Menininkai ne tik tapo ar piešia. Pasitelkę savo kūną jie tyrinėja kūniškumo, lyties, socialinių vaidmenų ribas, gilinasi į aktualius biopolitikos klausimus. Juos domina įvairūs kultūriniai ir socialiniai tabu. Kūno mene apnuoginama fizinė žmogaus prigimtis, gyvuliškas pradas, tiriamos kūno ir technologinių jo pakaitalų sąveikos, biomedicinos ir virtualios realybės invazija į žmogaus gyvenimą. Kūno menas, tai mūsų medžiagiškumo konvulsija dirbtinumo akivaizdoje, tai naujų egzistavimo horizontų ieškanti spontaniška kūno ekspresija.