Kalėdų senelio darbas ir bandymai įtikinti, kad esi tikras

Renginių vedėjas Egidijus Jankauskas per šventes Kalėdų seneliu dirba beveik 20 metų, o idėja tuo užsiimti kilo pačiam sutikus gana prastai atrodantį senelį.

„Labai seniai pas mus per šventes atėjo senelis apsirengęs kažkokį kalėdinį rūbą, tačiau su džinsais! Man tai labai krito į akis ir galvojau, kaip žmonės nerimtai žiūri į savo darbą. Jeigu aš taip eičiau – būtinai pasisiūčiau gražų kostiumą. Ir po kurio laiko tikrai taip padariau!” – pasakoja Egidijus ir prisipažįsta, kad visa veikla iš pradžių sukosi dėl pinigų. Juk atrodo, per trumpą laiką visai neblogai gali uždirbti. Bet vėliau, kai šeimoje atsirado vaikų, požiūris iš esmės pasikeitė.

Tikslas – laimingos vaikų akys

„Dabar mano darbo esmė – vaikai. Susitikimas su manimi jiems be galo svarbus! Todėl visuomet su mažaisiais daug kalbuosi, labai noriu, kad jie pasijustų svarbūs, įdomūs, akys blizgėtų iš laimės, įdedu čia daug širdies“.

Egidijus pasakoja, kad didžiausias darbymetis yra pora savaičių iki švenčių, kuomet Kalėdų senelis laukiamas įmonėse ir ugdymo įstaigose ir, žinoma, per pačias Kūčias ir Kalėdas, kuomet Šiauliuose vyksta pas žmones į namus.

„Aš paaukoju savo šventinę vakarienę su šeima, tačiau jos neprarandu – susiderinam ir 12 patiekalų ragaujam anksčiau. Bet man patinka lankyti žmones namuose, tiek gerų emocijų gauni! Žmonės laukia, nes tu atneši ne tik dovanas, bet nuotaiką, vaikams esi viso vakaro kulminacija. Kai kurie patys siūlo pavaišinti, netgi man dovanų įdeda! Labiausiai mane pradžiugina, jeigu kažą padovanoja vaikai – laišką, piešinį. Įsėdęs į mašiną nenumetu jų bet kur… Visus parsinešu namo, perskaitau, apžiūriu, man tai tikrai didžiausia dovana, nes vaikai ten visą širdį sudėjo!“

Kalėdų senelis vasarą

Daugybę metų patirties dirbdamas su renginiais sukaupęs Egidijus ramus dėl savo klientų: „visi iš Kalėdų senelio tikisi skirtingų dalykų – vieni nori, kad grotų su armonika, kiti – kad būtų specialus pasirodymas, lydėtų snieguolės, nukštukai ir panašiai, o aš esu tiesiog paprastas ir nuoširdus senelis, be pompastikos ir fejerverkų, kuris ras kalbą ir su mažu ir su senu, o svarbiausia – visus įtikins, kad yra tikras“.

Vyras prisimena, kad raudoną kostiumą ir barzdą išsitraukti teko netgi vasarą, kai draugai norėjo padaryti staigmeną vienai merginai.

Dovanos – būtinos

„Kad ir kaip banaliai beskambėtų, dovanos iš Kalėdų senelio būtinos. Gali būti simbolinės, minimalios, bet turi būti. Yra tekę programą rengti mokykloje, kur tėvai nusprendė, kad nereikia vaikams dovanų, užteks, kad namie gaus. Mes su kolegomis sukdamiesi iš padėties patys radome kalendoriukų ir saldainių. Tėveliai neturėtų taip daryti, vaikai džiaugiasi gavę ir mažų lauktuvių, svarbu parodyti, kad Kalėdų senelis jų neužmiršo.

O kai keliauju į namus, dovanos dažniausiai visos supakuotos ir kas ką gauna nežinau, bet kartą teko eiti pas berniuką, kuriam skirtos dovanos į maišą netilpo, dar nešiau rankose! Tiek vienam vaikui, jau net ir man, pasirodė daugoka!“.

Degantis kostiumas

Per daugelį metų Egidijus sutiko visokių žmonių, o ir keblių situacijų ne viena pasitaikė: „Labiausiai širdį suspaudžia, kai sutinku sunkiau gyvenančias šeimas ir kai matau vaikų akis gavus ne brangiausius žaislus, o tiesiog saldainių. Jiems tai tikras stebuklas. O kalbant apie netikėtumus, tai net ir Kalėdų seneliui kartais bėdų nutinka! Kartą tarp pasirodymų užsukau į kavinę pavalgyti su Kalėdų senelio kostiumu ir netyčia nuo ant stalo degančios žvakės užsidegiau rankovę! Kas matė, atrodė juokingai, bet man po to labai greitai reikėto skubėti pas siuvėjas, kad iki kito pasirodymo rankovę pataisytų!“.