Europos kino festivalio „Scanorama“ filmo „Amžinoji šviesa“ peržiūra

Lapkričio 8 d. 13 val. Šiaulių kultūros centre bus rodomos Europos kino festivalio „Scanorama“ filmas „Amžinoji šviesa“.

Penktojo dešimtmečio pabaiga. Pavasario vandenys apsėmė Lietuvos pamario kaimus: žmonės brenda, plaukia valtimis. Viena valtis į kaimą atveža kilnojamąjį kiną, kuris rusų kalba parodo pseudoistorinį filmą „Mininas ir Požarskis“. Kartu su rodytojais atplaukia ir jaunoji Amilia. Ja iškart susidomi matininkas Anicetas, nors jau turi savu jį laikančią Pranę. Susidomi ir mechanizatorius Zigmas, linksmas žmogelis, painiojantis lietuvių ir rusų kalbų žodžius. Įžeista Pranė bando kartis ar bent pavaizduoti pakaruoklę. Tais neaiškiais laikais visi sutrikę. Amilia vis prisimena, kaip per frontą jos akyse žuvo tėvai mokytojai, o milicijos įgaliotinis Piotras Sergejevičius nebesupranta, kur draugai, o kur priešai. Tik senasis kaimo filosofas Bernasius kurį laiką nepraranda vilties ir ką tik gimusį kumeliuką pavadina Debesiuko vardu. Anicetas nusiveža Amilią į miestelį santuokos įregistruoti, bet šeima nesiklijuoja. Griūvančiame kaime visi girtuokliauja, klusniai vaikšto į sovietinius rinkimus, sielvartauja dėl arklių, kuriuos esą pakeis traktoriai. Be džiaugsmo, be meilės Amilia palieka namus, netapusius savais, ir susieina su Zigmu. Tačiau traktoriui įstrigus abu žūsta po traukinio ratais. Sukrėstas Anicetas aplanko iliuzinę mirusių žmonių stotelę. Paliekame jį su nelinksma perspektyva, sėdintį greta kaimo namelio silueto, įaugusio į blokinio barako sieną.

Filme matome pokario pamario kaimą, kuriame griūva senasis gyvenimo būdas. Jo žmonės sutrikę ir nebežino, kur jų vieta naujoje santvarkoje.

Režisierius Algimantas Puipa.
Scenarijus Rimantas Šavelis.
Muzika Juozas Širvinskas.
Operatorius Rimantas Juodvalkis.
Aktoriai: Virginija Kelmelytė, Vidas Petkevičius, Daiva Stubraitė, Kostas Smoriginas, Vladas Tamošiūnas, Olita Dautartaitė, Povilas Budrys, Eligijus Bukaitis.
Drama, Lietuva, 1987.
N-13.
Filmo trukmė: ~1 val. 29 min.