račkauskas), liaudiškų šokių grupės „Vajaunas“ (meno vad. R. Laugalis), „Šėvulis“ (meno vad. G. Petrauskė) ir Šiaulių Dainų progimnazijos liaudiškų šokių studija „Šermukšnėlė“ ir vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Šermukšnis“ (vad. I. Šerpytienė, E. Račkauskas), Šiaulių Jovaro progimnazijos ir Didždvario gimnazijos liaudiškų šokių ansamblis „Šėltinis“ (vad. V. ir R. Laugaliai, G. Urbonavičius, G. Petrauskė) bei kulinarinio paveldo prekybininkai

19.00–22.00 val. Ugnies stichijos kiemas
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos kiemas (P. Višinskio g. 38)
Būrimas iš kupolių, žolynų turgelis, ritualinis vyksmas „Gintaro dulkės“ bei ugnies skėlimo iš titnago edukacija
Bus prekiaujama Joninių vainikais iš gėlių, kupolėmis, gintaro dulkėmis

Vakaro metu aplankius stichijų kiemus bus galima rinkti specialius ženklus žemėlapyje (žemėlapius galima pasiimti, bet kuriame iš keturių kiemų) ir Saulės Laikrodžio aikštėje atsiimti atminimo dovaną.

Renginio trukmė: ~3 val.

Visa renginių ciklo „Saulės augimas. Saugantis lokys“ programa: https://www.siauliukc.lt/news/4405/63/Renginiu-ciklas-Saules-augimas-Saugantis-lokys/

Organizatorius – Šiaulių kultūros centras.
Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės masiniuose renginiuose

Mieli lankytojai, dalyvaudami renginiuose, neprieštaraujate, kad jie gali būti filmuojami ar fotografuojami, o jų nuotraukos viešinamos Šiaulių kultūros centro internetinėje svetainėje, žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose.

Renginys nemokamas

Jubiliejiniai Šiaulių miesto gimtadienio metų renginiai pulsuoja tautos atmintimi, gyvomis tradicijomis ir lietuviškumu. Jie išryškina miesto paveldo, istorijos, tapatybės rėžius ir stiprina identitetą, o tradicijomis, dainomis, šokiais, apeigomis stiprinama tautos atmintis ir kuriama bendrystė. Senųjų lietuvių tradicijoje Joninių naktis – virsmo laikas. Ši naktis laikyta stebuklinga, nes vanduo įgauna ypatingą galią, ugnis apvalo, žolynai saugo paslaptis, o žmogus tampa artimesnis gamtai ir pats sau. Neatsitiktinai šioje išskirtinėje naktyje savo vietą atranda ir Šiaulių jubiliejinių metų pasakojimas – apie miesto augimą, stiprybę ir bendruomenę. Šiemet visos šios vertybės atgis keturiuose stichijų kiemuose, išsidėsčiusiuose skirtingose miesto erdvėse.

„Renginių ciklas „Saulės augimas. Saugantis lokys“ kviečia ne tik prisiminti miesto istoriją, bet ir ją patirti. Norėjome, kad Joninių vakaras taptų gyvu pasakojimu apie Šiaulius – jų simbolius, žmones ir vertybes. Keliaudami per stichijų kiemus lankytojai galės atrasti senųjų tradicijų grožį, o vakaro kulminacijoje tapti ypatingo momento liudininkais – išvysti ugnies šviesoje atgyjančias „Saulės stulpų“ šamoto skulptūras. Tikime, kad ši naktis dovanos ne tik įspūdžių, bet ir bendrystės jausmą, kuris jubiliejiniais metais įgauna ypatingą prasmę“, – intriguoja Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.

Nuo 19 iki 22 valandos skirtingose miesto erdvėse veiks keturi stichijų kiemai, kviesiantys pažinti senąsias tradicijas per patirtį, kūrybą ir gyvą bendravimą. Zubovų parke įsikurs Vandens stichijos kiemas, kuriame lankytojų lauks ritualas „Virsmo vartai“, interaktyvios erdvės, kūrybinės dirbtuvės, edukaciniai užsiėmimai ir folkloro muzikos pasirodymai. Žemės stichijos kieme, skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės, bus galima susipažinti su senaisiais amatais, išbandyti monetų kalimą, odos ir žalvario dirbtuves, dalyvauti edukacijose bei etnografiniuose žaidimuose.

Povilo Višinskio aikštėje karaliaus Oro stichijos kiemas, kuriame netrūks liaudiškų šokių, edukacijų, degustacijų ir gyvo bendravimo, o Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos kieme veiksiantis Ugnies stichijos kiemas pakvies į būrimus iš kupolių, žolynų pasaulį, ritualinius vyksmus ir pažintį su senąja ugnies įžiebimo tradicija.

Vakaro metu šventės dalyviai bus kviečiami leistis į simbolinę kelionę per visas keturias stichijas. Aplankius kiekvieną kiemą ir specialiame žemėlapyje surinkus ženklus, Saulės Laikrodžio aikštėje bus galima atsiimti atminimo dovaną – mažą prisiminimą apie trumpiausios metų nakties nuotykį.

22.30 val. Saulės Laikrodžio aikštėje prasidės koncertinė programa „Mes – Lietuva!“, kurioje pasirodys Valstybinis ansamblis „Lietuva“. Programa pakvies pažvelgti į lietuvišką tapatybę per muziką, šokį ir gyvą kultūros paveldą, o vakaro nuotaiką sustiprins tautinės kultūros grožis ir stiprybė.

Artėjant vidurnakčiui visų kelių kryptis ves Talkšos ežero pakrantės link. Čia, prie skulptūros „Geležinė lapė“, 23.45 val. ugnies liepsnų, sutartinių ir būgnų ritmų apsuptyje gims vienas įspūdingiausių ir mistiškiausių Joninių vakaro momentų – didelio formato šamoto skulptūrų plenero „Saulės stulpai“ kūrinių atidengimo ritualas.

Ugnies nušviestoje erdvėje visuomenei atsivers keturios monumentalios skulptūros – „Bundantis jautis“, „Saugantis lokys“, „Kunigaikštiška kepurė“ ir „Apvaizdos akis“. Šie kūriniai, įkvėpti Šiaulių miesto simbolių ir jubiliejinių metų idėjų, taps meniniu pasakojimu apie miesto stiprybę, išmintį, globą ir istorinę atmintį. Jų autoriai – menininkai Irena ir Vilius Šliuželiai (Šiauliai, Lietuva), Beāte Kate Ločmele (Jekabpilis, Latvija), Rūta Kurpniece (Ryga, Latvija), Tiina Kaljuste (Talinas, Estija), Živilė Bardzilauskaitė-Bergins (Kaunas, Lietuva) ir Domilė Ragauskaitė-Svirnelienė (Štutgartas, Vokietija).

Šamoto skulptūrų atidengimo rituale dalyvaus Pasvalio sutartinių giedotojų grupė „Rags“, Šiaulių kultūros centro choreografijos studija „Aušrelė“ (meno vad. M. Kosaitis, V. Adomėnaitė-Butnorienė), Šiaulių Jovaro progimnazijos ir Didždvario gimnazijos liaudiškų šokių ansamblis „Šėltinis“ (vad. V. ir R. Laugaliai, G. Urbonavičius, G. Petrauskė), Šiaulių Dainų progimnazijos liaudiškų šokių studija „Šermukšnėlė“ (meno vad. I. Šerpytienė, vad. E. Račkauskas). Tikimasi, kad Joninių naktį ugnis, muzika, šokis ir menas susijungs į vieną bendrą pasakojimą apie Saulės miestą, jo istoriją ir bendruomenę.

The post Joninių naktį – ugnies ritualai, magija ir apeigos appeared first on Šiaulių gidas.

Kas jau įvyko, kas laukia ateityje, kas gerąja prasme išgąsdino, o kas nuvylė? Trijulė atsakė į visus šiuos klausimus.

Pilną laidą galite pamatyti čia: Pasaulio čempionatas su Kesminu #3: Stebinantys autsaideriai, slogi Ispanija ir žvaigždės tribūnose [youtu.be]

Čempionato startas: abejotina kokybė, bet gera nuotaika

Vertindami pirmąsias rungtynes, pašnekovai pabrėžė, kad pasaulio čempionatas turi savo specifiką, kuri nebūtinai sutampa su gryna sportine kokybe.

„Na, kažkiek tai tos kokybės kai kuriuose epizoduose, kai kuriuose mačuose trūksta, bet man tai pasaulio čempionatas nėra vien tiktai apie kokybę, – pradėjo Kvitkauskas. – Akivaizdu, kad bus kažkur tų silpnesnių komandų, kai išsiplėtė iki 48 rinktinių ir panašiai, bet man tai svarbiausia tas vaibas. O jis kol kas atrodo visai neblogas“.

Ypač Erviną sužavėjo vieną iš čempionato organizatorių – Meksika. Anot jo, šioje valstybėje šventinė nuotaika jaučiasi labiausiai.

„Pavyzdžiui, kas Meksikoje vyksta, tai stebėti yra nerealu. Ten Meksikos iš kažkur staiga atsiradusi nereali draugystė su Pietų Korėja – čia yra kažkoks vau iš tikrųjų. Visiškas siurrealizmas, ta prasme žiūri, atrodo kaip būtų geriausi draugeliai“, – žavėjosi buvęs futbolininkas.

„Kaimynės“, – dėl šalių, kurias skiria 12 tūkst. kilometrių, juokėsi Vaitiekūnas.

Viena iš žemos kokybės priežasčių tam tikruose mačuose buvo įvardytas neįprastas rungtynių laikas.

„Prikelia futbolininkus, jie pavalgo pusryčius viešbutyje ir važiuoja iškart žaisti. Tai toks ir gaunasi futbolas“, – teigė Kesminas.

„Kai kurie futbolininkai ten žaidžia labai anksti ir taip nėra pratę, – pritarė Kvitkauskas. – Pavyzdžiui, tu įsivaizduok Europoje, jeigu tu žaidi geriausiose komandose, tavo visi susitikimai yra vėlyvi, o čia tave verčia 12 ar 13 valandą dienos žaisti. Tai nėra lengva ir aš manau, kad po savaitės ar dviejų įpras.“

Po pirmo mačo – pokyčiai Tuniso rinktinėje

Viena didžiausių turnyro naujienų tapo žaibiškas Tuniso rinktinės sprendimas atleisti vyriausiąjį trenerį po pralaimėjimo Švedijai 1:5. Afrikos šalis atleido vairininką Sabri Lamouchi, kurį pakeitė Hevre’as Renardas.

„Mes nežinome, gal jau prie rezultato 1:3 jį atleido. Gal pertraukos metu“, – iš situacijos juokėsi Kesminas.

Visgi surimtėję pašnekovai tokį sprendimą sukritikavo.

„Man keistas dalykas, kai tu nuiminėji tą trenerį. Nežinau, ko labai Tunisas tikisi – ar jie galvoja dabar, kad pakeitus trenerį staiga ims ir nugalės olandus ir japonus bei pateks į kitą etapą? – retoriškai klausė Kvitkauskas. – Švedai, na, yra tokia komanda, kuri turi puolime gero talento, ir jeigu (Viktorui) Gyokeres’ui gerai viskas eisis, tai aš manau, kad jie čia gali prišaudyt tų įvarčių.“

„Nebuvo viskas taip tragiška, kaip atrodo rezultate. Aišku, Tunisas bandė eiti, lipti prie rezultato 1:3 ir gavo dar du. Tai yra normalu. Nieko nuostabaus“, – sakė Nerijus.

Kesminą įsiutinusi Ispanija

Kone daugiausiai kritikos laidoje sulaukė Ispanijos rinktinė, kuri pirmajame mače nepajėgė įveikti Žaliojo Kyšulio salų rinktinės gynybos. Susitikimas baigėsi be įvarčių – 0:0. Šiuo rezultatu ypač nusivylęs liko Nerijus.

„Gal irgi galime versti ant 5,5 savaitės ilgio čempionato, gal pasiskaičiavo, kad vis tiek į kitą etapą išlįsime ir pradžia gali būti bet kokia. Bet ant tiek bet kokia… Tie, kas pirko bilietus, galėtų reikalauti pinigų grąžinimo, – griežtai kalbėjo Kesminas. – Nes žiūrėti tokį futbolą… Aš nežinau.“

Visgi visi laidos dalyviai vienbalsiai sutiko, kad, nepaisant to, jog pasirodymas buvo itin nuviliantis, daryti skubotų išvadų ir tragedijos dėl Europos čempionų nereikia.

Rungtynėse tik 71-ą minutę nuo suolo pakilo Ispanijos rinktinės puolimo lyderis ir didžiausia žvaigždė 18-metis Lamine’as Yamalis.

„Šiaip man ta kokia 2-3 minučių atkarpa, kai į aikštę įėjo Lamine’as Yamalis, na, atrodė kaip koks Dievas, – susižavėjimo neslėpė Vaitiekūnas. – Ten vieną apeina, kitą apeina – tribūnos kyla ant kojų.“

„Amerikiečiams tas vardas, jiems patinka nauji talentai, staiga sprogę. JAV į jį yra nukreiptos didelės šviesos, faktas“, – pridėjo Kvitkauskas.

Tačiau dar daugiau dėmesio sulaukė Žaliojo Kyšulio 40-metis vartininkas Vozinha, rungtyniaujantis antroje Portugalijos lygoje.

Septynis ispanų smūgius atrėmęs vartų sargas po mačo sulaukė gerbėjų antplūdžio socialinėje erdvėje. Jo sekėjų skaičius „Instagram“ platformoje išaugo nuo 43,5 tūkst. iki 13,2 mln.

Kiurasao debiutas: šventė prieš vokiečių mašiną

Nors pirmą kartą planetos pirmenybėse besivaržanti Kiurasao rinktinė gavo skaudžią pamoką nuo Vokietijos (1:7), jų požiūris į žaidimą sužavėjo tiek futbolo bendruomenę, tiek ir tinklalaidės dalyvius.

„Matei, koks balius jiems buvo ten visoje šalyje? – kolegų klausė Vaitiekūnas. – Buvo labai geras interviu po rungtynių: prieina prie Kiurasao tokios fanės ir sako: „Nu kaip čia jum nepavyko atsilaikyt?“, o jinai sako: „Na ne, mum čia viskas pavyko – mes įmušėme įvartį į vokiečių vartus, mums čia didžiausia šventė“.

„Kažkur mačiau, kad net apšilime įmuštus įvarčius šventė“, – juokėsi Vaitiekūnas.

Išgąsdinusi JAV rinktinė

Tuo metu pagrindinės pirmenybių organizatorės – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) – rinktinė čempionatą pradėjo skambiai – pirmajame mače 4:1 sutriuškino Paragvajų.

Mauricio Pochettino treniruojami amerikiečiai pakerėjo ir Kesminą, kuris pripažino tokio žaidimo nesitikėjęs.

„Jie mane išgąsdino, iš tikrųjų. Negalvojau, kad gali būti taip gerai, – sakė futbolo komentatorius. – Aišku, Paragvajus, tad vertinimas čia toks tarpinis, bet atrodė žiauriai gerai. Čia faktas. Gal su turkais ir australais bus kitaip, bet pirmas įspūdis – labai geras.“

„Mane irgi išgąsdino, – pridėjo Ervinas. – Patiko jų žaidimas, tikrai labai aktyvus, agresyvus. Išeini, tu žinai, kad tu esi žaidžiantis namuose, žinai, kad ant tavęs tikrai yra didžiulės viltys visos šalies sudėtos.“

Vaitiekūnas leido į JAV žygdarbį pažvelgti pro amerikiečių socialinėje erdvėje akis.

„Po trečio įvarčio nuėjau pažiūrėt, kaip jau reaguoja amerikiečiai – tai seni, eik tu ten! Jau dabar pasaulio čempionai ten, jau ieškomas yra tas vyrukas, kur graviruoja ant taurės „World Champions“, marškinėlius čempioniškus jau užsakinėja, cigarus rūko. Žiauru ten.“

„Kiaurai kokybė“

Kalant apie labiausiai sužavėjusius čempionato mačus kol kas, Kesminas išskyrė dviejų elitinių futbolo valstybių kovą – šeštą FIFA reitingą turinčios Brazilijos ir septintuoju reitingu vertinamo Maroko rungtynes.

„Brazilija-Marokas – kiaurai kokybė man iš tikrųjų, – sakė Nerijus. – Aišku, kitas dalykas yra tai, kad iš tų komandų mes to tikėtis ir turėjome. Jie žais futbolą. Po to stebėjau Škotijos ir Haičio mačą. Žiūrėjau ne vienas ir sakiau: „Žinote kuo skiriasi jų futbolas nuo brazilų ir marokiečių? Pas šituos girdisi, kaip jie stabdo kamuolį“. Tai tiek.

Kokybė patiko ir pirmos dienos mače tarp Čekijos ir Pietų Korėjos. Aj, dar patiko Ekvadoro ir Dramblio Kaulo Kranto susidūrimas, nes kiek ten štangų buvo… Jei būtų žaidę tūkstantį, būtų greitai užbaigę.“

Laidos pabaigoje Nerijus, Ervinas ir Paulius taip pat apžvelgė savo pateiktus spėjimus pirmosioms dienoms, apkalbėjo neadekvačias čempionato kainas ir pateikė prognozes ateities mačams.

The post Kesminą išgąsdino JAV, bet nuvylė ispanai: „Pirkę bilietus gali prašyti pinigų grąžinimo“ appeared first on Šiaulių gidas.

Kaimyninėje Latvijoje puoselėjama šamoto skulptūrų kūrimo tradicija prieš keletą metų įkvėpė naują meninę iniciatyvą ir Šiauliuose. Šiaulių dailės mokyklos bendruomenės bei šamoto skulptūros srityje aktyviai dirbančių menininkų dėka ši idėja išaugo į plenerą „Saulės stulpai“, kuris šiandien pamažu tampa neatsiejama miesto kultūrinio identiteto dalimi. Su pertraukomis jau ketvirtą kartą organizuojamas pleneras ir šiemet Talkšos ežero pakrantę vėl pavers atvira kūrybos erdve, kurioje gimsta monumentalūs šamoto kūriniai.

„Praėjusiais metais „Saulės stulpai“ parodė, kad žmonėms labai reikia gyvo, atviro kūrybos proceso – tokio meno, kurį galima ne tik pamatyti, bet ir patirti. Šiemet pleneras tampa svarbia Šiaulių jubiliejinės programos dalimi, kviečiančia pažvelgti į miesto simbolius per šiuolaikinės kūrybos ir baltų kultūros prizmę“, – pasakoja Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė ir priduria, kad plenere dalyvaus profesionalūs keramikos ir skulptūros menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos. „Saulės stulpai“ ir šiemet taps kūrybine erdve, kurioje susitiks skirtingos meninės patirtys, tradicijos ir kūrybiniai požiūriai. Jubiliejinių metų įkvėpti kūrėjai kurs keturias didelio formato šamoto skulptūras, atspindinčias Šiaulių miesto simbolius, istoriją ir bendruomenės vertybes“, – sako D. Bačiulė.

Šių metų plenero skulptūrų idėjas įkvėpė Šiaulių miesto heraldika, istorija ir bendruomenės vertybės. Menininkai kūriniuose interpretuos miesto herbe ir kultūrinėje atmintyje svarbius simbolius, pasakojančius apie stiprybę, išmintį, globą, atsakomybę bei ryšį su miesto ištakomis.

Latvijos menininkės Beāte Kate Ločmele (Jekabpilis) ir Rūta Kurpniece (Ryga) kurs skulptūrą „Bundantis jautis“. Skulptūra simbolizuoja stiprybę, atkaklumą ir gyvybingą ryšį su miesto ištakomis. Jautis – vienas senųjų galios ir žemės gyvybingumo ženklų, įprasminančių tvirtą bendruomenės charakterį. Estijos keramikė Tiina Kaljuste (Talinas) kurs skulptūrą „Saugantis lokys“. Lokys nuo seno siejamas su globa, išmintimi ir vidine stiprybe, todėl taps bendruomeniškumo bei saugumo simboliu. Skulptūrą „Apvaizdos akis“ kurs keramikės Živilė Bardzilauskaitė-Bergins (Kaunas, Lietuva) ir Domilė Ragauskaitė-Svirnelienė (Štutgartas, Vokietija). Mamos ir dukros kūrybinis tandemas skulptūroje interpretuos dar vieną Šiaulių heraldikos simbolių – akį, siejamą su budrumu, išmintimi ir atsakomybe. Šiauliečiai Irena ir Vilius Šliuželiai kurs skulptūrą „Kunigaikštiška kepurė“. Menininkai yra vieni aktyviausių šamoto skulptūros tradicijos puoselėtojų Lietuvoje, nuolat dalyvaujantys tarptautiniuose simpoziumuose ir pleneruose. Jų kūrinys įprasmins Šiaulių miesto herbą puošiančią kunigaikštišką kepurę – valdžios, atsakomybės ir istorinės tapatybės simbolį. Pasak autorių, ši skulptūra kalbės ne tik apie miesto praeitį, bet ir apie šiandienos žmogų, kuriantį Šiaulių ateitį.

„Mums kunigaikštiška kepurė simbolizuoja miesto, kuriame gyvename, dirbame, kuriame ir auginame vaikus, esmę. Čia jaučiamės saugiai, čia galime kurti, puoselėti ir svajoti. Tai ne tik valdovo privilegijos ženklas, bet ir atsakomybė. Tikime, kad kiekvienas miestietis, tvirtai stovintis ant istorinio ir kultūrinio paveldo pamatų ir kartu kuriantis ateitį, yra vertas kunigaikštiškos kepurės“, – sako viena iš plenero dalyvių Irena Šliuželienė.

Birželio 23 d., Joninių naktį, nuo 23.45 val. vyks išdegtų skulptūrų atidengimo ritualas, atskleisiantis ugnies šokį, lydimą sutartinių giedotojų grupės „Rags“ atliekamų sutartinių ir mistiniu būgnų ritmų. Vėliau šie kūrybiniai darbai papildys Rėkyvos kultūros namų teritoriją, kur pamažu formuojamas savitas šamoto skulptūrų parkas po atviru dangumi. Praėjusiais metais sukurti darbai jau tapo ryškiu kultūriniu akcentu, puošiančiu Rėkyvos kultūros namų aplinką ir traukiančiu smalsius lankytojų žvilgsnius. Šiemet ši meninė erdvė dar labiau išaugs – ją papildys nauji plenero metu gimę kūriniai, įprasminantys Šiaulių miesto simbolius ir jubiliejinių metų idėjas.

Birželio 13–23 d. Talkšos ežero pakrantėje vyks didelio formato šamotinių skulptūrų pleneras „Saulės stulpai“.

Plenero dalyviai: Irena ir Vilius Šliuželiai (Šiauliai, Lietuva), Beāte Kate Ločmele (Jekabpils, Latvija), Rūta Kurpniece (Ryga, Latvija), Tiina Kaljuste (Talinas, Estija), Živilė Bardzilauskaitė-Bergins (Kaunas, Lietuva), Domilė Ragauskaitė-Svirnelienė (Štutgartas, Vokietija).

Birželio 23 d. 23.45 val. vyks didelio formato šamotinių skulptūrų atidengimas. Dalyvauja Pasvalio sutartinių giedotojų grupė „Rags“, Šiaulių kultūros centro choreografijos studija „Aušrelė“ (meno vad. M. Kosaitis, V. Adomėnaitė-Butnorienė), Šiaulių Jovaro progimnazijos ir Didždvario gimnazijos liaudiškų šokių ansamblis „Šėltinis“ (vad. V. ir R. Laugaliai, G. Urbonavičius, G. Petrauskė), Šiaulių Dainų progimnazijos liaudiškų šokių studija „Šermukšnėlė“ (meno vad. I. Šerpytienė, vad. E. Račkauskas)

Visa renginių ciklo „Saulės augimas. Saugantis lokys“ programa: https://www.siauliukc.lt/news/4405/63/Renginiu-ciklas-Saules-augimas-Saugantis-lokys/

Rolando Parafinavičiaus nuotr.

The post Šiauliuose iškils naujos šamoto skulptūros appeared first on Šiaulių gidas.