BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Šiaulių gidas - ECPv6.9.0//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Šiaulių gidas
X-ORIGINAL-URL:https://siauliugidas.lt
X-WR-CALDESC:Events for Šiaulių gidas
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Helsinki
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20230326T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20231029T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Helsinki:20230601T120000
DTEND;TZID=Europe/Helsinki:20230601T150000
DTSTAMP:20260918T200433
CREATED:20230503T073255Z
LAST-MODIFIED:20230503T073255Z
UID:14777-1685620800-1685631600@siauliugidas.lt
SUMMARY:Kūrybinis jaunimo dailės pleneras „Piešiu vaikystę“
DESCRIPTION:Birželio 1 d. nuo 12 val. kviečiame dalyvauti kūrybiniame dailės plenere „Piešiu vaikystę“\, kuris vyks Šiaulių miesto centriniame parke. \nPleneras\, skirtas paminėti Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Kūrybiniame procese kviečiami dalyvauti Šiaulių miesto 5–12 klasių mokiniai. Dalyviai tapys\, kurs iliustruojančius paveikslus susijusius su vaikyste. \nPlenero metu vyks šventė „Aš – mažasis šiaulietis“\, kurios metu patys mažiausi miesto gyventojai bus pasveikinti miesto mero Artūro Visocko. Centrinio miesto parko estradoje (Žemaitės 70B) vyks jaunųjų atlikėjų koncertas „Linksmasis vėjas“\, žaismingi edukaciniai užsiėmimai\, nuotaikingos sporto pramogos ir kitos iniciatyvos. \nPiešiniais grožėtis bus galima iki birželio 5 dienos. Užsiregistravusios dalyvių komandos bus aprūpintos dailės priemonėmis. \nIšsami informacija ir registracija tel. +370 678 53 171\, el. p. vaida.dambrauskiene@siauliukc.lt \nOrganizatorius – Šiaulių kultūros centras. \n\n  \nRenginys nemokamas
URL:https://siauliugidas.lt/renginiai/kurybinis-jaunimo-dailes-pleneras-piesiu-vaikyste/
LOCATION:Šiaulių miesto centrinis parkas
CATEGORIES:Renginys vaikams
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Helsinki:20230601T183000
DTEND;TZID=Europe/Helsinki:20230601T183000
DTSTAMP:20260918T200433
CREATED:20230504T095816Z
LAST-MODIFIED:20230504T095816Z
UID:14793-1685644200-1685644200@siauliugidas.lt
SUMMARY:Valstybinio jaunimo teatro spektaklis „Raudona“
DESCRIPTION:Režisierius – Valentinas Masalskis\nRežisieriaus asistentas – Lukas Petrauskas\nScenografas\, kostiumų dailininkas – Mykolas Sauka\nKompozitorė – Nijolė Sinkevičiūtė \nŠiuolaikinio amerikiečių scenaristo ir dramaturgo Johno Logano pjesės „Raudona“ centre – viena ryškiausių XX a. pokario šiuolaikinio meno asmenybių Markas Rothko. Veiksmas vyksta šeštajame dešimtmetyje\, Niujorke\, Rothko studijoje. Dailininko padėjėju įsidarbina jaunas tapytojas Kenas. Tuo pat metu Rothko gauna užsakymą sukurti monumentalius tapybos darbus prabangiam restoranui Four Seasons\, naujai suprojektuotame tuometinio Amerikos architektūros pažibos Ludwigo Mieso van der Rohe Seagram pastate. Jaunasis Rothko padėjėjas Kenas ginčija mokytojo pasirinkimą. Apsilankęs restorane ir pamatęs\, kad jo darbai čia taptų tik visuomenės elito susibūrimų apipavidalinimu\, Rothko nutraukia susitarimą ir grąžina užsakovo pinigus… \nRothko tvirtai laikėsi nuomonės\, kad menininko tiesa yra aukščiau už visuomenės interesus: Meno dalykuose mūsų visuomenė skonį vertina labiau už tiesą ir keičia savo skonius kaip kepures ar batus. Ir nors Rothko nepaliko mokinių\, jo kūrybinė pozicija įkvepia ne vieną jauną menininką. Ryšio su jaunyste\, nauja karta savo spektaklyje ieško ir Rothko vaidmenį kuriantis Valentinas Masalskis\, dirbantis kartu su trimis jaunais menininkais. \nMarkas Rothko teigė: Man įdomu tik išreikšti svarbiausias žmonių emocijas – tragediją\, ekstazę\, lemtį. Ir siekė savo darbuose perteikti pagrindines žmogiškąsias emocijas: Jei jus jaudina tik paveikslų spalvų sąryšis\, vadinasi\, jūs nematote esmės. 1903 m. Latvijoje gimęs Markusas Rothkowitzas 1913 m. su savo šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten pakeitė pavardę į Rothko. 1921 m. įstojo į Jeilio universitetą\, kurį po dvejų metų metė. 1925 m. pradėjo mokytis Parsono dizaino mokykloje pas dailininką Arshile’ą Gorky\, kuris jam\, kaip ir daugeliui abstrakčiojo ekspresionizmo atstovų\, padarė didelę įtaką. Savo meninę kalbą Rothko sukūrė 1947 m. Kritikas Clementas Greenbergas ją pavadino spalvų lauko tapybos terminu. Tai stilius\, kuriam būdingos didžiulės atviros erdvės ir išraiškingos spalvos. Rothko buvo vienas šio stiliaus pradininkų. Atrodė\, kad jo spalvoti stačiakampiai dematerializuojasi į gryną šviesą\, – rašė MoMA (modernaus meno muziejus Niujorke) buvęs tapybos ir skulptūros vyriausiasis kuratorius Williamas S. Rubinas. Likusius savo karjeros metus Rothko praleido tyrinėdamas beribes įvairių formų ir spalvų bei stačiakampių išdėstymo spalviniuose laukuose galimybes. 1968 m. dėl sunkių\, nerimo pilnų metų ir dėl to atsiradusio polinkio į žalingus įpročius\, Rothko sveikata pradėjo prastėti. Nepaisydamas gydytojo nurodymų\, Rothko toliau kenkė savo sveikatai\, tačiau\, kad sumažintų organizmo patiriamą krūvį\, sumažino savo drobių dydžius\, o aliejinius dažus pakeitė akriliniais. 1970 m.\, būdamas 66 metų\, chroniška depresija sergantis menininkas nusižudė\, palikdamas savo darbus\, kurie po jo mirties pelnė komercinę sėkmę. \nJohnas Loganas – amerikiečių dramaturgas\, scenaristas\, kino ir televizijos prodiuseris. Pirmąją pjesę „Niekada nenusidėjęs“ parašė 1985 metais\, bet tik po dešimtmečio buvo pastebėtas jo pirmasis scenarijus televizijos filmui „Tornadas“. Didžiausią pripažinimą Loganas pelnė už scenarijus filmams „Gladiatorius“ (2000\, rež. Ridley Scottas)\, „Aviatorius“ (2004\, rež. Martinas Scorsese)\, „Svynis Todas: demoniškas Flyto gatvės kirpėjas“ (2007\, rež. Timas Burtonas)\, Shakespeare’o pjesės adaptaciją filmui „Koriolanas“ (2011\, rež. Ralphas Fiennesas)\, bei scenarijų apie legendinį amerikiečių knygų redaktorių Maksą Perkinsą filmui „Genijus“ (2016\, rež. Michael Grandage). Ryškesni Logano darbai teatro scenai: „Hauptmanas“ (1991 m.)\, „Vaizdas į upę“ (1992 m.)\, „Raudona“ (2009 m.)\, „Piteris ir Alisa“ (2013 m.)\, „Tave suvalgysiu paskutinį: pokalbis su Sue Mengers“ (2013)\, „Paskutinis laivas“ (2014 m.). Dirbdamas Londone su kompozitoriaus Stepheno Sondheimo miuziklo medžiaga būsimam muzikiniam filmui „Svynis Todas: demoniškas Flyto gatvės kirpėjas“\, Loganas apsilankė galerijoje Tate Modern. Ten pamatė Marko Rothko Seagram tapybos darbų seriją: Tiesą sakant\, manęs niekada nežavėjo paveikslai\, bet šiuose Rothko darbuose slypėjo kažkokia galinga jėga\, ta jėga vibravo rimtimi ir skleidė kūrinio galią. 2009-aisiais Loganas parašė pjesę „Raudona“. Ji autoriui pelnė Tony\, Drama Desk ir Niujorko Outer Critics Circle bendruomenės apdovanojimus. \nValentinas Masalskis: Kai perskaičiau šią pjesę\, man pasirodė\, kad ji tikrai verta dėmesio\, kaip ir joje veikianti asmenybė. Galima sakyti\, kad tai – elitinė pjesė. Bet man atrodo\, kad ji yra gili savo problematika. Čia svarbi menininko senėjimo tragedija\, taip pat jo supratimas\, kad ateina kita karta. Pjesė parašyta apie ateinantį\, o ne apie nueinantį žmogų. Nors Marko Rothko tragedija juntama visos pjesės metu. Jis iš tiesų nusižudė 1970 metų vasario 25 dieną. \nMan asmeniškai suprantamas Rothko tragiškumas\, jutimas\, kad senstantis menininkas turi pasitraukti ir užleisti vietą ateinančiam. Ateina toks metas kai suvoki\, kad tavo menas yra laikinas. Man atrodo\, kad menininkas\, ir pats menas\, gyvena kartu su esamuoju laiku\, laikotarpiu. Jo istorinė vertė yra antikvarinė. Menas yra visuomenės žadintojas\, skatintojas\, jis kaip veidas\, su kuriuo žmogus gimsta ir miršta. Manau\, kad tokia yra meno funkcija\, paskirtis. Todėl gyvas menas visada turi atsinaujinti. Visais laikais į meistrų vietą ateina jauni žmonės su didelėmis pretenzijomis\, su savo įsitikinimais. Pjesėje „Raudona“ vaizduojamas dviejų menininkų susidūrimas: jauno\, pradedančio ir pagyvenusio menininko\, išbandžiusio daug ką\, turinčio savo vertybių skalę\, patirtį. Iš principo tai yra kartų\, požiūrių sankirta. Įdomu stebėti\, kaip ta kultūrinė patirtis\, kuri suformavo Rothko\, reiškia visai ką kita jaunam menininkui. Savo spektaklyje siekiu parodyti nueinančio ir ateinančio menininkų sankirtą. Apčiuopti iš jos kylančias problemas. \nRothko yra egocentriškas\, kaprizingas\, įnoringas\, daug sau leidžiantis\, kaip ir kiekvienas stiprus menininkas. Pačioje pradžioje jis nemato savo aplinkos ženklų\, nenori girdėti ateinančios kartos\, kaip ir pas jį atėjusio jauno žmogaus… Bet pabaigoje tą patį jauną žmogų jis paleidžia\, pastūmėdamas kovoti. Vadinasi\, pabaigoje jis jį išgirdo. Man atrodo\, pjesėje Rothko labai aiškiai nujaučia\, kad nebesupranta šių dienų laiko ženklų… Ir pirmasis jam apie tai pasako jaunas menininkas\, kai jis protestuoja prieš Rothko ambiciją iš savo darbų sukurti meno šventovę prabangiame restorane. Rothko nesupranta\, jog pasaulis suka kitur\, kad jis tampa vartojimo vieta… Bendrauju su jaunu dailininku Mykolu Sauka\, kuris šiam spektakliui kuria dekoracijas. Jis įdomiai pasakė\, kad dailininkas\, kaip ir aktorius ar dainininkas\, žino\, jog turi pasitraukti\, o kada pasitraukti\, iš tiesų nežino. Balso nebėra\, bet dainuoji\, vos paeini\, bet rolę vaidini\, rankoje nenulaikai teptuko\, bet tapai… Nes atrodo\, kad tu dar gali\, kad dar reikalingas. Tas artėjančio nereikalingumo momentas menininkui yra labai skaudus. Jo senėjimas\, jėgų\, azarto netekimas\, aistros praradimas… \nMūsų teatrai neįstengia ar nenori kalbėti brandžia kalba. Dramaturgija pasidarė laikraštinė. Man dabartinėje dramaturgijoje labai trūksta paties dramaturgo literatūrinės įžvalgos\, filosofinio požiūrio į žmogų\, filosofinio sakinio. Jinai pavirto tokiu mažu smulkių išpažinčių pasauliu. Norėčiau\, kad šis mūsų darbas būtų iš tiesų prasmingas.
URL:https://siauliugidas.lt/renginiai/valstybinio-jaunimo-teatro-spektaklis-raudona/
LOCATION:Šiaulių dramos teatras
CATEGORIES:Spektaklis
END:VEVENT
END:VCALENDAR