Knygos „Įtariamas PADEGIMAS“ pristatymas

Gruodžio 6 d. VŠDT mažojoje salėje įvyks labai lauktos knygos „Įtariamas PADEGIMAS” pristatymas. Knygos sudarytoja ir autorė – ilgametė režisieriaus bendražygė teatrologė Elvyra Markevičiūtė. Kalambūrišką pavadinimą sugalvojo pats knygos herojus – Gytis Padegimas. Išties, kūrėją dėl jo pavardės nuolat lydėdavo komiškos situacijos – juk daugelio gaisrų įtariamasis – PADEGIMAS.

G. Padegimo pavardė labai taikliai nusako jo asmenybę, kuriai būdinga ryški charizma, ugningas temperamentas, liepsninga oratorystė. Šios savybės bei daugelyje spaudinių mirganti antraštė „įtariamas padegimas” nulėmė ir knygos pavadinimą. Šis posakis jau seniai virto Gytį Padegimą apibūdinančiu priežodžiu ir teatriniu anekdotu, kurį tiek jis, tiek aktoriai mielai pasitelkia interpretuodami vis kitas „padegimo” versijas. Beliko tik įvardinti juo knygą.

Knygos sudarytoja E. Markevičiūtė atliko milžinišką darbą, į leidinį sudėjusi daugelio G. Padegimo sukurtų spektaklių apžvalgas, – visų aprėpti net neįmanoma, nes jų 123!, – jo pedagoginę veiklą, kūrybą užsienio teatruose, aktoriaus meistriškumo metodą, posūkį dramaturgiją, Kauno ir Šiaulių dramos teatrų laikotarpius ir dar daug šio kūrėjo nuveiktų darbų.

Kūrybiniai ieškojimai režisierių G. Padegimą ne kartą atvedė į Šiaulius. Pirmą kartą Šiaulių dramos teatre režisierius atsidūrė dar kūrybinio kelio pradžioje. Pakviestas šviesios atminties tuometinės teatro vadovės A. Ragauskaitės, režisierius Šiauliuose pastatė Federico Garcia Lorcos „Donją Rositą, arba Gėlių kalbą” (1976), Augusto Strindbergo „Freken Juliją” (1977). Beveik po dešimtmečio į Šiaulius grįžo jau kaip teatro vyriausias režisierius. G. Padegimas iškart pasinėrė į aktyvią kūrybinę ir visuomeninę veiklą. 1988 m. suorganizavo lietuvių dramaturgijos festivalį „Atgaiva”, turėjusį didžiulį rezonansą to meto Lietuvos kultūriniame ir politiniame gyvenime, .inicijavo paminklo Povilui Višinskiui statybą, užmezgė kontaktus su užsienio šalių teatrais. Vadovaudamas Šiaulių dramos teatrui G. Padegimas režisavo devynis spektaklius, jų tarpe V. Jasukaitytės „Žilviną”, A. Škėmos „Žvakidę” (1989m.), E. Ionesco „Karalius miršta”( 1990), teatro 60-mečiui – O. Milašiaus „Mefibosetą” (1991), K. Sajos” Liftu į piramidę” (1993), atsisveikinimui su teatru – G. Bernardo Shaw „Dūžtančių širdžių namus” (1993). Į Šiaulius dar kartą grįžo 2007 m. ir pastatė didelio populiarumo sulaukusį spektaklį M. Lado „Labai paprasta istorija”, dar po kelerių metų – A. Strindbergo „Velykas”, T. Williamso „ Iguanos naktį”. Iš viso Šiauliuose režisavo 16 spektaklių.

Knygoje „Įtariamas PADEGIMAS” bandyta nužymėti įvairialypės režisieriaus Gyčio Padegimo asmenybės ir kūrybos kontūrus, siekta perteikti jo savitumą bendrame teatro kontekste. Atskaitos tašku pasirinktas jo kūrybinės veiklos 50-metis, apimantis ne tik spektaklių režisūrą įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose, bet ir organizacinę, visuomeninę, pedagoginę bei dramaturgo patirtį. Tuo tikslu buvo pasitelkti šeimos narių, kartu dirbusių aktorių bei kitų sričių kūrėjų papasakoti ir publikuoti prisiminimai, paties G. Padegimo įžvalgos, spektaklių recenzijos. Tekstai pateikiami tiek chronologiškai, tiek pabrėžiant ryškiausius periodus, spektaklius, išpažįstamus prioritetus.

Knygos pristatyme dalyvaus sudarytoja Elvyra Markevičiūtė ir knygos herojus – režisierius Gytis Padegimas. Savo mintimis ir prisiminimais dalinsis aktoriai Olita Dautartaitė, Irena Liutikaitė, Monika Šaltytė, Aidas Matutis ir kiti VŠDT aktoriai bei buvusi režisieriaus studentė Andrėja Stulginskienė.

Renginį moderuos VŠDT meno vadovė, teatrologė dr. Nomeda Šatkauskienė.

Vakaro metu bus galima įsigyti knygą „Įtariamas PADEGIMAS”.

Renginys – nemokamas.

Teatro mylėtojai prieš renginį galės nusipirkti ir kitą Elvyros Markevičiūtės knygą „Jacques Toja – gražiosios iliuzijos ambasadorius”.

Prancūzų ir lietuvių kalbomis išleista knyga „Jacques Toja – gražiosios iliuzijos ambasadorius / Jacques Toja – ambassadeur de la belle illusion” pristato prancūzų teatro bei kino aktorių Jacques Toja (liet. Žakas Toža), vyresnės kartos žiūrovams pažįstamą iš Bernardo Borderie „apsiausto ir špagos” kino filmų „Trys muškietininkai” (Aramis) bei sagos apie Anželiką (Liudvikas XIV). Šie aktorių išpopuliarinę vaidmenys tikrai nebuvo esminis jo kūrybinės veiklos įnašas, apimantis daugiau kaip 130 vaidmenų Comédie-Française teatre ir virš 20 vaidmenų įvairiuose prancūzų kino ir televizijos filmuose, taip pat vadovavimas šiam teatrui einant generalinio direktoriaus pareigas, Teatro rėmimo fondo steigimas… Knygoje pristatoma visą eilė kūrybingų asmenybių, sutiktų šio tyrimo eigoje, pateikiami jų prisiminimai apie aktorių, siekiama parodyti unikalų dvasinį Toja indėlį bei nuopelnus jį pažinojusių žmonių akimis. Pasisakė buvusi Comédie-Française bibliotekos direktorė Noëlle Guibert, ilgametis Toja scenos partneris, garsus prancūzų aktorius Alain Pralon, buvusi Comédie-Française generalinė direktorė, dabar Nicos Nacionalinio teatro vadovė Muriel Mayet-Holtz, režisierius Jacques Baillon, kurio režisuoti Augusto Strindbergo „Kreditoriai” lyginami su Gyčio Padegimo tuo pačiu metu sukurtomis dvejomis šio spektaklio sudėtimis (jaunųjų ir vyresniųjų). Intriguojančiu susitikimu su Toja Lietuvoje pasidalijo KTU Prancūzų kultūros centro vadovė Birutė Strakšienė, pristatoma jos dėka užsimezgusi pažintis su Prancūzijos lietuviu Perkūnu (Una) Liutkumi ir kitais. Knyga išleista ne tik dviem kalbomis, bet ir dviem skirtingais viršeliais (dizaineris Darius Petreikis). Ir jau tikrai simboliška, kad jos išleidimas sutapo su lietuvių sezonu Prancūzijoje.