Širdies nepakankamumo mokymų programoje – tik motyvuoti ligoniai

Gegužės 7-oji – Europos širdies nepakankamumo diena, kuria siekiama visuomenei priminti apie šios ligos svarbą, simptomus, aptariama, kaip jos išvengti. Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centre vykdoma Širdies nepakankamumo mokymų programa, kuriai įgyvendinti įrengtas Širdies nepakankamumo kabinetas. Jame dirba specialiai šiam darbui pasirengusi gydytoja kardiologė Virginija Ežerskienė ir Rita Ščefanovičienė, bendrosios praktikos slaugytoja. Medikės širdies nepakankamumu sergančiam pacientui, po gydymo stacionare bei atitinkančiam kriterijus, suteikia reikiamą informaciją ir moko kaip gyventi su šia liga, kuriai esant širdies skilveliai nebeišstumia kraujo į mažąjį ar didįjį kraujotakos ratus. Šia dažna patologija serga apie dešimtadalis vyresnio amžiaus žmonių. Esant sunkiam širdies nepakankamumui, miršta per 50 proc. žmonių.

Mokomi gyventi su liga

Širdies ir kraujagyslių centre veikiančiame Širdies nepakankamumo kabinete kaip gyventi, sergant širdies nepakankamumu, šiais metais mokėsi per dvidešimt pacientų. Kabinete konsultuojami sergantieji širdies liga bei mokomi pažinti ligą, ją kontroliuoti ir gyventi su ja. Kabinete dirba ne tik specialiai šiam darbui pasirengusi gydytoja kardiologė, bendrosios praktikos slaugytoja, bet ir suburta gydytojų specialistų komanda.
Šiandien specialistės jau gali pasidžiaugti Širdies nepakankamumo kabineto veiklos rezultatais ir jo veiksmingumu neabejojama. Tačiau vien entuziazmo nepakanka: šiam darbui reikėjo parengti specialistus, įrengti kabinetą. Specialiuose kursuose žinių sėmėsi gydytoja kardiologė Virginija Ežerskienė, kuri viena pirmųjų ėmėsi darbo šiame kabinete. Nuo sausio mėnesio prisijungė bendrosios praktikos slaugytoja Rita Ščefanovičienė.

„Su šia liga reikia išmokti gyventi, ją kontroliuojant. Per tuos metus labai padaugėjo pacientų, sergančių širdies nepakankamumu ir suprantančių, kad nuo to, kaip išmano savo ligą, priklauso jų gyvenimo kokybė ir net trukmė“,- įsitikinusi gydytoja V. Ežerskienė.
Tačiau sergančiųjų srautas nemažėja. Medikai mato, kad po gydymo stacionare dažnas po kelių savaičių vėl laukia eilės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje ir vėl guldomas į Kardiologijos skyrių, nes liga paūmėja: žmogus dūsta, jam tinsta kojos.
„Kai žmogus, sergantis širdies nepakankamumu, dažnai lankosi stacionare, liudija, kad jo sveikata tik blogėja. Po kiekvieno epizodo gyvenimo trukmė tampa vis trumpesnė, po kiekvieno paūmėjimo gyvenimo kokybė vis blogesnė“, – sako gydytoja.
Po gydymo stacionare pacientas atsiunčiamas konsultacijai į Širdies nepakankamumo kabinetą, kur paaiškėja, ar žmogus pajėgus bendradarbiauti. Daug gali padėti ir šeimos nariai, nes mokymai reikalauja ir paciento, ir šeimos narių pastangų.
Gydytoja kardiologė V. Ežerskienė sako, jog ne kiekvienas ligoninės pacientas, gydytas dėl širdies nepakankamumo stacionare, gali tapti šio kabineto pacientu. Žmogus turi būti orientuotas, turi suprasti reikalavimus bei pats norėti bendradarbiauti su medikais.
Aukštos kvalifikacijos specialistės, šiam darbui pasirengusios specialiuose kursuose, ne tik diagnozuoja ligos pokyčius, skiria gydymą, bei moko kaip atpažinti ligos paūmėjimą ir kaip jį valdyti.

Dirbama su pacientu individualiai. Akivaizdu, kad mokymai reikalingi, nes jų dėka stabilizuojama paciento būklė ir jam grąžinama gyvenimo kokybė. „O svarbiausia, kad žmogus taip dažnai negrįžta į stacionarą dėl tos pačios problemos“, – pastebi kardiologė V. Ežerskienė.

Komandoje – visi lygūs

Širdies nepakankamumo kabinete dirbama trise: gydytoja kardiologė, bendrosios praktikos slaugytoja ir pacientas su jį globojančiu šeimos nariu. Prireikus pagalbos, kviečiami konsultantai pulmonologai ar nefrologai, nes širdies nepakankamumas bei plaučių funkcijos ar inkstų veiklos sutrikimai – greta.
Po gydymo stacionare pacientui, atitinkančiam kriterijus mokytis Širdies nepakankamumo kabinete, suteikiama reikiama informacija. Kiekvienas naujas pacientas gauna Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos parengtą „Paciento dienyną“, kuriame kasdien užrašo kas rytą būtiną matuoti arterinį kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, svorį bei kitas organizmo būkles: patinimus, dusulį, nuovargį (įvertintus balais), fizinį aktyvumą, gliukozės kiekį kraujyje (jei serga cukriniu diabetu). „Žinodamas rodiklius, pats pacientas gali suprasti, kiek jo būklė gerėja, spręsti, ar reikia koreguoti vaistų dozę“, – teigia slaugytoja Rita Ščefanovičienė, mokanti pacientus ir fizinio aktyvumo, be kurio kokybiškas gyvenimas, sergant širdies nepakankamumu, neįmanomas.
Specialistai kabinete dirba penktadieniais. Per dieną gali apsilankyti du pacientai. Kiekvienam pacientui numatyti keturi vizitai. Per tą laiką jis bus išmokomas, kaip gyventi su liga, kaip valdyti situaciją. Mokymuose pacientai mokosi suprasti medicinos terminus, sužino, kas yra pulso dažnio sekimas, kaip reikia svertis, kaip vartoti skysčius. Tik išmokęs valdyti ligą žmogus nebejaus baimės ir mokės gyventi visavertį gyvenimą net ir sirgdamas šia sunkia liga.

Rezultatai džiugina

Tam, kad gydytojai kardiologai nesuklystų, rinkdami pacientus mokymams Širdies nepakankamumo kabinete, prieš penkerius metus gydytoja Virginija Ežerskienė rengė mokymus ligoninės kardiologams. Pasak medikės, svarbiausia, kad pacientas būtų motyvuotas keisti savo gyvenimą ir suprastų, jog ne gydytojas jį nuolat tikrins ir stebės, bet pats turės rūpintis savimi ir savo savijauta. Kardiologai sugaišta nemažai laiko, kol atrenka motyvuotus ligonius.
Šiuo metu kiekvienam pacientui, kuris turi simptomų, būdingų širdies nepakankamumui, atliekamas NT-proBNP (širdies nepakankamumo žymuo) tyrimas. Tyrimas skirtas ūmiam, lėtiniam širdies nepakankamumui nustatyti, stebėti bei atrinkti pacientus, turinčius didžiausią širdies nepakankamumo riziką. Taip pat šis tyrimas atliekamas, norint įvertinti, ar pacientas tinkamai gydomas dėl širdies nepakankamumo. Kai paciento savikontrolės dienyne fiksuojami rezultatai blogėja, gydytojas atlieka kraujo tyrimą, kuriuo nustato kalio, medikės džiaugiasi, kiekį, prireikus atliekama ir širdies echoskopija. Tad NT-proBNP tyrimas atliekamas kiekvienam pacientui. Tam iš rankos venos paimama kraujo.
Labiausiai medikams apmaudu, kai širdies nepakankamumo rodikliai gerėja, tačiau bendra paciento būklė blogėja. Taip nutinka, kai pacientas serga ir kitomis ligomis.

Antrą kartą į Širdies nepakankamumo kabinetą atvykusiam pacientui atliekamas impedanso tyrimas. Pagal širdies nepakankamumo programą ligoninė neseniai įsigijo naujos kartos bioimpedansą – elektrokardiografijos aparatą, kuris yra skirtas pacientų hemodinaminių parametrų stebėsenai ir rodiklių nustatymui neinvaziniu metodu. Ištiriamas paciento sausas svoris bei nustatomas perteklinis skystis. Įsigijus šį aparatą procedūros atliekamos gydytojo kardiologo kabinete neinvaziniu būdu, o ši neskausminga ir labai saugi procedūra užtrunka apie 5 minutes.
Tada atliekami kiti reikiami tyrimai: matuojamas širdies susitraukimo dažnis, arterinis kraujospūdis.
Širdies nepakankamumo kabinete dirbančiam specialistui svarbiausia peržvelgti širdies nepakankamu sergančio paciento savikontrolės dienyną, kurį pildo pats pacientas. Jis kasdien sveriasi, tikrinasi širdies susitraukimų dažnį bei arterinį kraujospūdį. Kasdien šiuos parametrus registruodamas pacientas ir pats puikiai mato, ar gerėja jo savijauta.

Pacientas šiame kabinete mokosi ne tik savikontrolės. Gydytoja ir slaugytoja moko, kaip elgtis, kažkuriam parametrui pablogėjus. Pacientai tokiais atvejais skambina į Širdies nepakankamumo kabinetą ir V. Ežerskienė bei R. Ščefanovičienė koreguoja vartojamų medikamentų kiekį, patikslina vartojamos druskos kiekį, mitybą, net fizinį aktyvumą. Juolab, kad šiai ligai gydyti jau taikomi ir inovatyvūs vaistai, padedantys atsikratyti varginančių simptomų – silpnumo, nuovargio, apsaugantys nuo ligos paūmėjimų.

Zita Katkienė
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė