Spektaklis „Valentinų diena”

Režisierė – Loreta Vaskova

Scenografė – Simona Biekšaitė
Video projekcijos autorius – Remigijus Venckus

Muzikinis apipavidalinimas – Paulius Jasiūnas
Iš rusų kalbos vertė Rolandas Rastauskas

 

VAIDINA:

 Valentina – Monika Šaltytė

Valentinas – Dalius Jančiauskas

Katia – Agnė Kiškytė

 Šiuolaikinis rusų dramaturgas, režisierius ir aktorius Ivan‘as Vyrypajev‘as gimė 1974 m. Sibiro mieste Irkutske. Studijavo režisūrą Irkutsko ir Maskvos Boriso Ščiukino vardo teatrinėse mokyklose. Tai vienas ryškiausių ir novatoriškiausių Rusijos kūrėjų, jau dešimtmetį dirbantis Maskvoje. Jo parašyta pjesė „Valentinų diena“ dramaturgijos festivalyje„Heidelberger Stuckemarkt“ (Vokietija) 2003 m. buvo apdovanota žiūrovų simpatijų prizu. I. Vyrypajev‘as pastaruoju metu skina laurus Europos festivaliuose: jo pilnametražis filmas „Euforija“ pelnė Venecijos kino festivalio „Mažąjį auksinį liūtą“, dramaturgija buvo įvertinta Aleksandro Volodino premija ir daugeliu kitų prestižinių apdovanojimų.

„Valentinų diena“ – tai garsios ir kadaise daug šurmulio sukėlusios M. Roščin‘o pjesės „Valentinas ir Valentina“ perdirbinys. Pirmuoju atveju jaunuolių meilės istorija užbaigiama daugtaškiu, o I. Vyrypajev‘as deda kabliataškį ir 2001 m. parašo istorijos tęsinį. Pasitelkęs šiuolaikinį požiūrį, dramaturgas polemizuoja su M. Roščinu apie vieną iš stipriausių žmogaus dvasios poreikių – meilę.

Spektaklis pasakoja apie kelią į kitą žmogų, apie krypties paieškas be žemėlapio, apie kelionę be atgalinio bilieto. Paradoksalu, bet siekdami užvaldyti kitą žmogų, niekada iki galo jo nepažinsime.

Vaizduojamoje visuomenėje vyrauja nusiteikimas, kad meilė trunka neilgai, jausmai ribojami galiojimo terminais ir tai tampa aksioma. O jeigu žmogus pamilsta kartą ir visam gyvenimui?

Dievas suteikė vyrui ir moteriai geismą, kad jų sąjunga išsaugotų pasaulį. Spektaklis suponuoja kitą santykių foną: kai jie pamilo vienas kitą, tai prasidėjo karas, kuris tęsiasi jau šimtmečius.

P.S. Spektaklis skiriamas žmonėms, PRIVERSTIEMS gyventi kartu.

„Pradžioje Valentinui pritrūksta tikėjimo mylimąja, neužtenka drąsos išsiaiškinti santykius, vėliau Valentina nesiryžta sujungti judviejų likimų, pradėti bendro gyvenimą. Galiausiai, jų slaptas romanas nėra jokia paslaptis Katerinai, kuri taip pat su juo taikstosi. Visi gyvena dvilypį gyvenimą, nesugeba iš jo išsivaduoti, o svarbiausia, neįstengia įvertinti juos užklupusio jausmo. Valentinas ir Valentina nesugeba nei išsiskirti, nei galutinai suartėti, o meilė to neatleidžia. Valentinas miršta nuo infarkto.

Kamuojama ilgesio Valentina išperka jo butą, daiktus ir apsigyvena su jo žmona Katerina. Aistringas vienišos Valentinos monologas apie meilės galią užbaigiamas užsidegusiu tablo su užrašu „Pasaulio pabaiga“. Jį galima tapatinti tiek su gyvenimo be meilės ir kovos už ją pabaiga, prilygstančia pasaulio pabaigai, tiek su spektaklio pabaiga. Vis dėlto labiau norisi tikėti, kad ši „pabaiga“ reiškia pradžią. Tiksliau, anot kurso vadovo Gyčio Padegimo, naujos režisierės gimimą. Tai patvirtina ir pirmasis pripažinimas – Tradiciniame festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris“ Kaune spektakliu sužavėta žiuri įsteigė naują prizą už sėkmingą režisūrinį debiutą.“ Elvyra Markevičiūtė (Perspektyvus debiutas. Lietuvos scena. Nr. 1/2)

 Spektaklio trukmė – 1 val. 30 min.