Savivaldybių reitinge Šiaulius lenkia tik Vilnius ir Klaipėda

Lietuvos laisvosios rinkos institutas skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą. Atskirai reitinguojamos šešios didžiosios pagal gyventojų tankį ir 54 mažosios savivaldybės. Reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas. Geriausiai besitvarkančių savivaldybių sąraše Šiauliai aplenkė Kauną ir užima trečiąją vieta, aukštesnes pozicijas pelnė tik sostinė ir Klaipėda. Pavyzdžiui, Šiaulių gyventojams sąlyginai nebrangiai kainavo išlaikyti savivaldybės administraciją, savivaldybė yra nustačiusi gana palankius mokesčius.

Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingas sudarytas remiantis 2018 m. duomenimis. Šiaulių miesto savivaldybė šiemet indekse toliau išlaiko 3 vietą didžiųjų savivaldybių indekse, aplenkusi Kauną, Alytų ir Panevėžį ir į priekį praleidusi tik Vilnių ir Klaipėdą.

Stipriosios Šiaulių m. savivaldybės pusės – „Sveikata ir socialinė rūpyba“, „Mokesčiai“, „Biudžetas“, „Turto valdymas“ ir „Administracija”. Prasčiau nei vidutiniškai* įvertintos – „Komunalinis ūkis”, „Transportas”, „Švietimas” bei „Investicijos ir plėtra”.

Pasiektas geras įvertinimas „Biudžeto” srityje, nes Šiaulių miesto savivaldybės skola, palyginti su pajamomis, buvo viena iš mažesnių – sudarė tik 14,2 proc., kai didžiųjų savivaldybių vidurkis siekė 25,5 proc. Savivaldybės administracija sąlyginai maža (tūkstančiui gyventojų teko 2,4 darbuotojo, palyginti su 2,5 vidurkiu). Mažesnis valdymo aparatas – pigesnis jo išlaikymas, kuris buvo tik 2,9 proc. nuo patvirtinto biudžeto, kai vidutiniškai savivaldybės administracijai didžiuosiuose miestuose buvo skiriama 4 proc.

Šiauliai toliau išlieka geriausią įvertinimą „Mokesčių“ srityje gavusia savivaldybe didžiųjų savivaldybių reitinge. Čia buvo mažiausias pagrindinis NT mokesčio tarifas siekęs 0,7 proc. (vidutinis – 0,9 proc.). Vidutinis žemės mokesčių tarifas siekė 0,24 proc. (vidutiniškai didžiosiose savivaldybėse – 0,39 proc.). Vidutinė verslo liudijimų kaina siekė 133 eurus ir buvo pati mažiausia (vidutiniškai verslo liudijimas kainavo 272 eurus).

Norint dar labiau pagerinti šios srities įvertinimą savivaldybei vertėtų atkreipti dėmesį į palyginus aukštus nenaudojamo nekilnojamo turto (3 proc.) ir nenaudojamos žemės (4 proc.) mokesčių tarifus.

Prie prastesnio už vidutinį „Investicijų ir plėtros” įvertinimo prisidėjo tai, kad savivaldybėje tūkstančiui gyventojų teko mažiau verslo liudijimų – 37,9 (vidurkis didžiosiose savivaldybėse – 41,8). Veikiančių ūkio subjektų tūkstančiui gyventojų teko 40,5 (vidurkis – 46,1). Tik statybos leidimų skaičius tūkstančiui gyventojų siekė 3,7 ir buvo artimas vidutiniam (3,8).

Grynoji emigracija Šiauliuose beveik sustojo (siekė tik -0,1 proc. nuo gyventojų skaičiaus).

Šiauliuose 2018 m. fiksuotas mažiausias nedarbo lygis (5,8 proc.), ekspertai suskaičiavo, kad mūsų mieste ir mažiausias savivaldybės nuosavų nenaudojamų pastatų ir patalpų plotas, tenkantis 1000 gyventojų.

Reitingo sudarytojų vertinimu, Šiauliams sunkiau sekasi pritraukti užsienio investicijų. 2017 m. jų vertė ir augimas buvo mažesni už vidutinius. Vienam gyventojui teko 2 426 eurai materialinių (vidutiniškai didžiosiose savivaldybėse – 2 810) ir 1 383 eurai tiesioginių užsienio (vidutiniškai – 5 722) investicijų.

Laisvos rinkos privalumus akcentuojantys reitingo sudarytojams neįtinka Šiaulių viešojo transporto sistema, nes miesto maršrutus aptarnauja ne privatūs vežėjai, o savivaldybės bendrovė „Busturas“.

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ tarp 54 savivaldybių dalijasi 18-21 vieta

Šiaulių rajono savivaldybė šiemet 18-21 vietas mažųjų savivaldybių indekse (58 balai iš 100) dalijasi su Trakų r. savivaldybe. Šiaulių r. savivaldybėje geriau nei vidutiniškai* įvertintos „Investicijų ir plėtros“, bei „Administracijos“ sritys. Mažiau nei vidutiniškai surinko „Komunalinis ūkis“ ir „Švietimas“. Geresni „Administracijos” ir „Biudžeto” rodikliai pasiekti, nes Šiaulių r. savivaldybėje tūkstančiui gyventojų teko 5,2 užimtos pareigybės. Tai – mažiau nei vidutiniškai (7,6). Mažesnis savivaldybės aparatas nesutrukdė visų gyventojų prašymų išnagrinėti laiku, o jos išlaikymas sudarė 7,4 proc. biudžeto išlaidų – mažiau nei vidutiniškai (8 proc.). Puiku, kad skola, Šiaulių r. buvo palyginus mažesnė – 13,6 proc. pajamų, kai vidutinis įsiskolinimas sudarė 25,5 proc. „Investicijų ir plėtros“ vertinimas buvo geresnis, nes dalis ekonominio aktyvumo rodiklių buvo aukštesni nei vidutiniai. Tūkstančiui gyventojų teko 24,7 veikiantys ūkio subjektai (vidurkis – 23,7), 7,2 išduoto statybos leidimo (vidurkis – 5,3).

Į Šiaulių r. atvyko daugiau gyventojų nei išvyko, tad grynoji imigracija sudarė net 1,1 proc. visų gyventojų (vidutiniškai savivaldybes paliko 0,5 proc. gyventojų). „Investicijų ir plėtros“ balą mažino žemesni gyventojų verslumo rodikliai. Verslo liudijimų tūkstančiui gyventojų teko 26,3 – mažiau nei vidutiniškai (41). Prie to galėjo prisidėti aukšta verslo liudijimų kaina – 114 eurų, kai vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių ji siekė 96 eurus. Žemesnį „Investicijų ir plėtros” srities rezultatą iš dalies lėmė palyginti žemas investicinis lygis.

Nors Šiaulių r. yra žiedinė savivaldybė, 2017 m. vienam gyventojui tenkanti materialinių investicijų vertė praktiškai atitiko vidurkį ir siekė 1 432 eurus, o tiesioginių užsienio investicijų – 557 eurus, kai vidutiniškai – 1 251 euras. „Komunalinių paslaugų” ir „Transporto” srityse teigiamai vertinama, kad Šiaulių r. savivaldybei priklausančios keleivių vežimo ir šilumos tiekimo įmonės dirbo pelningai, o atliekų išvežimas ir daugiabučių administravimas buvo patikėtas privačiam sektoriui.

Reitingas sudarytas remiantis 2018 m. duomenimis.