„Kai kas vakarą“ po koncerto grįžtu namo: – Brangioji, „Įpilk vandens“! Tebevaldo euforija. Bandau nusiraminti „Duše“. O mintyse pilna salė, visi kartu garsiai dainuoja „Keitės ir miestai, ir veidai“. Nebelieka klausimo „Ar mylėti nori tu?“. Salėje susirinkę tęsia toliau, lyg „Iš mano širdies“, ir dar spėja dėkoti: Ačiū, kad „Prisėdai šalia“. Liko tik savęs paklausti: „Na, o kaip tau dabar?“. Visa gėrio banga tęsiasi. Tada… Ir aš „Esu žmogus“. Publika galingai – atsistojusi, ašarų pilnomis akimis – padeda ištarti. Mažytė tyla. Reikia jau nusiraminti. Bet salė paskendusi audringose ovacijose. Tai tik „Nepabaigta istorija“… Geriausi PRISIMINIMAI nesustoja. Sesės, brolio apkabinimas ir didžiavimasis, kokia Tu nuostabi, „Mano Lietuva“. Kiekvienas atvykęs – ryškiausia vakaro „Žvaigždė“. Ugnis, karštis, drebančios grindys, triukšmas, vakaras jau padabintas „Keista spalva“. Stipriai plakanti širdis klausia: „Kas bus toliau? „Kiek daug…“ dienų man be Tavęs? Jūsų visų dėka tai buvo gražiausias muzikos „Lakūno sapnas“! Ačiū visiems „Už laiką“, kurį praleidome kartu! PRISIMINIMAI tęsis rudenį.
Lauksime Jūsų!
Kartu su mumis:
Karolis Žioltikovas– gitara,
Kęstutis Radavičius – bosinė gitara,
Evaldas Sidaras – mušamieji.