BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Šiaulių gidas - ECPv6.9.0//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Šiaulių gidas
X-ORIGINAL-URL:https://siauliugidas.lt
X-WR-CALDESC:Events for Šiaulių gidas
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Moscow
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:MSK
DTSTART:20190101T000000
END:STANDARD
TZID:Europe/Helsinki
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20190331T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20191027T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20190113T140000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20190113T140000
DTSTAMP:20260515T071307
CREATED:20181228T103555Z
LAST-MODIFIED:20181228T103555Z
UID:8737-1547388000-1547388000@siauliugidas.lt
SUMMARY:Koncertas\, skirtas Laisvės gynėjų dienai paminėti
DESCRIPTION:Sausio 13 d. 14 val.\nKoncertų salėje „Saulė“\nKoncertas nemokamas. \n  \nDalyvauja:\nJuozas Janužas (tenoras)\,\nSimonas Strazdas (baritonas)\,\nŠiaulių I-osios muzikos mokyklos merginų choras „Gama“ (vadovė Daina Kavaliauskienė)\,\nŠiaulių dramos teatro aktorė Nomeda Bėčiūtė\,\nŠiaulių pučiamųjų orkestras (meno vadovas ir dirigentas Sigitas Vaičiulionis\, dirigentas Gediminas Brūzga). \nRenginys nemokamas.
URL:https://siauliugidas.lt/renginiai/koncertas-skirtas-laisves-gyneju-dienai-pamineti/
LOCATION:Koncertų salė „Saulė”
CATEGORIES:Koncertas
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Helsinki:20190113T180000
DTEND;TZID=Europe/Helsinki:20190113T180000
DTSTAMP:20260515T071307
CREATED:20151126T090648Z
LAST-MODIFIED:20181228T122627Z
UID:220-1547402400-1547402400@siauliugidas.lt
SUMMARY:Spektaklis "Dibukas"
DESCRIPTION:Režisierius – Raimundas Banionis\nDailininkas – Sergėjus Bocullo\nKostiumų dailininkė – Daiva Petrulytė\nKompozitorius – Faustas Latėnas\nChoreografija – Vesta Grabštaitė\nVaizdo projekcijų autorius – Mindaugas Daugėla\nIš rusų kalbos vertė Virginija Žukauskienė \nVAIDINA: \nChonenas – Anicetas Gendvilas\, Aurimas Žvinys\nSenderis – Sigitas Jakubauskas\nLėja – Inga Jarkova\, Agnė Kiškytė\nEnochas – Vladas Baranauskas\, Rolandas Dovydaitis\nFrada – Lina Bocytė\n1-asis senukas – Eduardas Pauliukonis\n2-asis senukas – Juozas Bindokas\nMoteris – Nomeda Bėčiūtė\nMergaitė – Dominyka Stankutė (teatro bendradarbė) \nRabi Elchanas – Antanas Venckus\nDailininkas – Aurimas Pintulis\n  \nMistinė muzikinė drama „Dibukas“ – spektaklis-sakmė\, paremta žydų tautosaka\, mistika ir giliu psichologiškumu. Turtingas pirklys nori ištekinti savo dukterį Lėją už pasiturinčio ir išvaizdaus jaunuolio\, nepaisydamas merginos jausmų dingusiam mylimajam ir jaunystės draugui duoto pažado\, kad jų vaikai susituoks. Mylimasis Chonenas į miestą netikėtai grįžta vestuvių išvakarėse\, įvaldęs mistines Kabalos galias. Visus planus apverčia mįslinga jaunuolio mirtis ir dar paslaptingesnis Lėjos negalavimas. Dvi mylimųjų sielos apsigyvena viename kūne\, kad galėtų būti kartu amžinai. Tėvas susirūpina\, kokia liga įsimetė į dukters kūną\, ir kreipiasi pagalbos į rabiną. Amžinas klausimas: meilė – tai dovana\, liga ar apsėdimas? \nŽydų folklore dibuku vadinama „nuoga siela“\, kuri\, palikusi mirusiojo kūną\, neiškeliauja į aną pasaulį\, o įsiskverbia į gyvo žmogaus kūną ir sielą. Tokią esybę\, priklausančią dviem pasauliams\, dibuką\, išvaryti gali tik rabino egzorcizmas. Iš tiesų autentiškas liaudies legendos tekstas neegzistuoja. Padavimai apie dibuką nuo XVI a. plito tarp Vidurio ir Rytų Europos žydų. Juos išpopuliarino\, beje\, Vilniuje 1916 m. Simono Anskio (Šlomo Zeinvelio Rappoporto) jidiš kalba parašyta pjesė „Dibukas“. Autorius ją parašė po 1914 m. etnografinės kelionės po chasidų gyvenamas vietoves Vakarų Ukrainoje\, kur domėjosi turtinga liaudies tautosaka\, gražiomis sakmėmis\, mistinėmis Kabalos mįslėmis. Pjesėje atkurti chasidų papročiai ir religinės apeigos patraukė ne vieną kūrėją. Pjesė 1920 m. buvo pastatyta Vilniaus dramos teatre\, metais vėliau – Niujorke\, 1922 m. Maskvoje\, žydų teatre-studijoje „Habima“\, itin sėkmingai ją režisavo Jevgenijus Vachtangovas. Drama įgijo tarptautinę šlovę: buvo ne vieną kartą ekranizuota\, statoma teatre ir televizijoje\, pagal ją sukurta daug muzikos kūrinių\, baletas ir opera. 1937 m. ji tapo vieno geriausių lenkų prieškario filmo pagrindu. Jau mūsų laikais ją teatre ir televizijoje interpretavo Andrzejus Wajda\, Agnieszka Holland\, Hanna Krall\, Krzysztofas Warlikowskis. Įdomus sutapimas\, kad kaip tik 2014 m. (taip pačiais metais\, kaip ir Šiaulių dramos teatras) pjesę „Dibukas“ pastatė ir žydų išeivijos „Gešerio“ teatras Tel Avive (Izraelis). Dibukas kūrėjams buvo pretekstas susimąstyti apie žmogaus ribas\, mirties ir meilės galią. \nAleks Tarn (Aleksejus Tarnovickis) – žydų kilmės rusiškai kuriantis rašytojas\, gimęs 1955 m. vasario 20 d. Rusijos Tolimuosiuose Rytuose\, augęs Sankt Peterburge\, nuo 1989 m. gyvenantis Izraelyje. Pagal išsilavinimą fizikas-matematikas\, pradėjęs rašyti tik nuo 2002 m. Aleks Tarn literatūriniu slapyvardžiu\, savo bibliografijoje jau turi keliasdešimt kūrinių: nuo publicistikos ir scenarijų iki pjesių ir romanų. \nLiaudies gelmėse gimusią legendą apie dibuką\, naudodamasis Simono Anskio pjesės motyvais\, Aleks Tarn interpretuoja savaip. S. Anskio pjesės tekstas\, kuris buvo laikomas dingusiu\, kol XX a. pabaigoje rastas carinės cenzūros archyve\, tarnauja tik kaip pirminis šaltinis. Iš pjesės originalo autorius skolinasi pagrindinių veikėjų vardus ir chasidų folkloro pavyzdžius. Turtingo pirklio dukters Lėjos vaidmuo dramoje tampa pagrindinis\, nes juo perteikiama pasirinkimo problema: tarp vienatvės ir meilės\, gyvenimo ir mirties\, o gal amžinybės?.. Meilė nugali viską\, net mirtį\, tiesiog ją paneigdama. \nRežisierius Raimundas Banionis žvelgia dar plačiau: „Spektaklio pagrindas – tautosaka\, tačiau mane ne itin domina konkreti žydų etnografija\, folkloras\, mistika ir religija. Svarbiau žydiškos kultūros kontekste bendražmogiški aspektai – meilė\, mirtis\, aistros. Ir dar tas nuolatinis per amžius vejamos žydų tautos laimės ir išsigelbėjimo ieškojimas\, net kai vienintelė galimybė tapti laimingu – pabėgimas į svajonių\, fantazijų ir paveikslų pasaulį“. \n500 metų gyvuojanti žydų tautos sakmė\, užrašyta lygiai prieš 100 metų Ukrainoje\, pasaulinėje scenoje pirmąsyk realizuota Lietuvoje\, atgimsta Šiaulių dramos teatre mistinėje muzikinėje dramoje „Dibukas“\, kuri gali pakeisti laisvės\, meilės\, mirties\, praeities ir dabarties ryšio sampratą. \nSpektaklio trukmė – 2 val. 30 min.
URL:https://siauliugidas.lt/renginiai/spektaklis-dibukas/
LOCATION:Šiaulių dramos teatras
CATEGORIES:Spektaklis
END:VEVENT
END:VCALENDAR