Pročiūnų žudynių vietos įamžinimui – Dariaus Linkevičiaus ŽYMĖ732

Šiaulių miesto savivaldybės surengto PROČIŪNŲ ŽUDYNIŲ VIETOS ĮAMŽINIMO nugalėtoju vertinimo ekspertų komisija pripažino Dariaus Linkevičiaus pateiktą projektą ŽYMĖ732. Jis iš aštuonių konkursui pateiktų darbų surinko daugiausiai komisijos balų – 224 bei atitiko kitus konkurse keltus reikalavimus.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija įamžina Pročiūnų žudynių vietą ir kapus Aviacijos g. 56. 1941 – 1944 m. į Pročiūnų kaimo miškelį naciai vežė, šaudė ir čia pat laidojo žmones iš Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimo ir žydų geto. Turimi istoriniai duomenys leidžia prielaidą, kad šioje vietoje užkasti Antrojo pasaulinio karo metais iš Šiaulių kalėjimo atvežti ir sušaudyti 732 žmonės. 1997 m. nustatyta apytikslė masinių žudynių teritorija, ji įtraukta į Lietuvos respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Šiaulių miesto savivaldybė ėmėsi tvarkyti teritoriją bei įrengti atminimą įamžinantį skulptūrinį architektūrinį meninį akcentą. Tokiu akcentu turėtų tapti skelbtą konkursą laimėjęs D. Linkevičiaus projektas ŽYMĖ732.

„Projekto idėja aiški, pagrįsta ir įtikinanti. Objekto dydis tinkamas erdvėje (3,5 x 3,1 (h) m). Monumento inkrustavimas į kontekstą pagrįstas ir tinkamas. Objektas suprantamas, lengvai skaitomas. Objekto meninė kokybė profesionali, stilistinė dermė pakankama, emocinė plastikos kalba subalansuota. Taip pat svarbu, kad užtikrinamas ilgaamžiškumas – pasirinktas grūdintas plienas ir granito riedulys“, – taip projektą ŽYMĖ732 įvertino projekto recenzentas architektas Audrys Karalius.

Projektas atitiko ir vieną svarbių kriterijų – jis telpa į nurodytą 24 tūkst. eurų biudžetą. Pats skulptūros autorius D. Linkevičius taip apibūdino savo darbą: „Skulptūra yra monumentali minimalistinė kompozicija, semantiškai atskleidžianti istorinio fakto tragizmą ir žiaurumą. Sprendimo lakoniškumu siekta paprasto skaitomumo, o didelio riedulio masė, iškertanti metalo plokštumą, panaudota tam, kad suteiktų sprendimui dinamikos ir emocinio įtaigumo. Kompozicijoje vengta naudoti religinius simbolius, siekiant pagerbti visų tautybių žmones, neišskiriant religijos, tautinės ar politinės priklausomybės. Kompozicijoje naudojamas simbolis – kalėjimo grotos. Žydai, politiniai kaliniai ir nusikaltėliai buvo žudomi kartu ir bendra tarp jų buvo tai, kad jie visi buvo Šiaulių kalėjimo kaliniai. Kompozicijos reprezentacinės plokštumos pasuktos į Aviacijos gatvę taip, kad būtų geriausiai ir ilgiausiai matomos tiek abiem kryptimis pravažiuojantiems, tiek taku prieinantiems pėstiesiems“.

Konkursui buvo pateikti šeši projektai. Antrą vietą užėmusi Gintauto Lukošaičio SĖDINTI pelnė 183 balus. Objektas vertintojams pasirodė kiek per mažas (bendras aukštis – 2,5 m) erdvėje.

„Objekto meninė kokybė profesionali, stilistinė dermė pakankama, emocinė plastikos kalba galima, bet stokoja konceptualaus sukibimo su tema. Tikėtina, kad nedidelė (1 m aukščio) tamsios bronzos skulptūrėlė vizualiai pradings tiek gamtiniame fone, tiek pramoniniame užstatyme ateityje“, – tokia konkurso recenzento architekto A. Karalius nuomonė.

Kiti konkursui pateikti projektai surinko mažiau balų.

Darbų vertinimo komisijai vadovavo skulptorius  Stasys Zirgulis, komisijos darbe taip pat dalyvavo pirmininko pavaduotojas architektas Šarūnas Sabaliauskas bei komisijos nariai architektai Vytenis Rudokas, Rūta Stuopelienė ir Rasa Budrytė. Projekto recenzentai – architektas Audrys Karalius ir svečias-recenzentas Šiaulių apskrities Žydų bendruomenės vadovas Sania Kerbelis.

Projektas finansuojamas Šiaulių miesto savivaldybės ir ES lėšomis.