BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Šiaulių gidas - ECPv6.9.0//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-ORIGINAL-URL:https://siauliugidas.lt
X-WR-CALDESC:Events for Šiaulių gidas
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Moscow
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:MSK
DTSTART:20260101T000000
END:STANDARD
TZID:Europe/Helsinki
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20260329T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20261025T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20260425T180000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20260425T180000
DTSTAMP:20260423T005454
CREATED:20190826T122117Z
LAST-MODIFIED:20260401T075157Z
UID:9968-1777140000-1777140000@siauliugidas.lt
SUMMARY:Spektaklis „Revizorius“
DESCRIPTION:Pjesės autorius – NIKOLAJUS GOGOLIS \nRežisierius – AIDAS GINIOTIS \nAntrasis režisierius VAIDOTAS ŽITKUS \nScenografė ir kostiumų dailininkė – Laura Luišaitytė \nKompozitorius – Ignas Juzokas \nŠviesų dailininkas – Darius Malinauskas \n\n\n\nĮ Valstybinį Šiaulių dramos teatrą pagaliau atvyko „Revizorius“! Atlydėtas šmaikščių improvizacijų meistro Aido Giniočio\, „Revizorius“ kviečia pasijuokti iš mūsų prigimtinio noro būti bent truputį gudresniais ir lygesniais už kitus. \nĮsibėgėjus XXI a.\, įsivaizduojame\, kad jau daugmaž „perkandome“ manipuliatorių žaidimus ir įmanomas korupcines schemas. Bet ar tikrai? O gal tik išmokome jų nepastebėti? Ar šiandien atsirastų tikrai žinančių\, kuris yra korumpuotas\, o kuris – tik jo auka. \nO kas\, jei didžiausių manipuliatorių ir „pilkųjų kardinolų“ mes apskritai net nežinome? Nesibaigiančių manipuliacijų\, kyšių\, „ranka ranką plauna“ sistemų apraizgytame pasaulyje\, atrodo\, nebeįmanoma išnarplioti korupcijos mazgo į tiesų siūlą. O tai jau visai nejuokinga mintis. \n\n\nPremjera 2019 m. kovo 23 d.
URL:https://siauliugidas.lt/renginiai/spektaklis-revizorius-3/
LOCATION:Valstybinis Šiaulių dramos teatras\, Tilžės g. 155\, Šiauliai\, 76297\, Lietuva
CATEGORIES:Spektaklis
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://siauliugidas.lt/wp-content/uploads/2019/03/revizorius1.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Helsinki:20260426T140000
DTEND;TZID=Europe/Helsinki:20260426T140000
DTSTAMP:20260423T005454
CREATED:20241127T210710Z
LAST-MODIFIED:20260401T075220Z
UID:17278-1777212000-1777212000@siauliugidas.lt
SUMMARY:Spektaklis „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“
DESCRIPTION:Režisierė – Milda Mičiulytė\nInscenizacijos autorė – Daiva Čepauskaitė\nScenografas ir kostiumų dailininkas – Artūras Šimonis\nKompozitorius – Martynas Bialobžeskis\nChoreografas – Carlo Bibiano\nVideo menininkas – Titas Jurjonas \nVaidina:\nEdvardas – Severinas Norgaila\nAbilena – Gintarė Ramoškaitė-Jokubauskė\nPelegrina (ji ir Lolia\, Sargas\, Senutė) – Monika Šaltytė\nvejys Lorensas – Juozas Bindokas\nŽvejo žmona Nelė – Rimanta Krilavičiūtė\nKlajūnas Bulius – Dalius Jančiauskas\nBraisas – Tautvydas Galkauskas\nSara Ruta – Rusnė Navickaitė \nSpektaklis „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“ sukurtas pagal visame pasaulyje populiarų amerikiečių autorės Kate DiCamillo romaną vaikams “Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė”. \nSpektaklyje susipažinsite su triušiu Edvardu Tiuleinu – dailiu porcelianiniu žaislu\, kurį be galo myli jo šeimininkė – mergaitė Abilena. Tačiau triušis Edvardas mylėti nemoka. Nors Abilena Edvardui demonstruoja didžiulę pagarbą ir meilę\, jis galvoja tik apie save ir nuolat gėrisi puikia savo išvaizda. Bet vieną lemtingą dieną jis iškrenta per laivo bortą į jūrą. 297 dienas vandenyno dugne praleidęs Edvardas išmetamas į krantą ir praeinantys žvejai ištraukia jį iš žvejybos tinklo. Taip prasideda didžioji porcelianinio triušio kelionė meilės link. Per ilgus klaidžiojimus Edvardas pakeičia sutiktų veikėjų gyvenimus\, o kartu išmoksta mylėti ir ilgėtis. Edvardo kelionė jį nuveda ne tik toli nuo namų\, bet ir toli nuo to\, kuo jis kažkada buvo. \nKą reiškia mylėti? Atjausti? Ilgėtis? Atvėrę savo širdį kitiems\, dažnai tampame ne tik laimingi\, bet ir pažeidžiami. Kartu su džiaugsmu įsileidžiame ir nerimą\, rūpestį\, ilgesį\, o kartais net skausmą. Bet visi\, kurie kada nors mylėjo\, žino\, kad būtent tada\, kai mūsų širdis spurda iš meilės\, jaučiamės labiausiai gyvi. Nuostabi pasaka apie pasipūtėlį Edvardą moko\, kad mylinti širdis kartais dūžta\, bet visi jausmai mus augina\, o abejingumas paverčia šaltomis porcelianinėmis lėlėmis. \nJautri triušio Edvardo kelionės istorija spektaklyje pasakojama pasitelkus įspūdingus XX a. pradžia dvelkiančius kostiumus ir scenografiją\, lėlių teatro elementus\, gyvai atliekamas dainas ir šokius. \nŠis spektaklis užburs tiek vaikų\, tiek suaugusiųjų širdis ir dar kartą primins – „jeigu neketini mylėti ar būti mylimas\, tuomet visa kelionė yra beprasmė“. \nPremjera – 2024 m. gruodžio 26 d.\, 2025 m. sausio 5 d.
URL:https://siauliugidas.lt/renginiai/kaledinis-spektaklis-premjera-nepaprasta-triusio-edvardo-kelione/
LOCATION:Šiaulių dramos teatras
CATEGORIES:Renginys vaikams,Spektaklis
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Helsinki:20260429T183000
DTEND;TZID=Europe/Helsinki:20260429T183000
DTSTAMP:20260423T005454
CREATED:20260401T075715Z
LAST-MODIFIED:20260401T075715Z
UID:19165-1777487400-1777487400@siauliugidas.lt
SUMMARY:HOMO ASFALTUS. Ansamblis „Lietuva“
DESCRIPTION:Ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – muzikinį spektaklį „Homo asfaltus“\, kuris šįkart nustebins itin neįprastu formatu tiek ilgamečius gerbėjus\, tiek tuos\, kurie tik atranda ansamblio kūrybinius eksperimentus.\nPastaruosius trisdešimt Nepriklausomybės metų lietuvių literatūra žvilgsnį kreipė į miesto kultūrą\, mieste gyvenantį žmogų ir tam tikra prasme romantizavo skubantį\, karjeros siekiantį\, aktyvų viesuomeninį gyvenimą gyvenantį individą. Sovietmečiu kaimo įvaizdis sąmoningai dengtas būtais ir nebūtais dalykais. Atgavus Nepriklausomybę daugelis svajojo\, kad Vilniuje atsirastų dangoraižiai\, kad jis taptų intensyvus kaip Paryžius\, Berlynas\, Londonas ar Niujorkas.\nVis tik didelis gyvenimo tempas ir informacijos gausa nėra organiška žmogaus organizmui\, kuris daugiausiai gyvavo gamtos apsuptyje. Žmogus nesikeičia taip greitai\, kaip gali keisti aplinką aplink save. Dabar pastebimas vis didesnis jaunimo grįžimas į gamtą\, grįžimas gyventi į kaimą\, kuris dėl didelės emigracijos stipriai ištuštėjo. Jaunimas gręžiasi į gamtą\, todėl išeivijoje gyvenusių lietuvių kūryba\, kuriame juntamas kaimo ir gamtos ilgesys ima vėl rezonuoti.\n\nMiesto ir kaimo priešprieša lietuvių literatūroje dažna\, tačiau dabar tarsi iš naujo atgyja bežemių tekstai. Bežemiais lietuvių literatūroje vadiname autorius\, kūrusius tremtyje\, kurie išgyveno stiprų gimtosios žemės ilgesį\, tiksliau tariant – Lietuvos ilgesį. Daugelis jų emigravo gyventi didmiesčiuose\, palikę ramų kaimo gyvenimą Lietuvoje. Ir visų pirma šis kūrinys gimė įsikvėpus Jono Meko kūrybos ir jo pjesės „Pati pradžių pradžia”.\nJ. Mekas daugybėje kūrinių reflektavo tremties\, tapatybės\, nostalgijos ir prisitaikymo svetimoje kultūroje temas. Įkvėpti J. Meko – tai reiškia\, esame įkvėpti jo asmeninių išgyvenimų\, tremties ir vienišumo jausmo\, gimtinės ilgesio\, tapatumo paieškų\, laiko trapumo ir kitų egzistencinių klausimų\, kylančių žmogui\, atsidūrusiam istorinių lūžių kryžkelėje\, karo nuniokotame pasaulyje\, kuris rezonuoja su šių dienų pasauliu. Įkvėpti J. Meko pjesės „Pati pradžių pradžia” bei jo gebėjimo sufokusuoti žmogaus žvilgsnį į čia ir dabar pulsuojančią gyvą gamtą\, kuri egzistuoja be jokios žmogaus pastangos\, be jo proto pastangos.\n\nTaip pat pasitelkę kitų išeivijos lietuvių jau klasika tapusius tekstus – Antano Škėmos „Balta drobulė”\, Alfonso Nyka-Niliūno „Eldorado” ar Kazio Bradūno „Donelaičio kapas” – atliepiame šiandieninį žmogų\, kurį pavadinome „Homo asfaltus”. Šie kūrėjai literatūroje priskiriami bežemiams\, nes visi kūrė išeivijoje\, dažniausiai dideliuose pasaulio miestuose. Ir šį jausmą – ilgesį gimtosios žemės\, mes perkeliame į šiandieninį Homo asfaltus\, kuris globaliame pasaulyje\, jaučiasi lyg tremtyje ir ieško savęs.\n\nHomo asfaltus važinėja Boltu pirmyn atgal\, lygiai kaip Garšva (A.Škėmos „Drobulė”) liftu kylantis aukštyn žemyn\, visiškai praradęs prasmės jausmą.\nHomo asfaltus gyvena pasaulio pabaigos nuojautoje\, dėl vykstančio karo ir vis tiek labiausiai gali rūpintis nuvytusiomis begonijomis.\nHomo asfaltus gyvena praradęs namų\, savo žemės jausmą\, suabejojęs ar po asfaltu dar yra žemė?\n\nHomo asfaltus praradęs gebėjimą jausti\, todėl nebejaučia net naujos gyvybės savo pilve ir būtent nėštumas – nauja pradžia – sugeba pažadinti Homo asfaltus žmogų pradėti iš naujo\, tokiu būdu pasaulio pabaigą paversdamas pasaulio pradžia\, kuriame kalba ir žodis išnyksta ir lieka tik archajiška muzika. Tai bus muzikinė kelionė\, nuo šiandien atgal į praeitį\, prie tautinio paveldo – dainų\, instrumentų iki vietos\, kuriame žodis nebeegzistuoja\, lieka tik garsas.\n\n„Pasaulio pabaigos nuojauta\, kurioje mes gyvename\, šiandien yra naujo pasaulio pradžios galimybė. Mes pervertinome protą\, todėl be perstojo sukamės pragaro ratuose\, bet vis dar egzistuoja konstruktai\, kurie mus grąžina prie gamtos\, vienas jų – nėštumas”\, – sako režisierė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė.\n\nLauros Švedaitės kuriamas libretas pasakoja apie dabar mieste gyvenančią ir ant tilto stovinčią\, šokti pasiryžusią moterį\, kuri iš aplinkinių sužino\, kad yra nėščia\, nes pati šito nepastebi. Visų pirma\, šis įvykis jos žvilgsnį kreipia į pasaulį – „į kokį pasaulį aš išleisiu savo būsimą vaiką”? O jos pasaulis yra miestas\, kuriame ji gyvena – pragaro alegorija – jame nepakeliamai karšta\, juo klajojant sukiesi pykčio\, godumo\, melo ratuose. Mieste viešpatauja benamiai. Žmonės\, neturintys namų\, tik randantys vietą\, kur permiegoti dar vieną naktį. Nėščia moteris – miesto gyventoja pradeda justi norą grįžti į gamtą\, nes tol\, kol ji yra mieste\, ji tarsi ištremta iš savo normalaus būvio – gyvenimo gamtoje. Mieste ji sutinka senuką\, kuris stovi basas. Jis klausia: „ar aš esu paskutinė karta\, kurie vaikščios basi”? Ji ima bėgti ir atsiduria miške. Čia nusiauna batus ir ima jausti\, kaip gamta kalba į ją. Galiausiai prasideda gimdymas ir prapliumpa lietus. Naujas žmogus žymi naują galimą pradžią ir naują etapą.\n\nMuzika\, kurią kuria Dominykas Digimas\, atspindi kelionę iš dabartyje girdimų ritmų\, kurie mėgina priversti Homo asfaltus jausti. Šiuolaikinė muzika\, neturinti subtilumo\, kuri privalo skambėti garsiai ir intensyviai\, kad pažadintų Homo asfaltus žmogų iš sąstingio\, tarsi pabudinti iš nejautros sapno. Atspindi kelionę ir per tautinį paveldą – sutartines\, kanklių\, birbynių skambesį\, muziką\, kurią Homo asfaltus žino\, bet yra pamiršęs\, kuri kelia prisiminimus. Kelionę į bežodę muzikos plotmę\, archaiką\, kurioje lieka tik skambesys\, o žodžiai išnyksta\, kur funkcionuoja tik jausmai ir Naujos pradžios viltis.\n\n\n\nKompozitorius – Dominykas Digimas\nRežisierė – Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė\nScenarijaus ir libreto autorė – Lina Laura Švedaitė\nKostiumų dailininkė – Izabelė Narečionytė\nDirigentas – Egidijus Kaveckas\n\nAtlikėjai: valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras ir orkestras\nSolistė: Smiltė Murencevaitė – Janušienė
URL:https://siauliugidas.lt/renginiai/homo-asfaltus-ansamblis-lietuva/
LOCATION:Šiaulių dramos teatras
CATEGORIES:Koncertas
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Helsinki:20260430T180000
DTEND;TZID=Europe/Helsinki:20260430T180000
DTSTAMP:20260423T005454
CREATED:20260401T081021Z
LAST-MODIFIED:20260401T081021Z
UID:19180-1777572000-1777572000@siauliugidas.lt
SUMMARY:Spektaklis „SENJORAI“ A. Nicolaj (rež. R.Kazlas)
DESCRIPTION:Spektaklis pagal italų dramaturgo Aldo Nicolaj pjesę „Geležinė karta“ (vertėja Inga Tuliševskaitė). \nRežisierius – Rolandas Kazlas.\nScenografė – Elvita Brazdylytė. \nVeikėjai:\nLiberas Boka – Rolandas Kazlas.\nLuidžis Lapalja – Evaldas Jaras.\nAmbra – Vitalija Mockevičiūtė. \nKalbant paprastai\, spektaklis „Senjorai“ – paprastas spektaklis\, apie nepaprastą paprastų pensininkų gyvenimą. Pats spektaklio pavadinimas aiškiai sufleruoja\, apie ką jis – senatvę. Ir kas gali pasakyti\, kokia ir kas ji\, toji senatvė? Komedija? Tragedija? Absurdas? Nesąmonė? O gal pati svarbiausioji žmogaus gyvenimo dalis? Matyt\, visokių senatvių yra\, kaip ir visokių žmonių. Vienam – tai aukso amžius\, kitam – pragaras\, trečiam… trečias taip ir nesupranta\, kas su juo atsitiko ir toliau gyvena kaip gyvenęs: viduje dvidešimtmetis\, o iš išorės – neišsimiegojęs jaunuolis. Ketvirtas – laukia nesulaukia\, kada baigsis šis košmaras\, penktam – niekad nebuvo taip smagu\, kaip dabar\, šeštam – atrodo\, kad viskas tik prasideda… „Spręsk apie žmogų pagal tai\, kaip jis baigia savo dienas.“ Šiame posakyje turbūt yra nemažai tiesos. \nPasak spektaklio „Senjorai“ režisieriaus ir vieno iš vaidmenų atlikėjo Rolando Kazlo: „Norėtųsi\, kad šis spektaklis paprastam pensininkui duotų daugiau nei duoda maža pensija. O dar daugiau – būsimam senjorui. Nors pjesės herojai yra italai \, norėtųsi\, kad vyresnio amžiaus Lietuvos žiūrovas\, apsilankęs spektaklyje\, pasakytų ar tyliai sau pagalvotų: „tai apie mane“\, „man daug kas atpažįstama“ arba „tokio spektaklio man dabar kaip tik ir reikėjo“. \nAktorių sudėtis išties įspūdinga: trys vienos kartos\, vieno kurso draugai Vitalija Mockevičiūtė\, Evaldas Jaras ir Rolandas Kazlas\, po daugelio metų vėl susitinka ir\, prisimindami jaunystę\, scenoje pasitinka artėjančią senatvę. Niekas nežino\, kiek metų V. Mockevičiūtei\, tačiau bendras aktorių amžius kartu sudėjus – gana solidus: 165 metai! Visu šimtu daugiau nei amžius\, kai išeinama į pensiją. Taip kad patirties\, gilintis į senjorų pasaulį\, senatvės herojų džiaugsmus ir vargus\, turėtų užtekti. \nVisus pasenusius\, norinčius pasenti ir nesenstančius kviečiame į Premjerą „Senjorai“!\nNuo senatvės galima pabėgti. Kur? Kad ir į priešingą pusę nei bėga laikas: į vaikystę…\n \nProjektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
URL:https://siauliugidas.lt/renginiai/spektaklis-senjorai-a-nicolaj-rez-r-kazlas/
LOCATION:Koncertų salė „Saulė”
CATEGORIES:Spektaklis
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Helsinki:20260516T080000
DTEND;TZID=Europe/Helsinki:20260516T170000
DTSTAMP:20260423T005454
CREATED:20260422T075754Z
LAST-MODIFIED:20260422T075754Z
UID:19219-1778918400-1778950800@siauliugidas.lt
SUMMARY:Partizanų pagerbimo\, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena Minaičiuose
DESCRIPTION:Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga šiemet jau trečią kartą organizuoja pilietinę iniciatyvą „Samaningi kilometrai“\, skirtą Partizanų pagerbimo\, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti. Gegužės 16 d. „Samaningi kilometrai“ vyks visoje Lietuvoje ir už jos ribų – 10 žygių Lietuvoje ir 9 žygiai lietuvių bendruomenėse užsienyje. Šiaulių krašto žmones kvies renginys Minaičiuose (Radviliškio r.).\n\n„Samaningi kilometrai“ auga ir plečiasi\, ragindami gegužės 16 dieną ne tik eiti prisimenant partizanus\, bet ir suprasti\, kodėl tai darome. Nesvarbu\, ar žingsnis žengiamas Lietuvoje\, ar svetur – svarbiausia\, kad jis būtų sąmoningas. \nŽygių metu dalyviai ne tik keliaus prisimindami istoriją\, bet ir klausysis autentiškų pasakojimų\, padedančių geriau suprasti to meto kasdienybę\, išgyvenimus ir žmonių pasirinkimus. Kiekvienam žygiui bus sukurtas unikalus garso takelis\, paremtas ekoakustika – nauja mokslo sritimi. Šių garso takelių pagrindas – būtent tose vietovėse įrašyti dirvožemio garsai\, kurių dalyviai klausysis žygio metu\, taip dar labiau įsijausdami į aplinką ir patirtį. \nPrie iniciatyvos kviečiami jungtis visi – ne tik pavieniai žygeiviai\, bet ir bendruomenės\, draugų grupės\, kolegos. Skatinama burti komandas\, kviesti kaimynus ir kartu kurti tradiciją – trečią gegužės savaitgalį skirti prasmingam laikui gamtoje\, pažįstant laisvės kovų istoriją. \nŠiaulių regiono žmonės Partizanų pagerbimo\, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną minėti kviečiami Radviliškio rajone\, Minaičių kaime. Vyks ne tik žygis 1949 m. vasario 16-osios partizanų Deklaracijai atminti\, bet ir ekskursija\, paroda\, istorinės atminties ir meno festivalis\, koncertai. \nPrograma \n9:00–11:00 Ekskursija po partizanų vadų bunkerį Minaičiuose. \n10:30–11:30 Žygeivių registracija. \n11:30–12:00 Sveikinimo kalbos\, iškilminga žygio pradžia. \n12:00–17:00 Žygis: \n\n4 teatriniai etiudai.\nIstoriniai pasakojimai.\nKaro istorijos rekonstruktorių klubas „Partizanas“.\n\n17:00 Žygio pabaiga: \n\nŠauliška košė.\n\n18:00 – 22:00 Istorinės atminties ir meno festivalis „Sutemų karžygiai“: \n\nVeiklų zona: edukacijų ir parodų erdvė\, filmų zona\, vakarojimas prie laužo\, šviesos\, meno instaliacijos pačiame bunkeryje ir lauke.\nGrupių „Kitava“ ir „Thundertale“\,  Vytauto V. Landsbergio koncertai.\n\nRegistracija čia: https://kam.lt/1949-m-llks-tarybos-vasario-16-osios-deklaracijai-atminti/ \nOrganizatoriai: Gen. Povilo Plechavičiaus šaulių 6-oji rinktinė\, Baisogalos kultūros centras\, Grinkiškio seniūnija. \nPartneriai: Radviliškio rajono savivaldybė\, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė. \n  \n1944 m. prasidėjęs antisovietinis pasipriešinimas truko beveik dešimtmetį. Bendra vadovybė sukurta tik 1949 m. vasarį\, kai Prisikėlimo apygardoje įvyko partizanų vadų susitikimas. Kelionės buvo pavojingos – vadai nepažino vieni kitų ir tikrino tapatybes. Pvz.\, A. Ramanauskas-Vanagas ir A. A. Grybinas-Faustas keliavo kelis mėnesius. \nNuo 1949 m. vasario 10 d. Minaičių kaime susirinko 8 vadai (J. Žemaitis-Vytautas\, J. Šibaila-Merainis\, P. Bartkus-Žadgaila ir kt.). Įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS)\, suformuota vadovybė\, aptarti svarbiausi politiniai ir kariniai klausimai. \n1949 m. vasario 16 d. Deklaracija paskelbė LLKS teisėta valdžia okupacijos metu ir įtvirtino nepriklausomos demokratinės valstybės siekį. 1999 m. Seimas ją pripažino valstybės teisės aktu\, o J. Žemaitį-Vytautą – ketvirtuoju Lietuvos prezidentu.
URL:https://siauliugidas.lt/renginiai/partizanu-pagerbimo-kariuomenes-ir-visuomenes-vienybes-diena-minaiciuose/
CATEGORIES:Minėjimas
END:VEVENT
END:VCALENDAR