Renginiai kraunami

« Visi Renginiai

  • Šis renginys jau įvyko.

Aleksandro Ostašenkovo fotografijų parodos atidarymas

2018-03-29 17:00

Kovo 29 d. 17 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyks Aleksandro Ostašenkovo fotografijų parodos atidarymas. Paroda veiks iki balandžio 27 d.

Neįvardyto laiko portretas

Gyvenimas ― unikalus vyksmas laike, o atmintis ― pats svarbiausias žmogaus dimensijos reiškinys, kartais toks sunkus ir nepageidaujamas. Atmintis nepaleidžia mūsų, prišaukia prisiminimus, išgyvenimus, priverčia nuolat patirti sielos jautrumą, o nutolus jaunystei ― apmąstyti save ir laiką, kuriame buvome, esame, būsime.

Neįvardyto laiko portretas ― tai dvasinė būsena, mūsų jau įvykusio gyvenimo apibendrinimas. Visi mes sugebame įvertinti savo gyvenimo turinį. Jis išryškėja ilgame prigimties ir tapatybės atpažinimo kelyje ― tarp užgimstančios ir sukauptos patirties, tarp gimimo ir mirties, ieškant atsakymų, ieškant savo identiteto, remiantis jau dabartine savo patirtimi.

Mirusiųjų atmintį, epochos ženklus koreguoja laikas ir gyvieji.

Atmintis visada grįžta į praėjusį laiką.

Aleksandras Ostašenkovas

Kas šiose fotografijose man kelia nerimą? Kad žmonės, daiktai, jų aplinka, jų rūbai ir mintys juda kartu. Kad žmogus neturi galimybės suvokti savo laiko, savo aplinkos. Kad jis tiesiog yra nešamas sraunios laiko upės žemyn, be jokios galimybės sustoti ir pamatyti save iš šalies, suprasti savo aplinką, savo laikotarpį. Šiose fotografijose matome žmogų, įkalintą laiko kapsulėje, savotiškame kokone.

Tai amžina dabartis, tiksliau, tik dabarties akimirka, bet joje telpa viskas ― kiekviena mažiausia kasdienybės detalė primena dabarties akimirkos tirštumą. Klampų, nesąmoningą gyvenimo būvį, kuriame mes tik išgyvename savo dabarties akimirkas, neįgydami jokio aiškumo ir jokios matymo perspektyvos. Tai aklas gyvenimas, akla yra kiekviena gyvenimo akimirka.

Tą dar skaudžiau paryškina Aleksandro Ostašenkovo fotografijos. Galime susikurti iliuziją, kad jose matoma tikrovė pagaliau mums tampa suprantama, apžvelgiama, nes yra paversta statišku fotografiniu vaizdu. Deja. Kad ir kaip būtų, mūsų jau niekas nebesieja su čia matoma sovietinio melancholiško pilkumo plyne. Mes neigiame savo praeitį, mes kitur, dabar jau nešami į kitą krantą. Tarp kitų daiktų, kitos aplinkos. Vis dėlto tokie pat neregiai, nes atsitraukti į šalį ir pažiūrėti į save nėra jokios galimybės. Nėra jokios galimybės išbristi iš laiko upės ant kranto. Todėl ateities fotografijose atrodysime taip pat melancholiškai, kaip ir šiose Aleksandro fotografijose. Nesvarbu, ar stovime prie tarybinės parduotuvės-mašinos langelio, ar prie Akropolio prekystalio.

Virginijus Kinčinaitis

Informacija

Data:
2018-03-29
Laikas:
17:00
Renginys kategorija:

Vieta

P. Višinskio viešoji biblioteka