Opera „Geros dienos!“

PRISTATO:  „Operomanija“

Operos „Geros dienos!“ siužetą kuria skirtingi kasininkių likimai, paprastai slepiami po dirbtinės šypsenos ir mechaniško aptarnavimo – „Laba diena!“, „Ačiū!“, „Geros dienos!“ – kauke. Kasdienybėje nepastebimos, robotus primenančios pardavėjos operoje veikia kaip ryškūs personažai. Pardavėjų mintys, žiūrovams girdimos jų CV išklotinės tampa trumpa, individualia drama. Kasininkių charakteriai – tai lengvai atpažįstami tipažai, įkūnijantys universalias realijas. Operos librete susipina šnekamoji, literatūrinė kalba bei nūdienos aktualijos.

Prekybos centro atmosferą atkuria dienos šviesos lempų ir aplinkos garsų instaliacija, sujungianti žiūrovų salę su scenoje veikiančių 10 kasininkių erdve. Scenos apipavidalinimas minimalus: prekės – tarsi privaloma, pažodinė supermarketo dekoracija – operoje veikia muzikiniu ir žodiniu pavidalais.

Pagrindinis operos garsas – tai nuolatinis pypsėjimas, lydintis skenuojamą prekę. Jis tai prityla, tai garsėja, tačiau niekada nesiliauja. Kasininkių dainos, akompanuojamos šio garso, savo monotoniškumu primena apsipirkimo procesą. Operoje „Geros dienos!“ muzika pabrėžia personažų mintis, padeda jas išgirsti.

Operos kūrėjos vengia moralizuojančio tono: kritiškas požiūris į kapitalizmą atskleidžiamas su humoru, pasitelkus ironiją ir poeziją. Skirtingų kasininkių likimų mozaika susilieja į bendrą chorą – universalią poemą, teigiančią vartojimo malonumą.

Opera „Geros dienos!“ buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ kaip geriausias lietuvių autorių pastatymas, pelnė kitų tarptautinių prizų. Iškart po to prasidėjo ir jau dešimtmetį tęsiasi „Geros dienos!“ gastrolių maršrutai po tarptautinius muzikos, teatro ir operos festivalius bei scenas visame pasaulyje.