Sveikata

Pirmoji gydytoja dietologė, įgijusi Europos klinikinės mitybos diplomą

Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja dietologė Kristina Kurganovienė nusprendė pagerinti savo kompetencijas mitybos srityje ir trejus metus dalyvavo konferencijose, kongresuose, mokėsi nuotoliniu būdu, laikė egzaminus ir įgijo klinikinės mitybos ir metabolizmo diplomą, kurį įteikė Europos parenterinės mitybos draugija (ESPEN). Kristina – pirmoji šalyje dietologė, turinti šį diplomą, suteikiantį daugiau galimybių pagerinti pacientų, gydomų ligoninėje, klinikinę mitybą.

Džiaugiasi savo pasirinkimu

Pasirinkusi medicinos studijas Kauno medicinos universitete buvusi Kelmės „Aukuro“ vidurinės mokyklos moksleivė Kristina pirmą kartą išgirdo apie dietologo specialybę. „Mistiškai anuomet atrodė nauja specialybė, o šiandien džiaugiuosi savo pasirinkimu, nes labai patinka, myliu savo darbą ir stengiuosi kuo geriau, tobuliau jį atlikti, siekti, kad ligonių mitybai naudočiau pačias moderniausias rekomendacijas, o ne savo sugalvotą dietą“, – sako dietologė Kristina Kurganovienė.

Apie klinikinės mitybos ir metabolizmo programą (Life Long Learning (LLL) programme in Clinical Nutrition and Metabolism) sužinojo paskutiniaisiais dietologijos rezidentūros metais. Tuomet galimybių mokytis nebuvo, nes vietų gyvai netolimose šalyse ir Lietuvoje vykstančiuose mokymuose skaičius buvo labai ribotas, o išvykti toliau buvo per brangu. Laikui bėgant, Lietuvoje buvo surengti keli klinikinės mitybos kursai, kurie labai sudomino ir įtraukė gydytoją į šią programą.

Mokytis teko labai daug – pačiam reikėjo įsisavinti mažiausiai 16 pasirinktų temų, išnagrinėti klinikinius atvejus, išlaikyti mažiausiai 64 testus nuotoliniu būdu bei 14 egzaminų gyvai. Ypač daug jėgų ir laiko (ir atostogas) teko paaukoti ruošiantis baigiamajam egzaminui, kuris truko 3 valandas, jį sudarė 100 testinių klausimų.

Gavusi diplomą gydytoja jaučia ne tik džiaugsmą, bet ir palengvėjimą: turės daugiau laiko ne tik sau, bet ir šeimai, Kelmėje gyvenantiems tėvams, ūkininkaujančiam vyrui Olegui, šešerių ir ketverių metukų sūnums Markui ir Jonui.

Gerėja visa klinikinė mityba

Medicina, o tuo pačiu ir klinikinė mityba, nestovi vietoje – pacientams, negalintiems patiems įprastu būdu per burną suvalgyti reikiamo maisto kiekio, skiriami specialiosios medicininės paskirties geriamieji maisto papildai, įvedami zondai, suformuojamos stomos ar skiriamas maitinimas į veną. Pastarasis maitinimo būdas yra brangus, dėl ko prieš keletą metų buvo skiriamas labai retai. Sveikatos apsaugos ministrui pasirašius įsakymą, kuriuo pradėta kompensuoti visiška parenterinė mityba, šis gydymo būdas pradėtas taikyti plačiau – ir daugiau pacientų galima užtikrinti mitybos poreikius. Norint tinkamai ir kokybiškai tai padaryti, reikalingos žinios – būtina žinoti indikacijas, kontraindikacijas, mokėti apskaičiuoti maisto medžiagų poreikius, parinkti tinkamiausią maitinimo būdą bei mišinį. Visa tai tam, kad pacientas greičiau pasveiktų ar pagerėtų jo gyvenimo kokybė.

Anksčiau per zondą maitinamiems ligoniams buvo skiriamas skystas, ligoninės virtuvėje pagamintas maistas. Tačiau toks maistas yra nesterilus, nevisavertis (negarantuoja aiškiai apibrėžto maistinių mikromedžiagų ir makromedžiagų gavimo), nestandartizuotas, reikalauja daug darbo ir yra brangus, turi būti suvartotas per < 4 val. nuo pagaminimo, susijęs su padidintu skysčių skyrimu (reikalingas didesnis praskiedimas). Gydytojai K. Kurganovienei pradėjus dirbti ligoninėje, dažniau per zondą pradėti skirti specializuotieji enteriniai mišiniai, kuriuose yra visos reikiamos maisto medžiagos. Tapo lengviau užtikrinti visavertį sunkios būklės ligonio maitinimą. Maistas tapo vaistu. Specializuotas maistas teikia naudą pacientui – mažina komplikacijų, infekcijų dažnį, greitina žaizdų gijimą, gerina vaistų įsisavinimą ir kt. Jis palengvina darbą ir personalui – lengviau apskaičiuoti skiriamą maisto medžiagų kiekį, lengviau jį sumaitinti (tam galima naudoti pompas ar kitas pagalbines priemones). Aišku, kaip ir kiekvienas gydymo būdas, jis reikalauja žinių. Kur trūksta žinių – ten kyla pasipriešinimas, nepasitenkinimas. Todėl, norint išvengti komplikacijų, pagerinti maitinimo kokybę pirmiausia gydytoja K. Kurganovienė mokė ir tebemoko personalą, kaip tą tinkamai daryti, o, iškilus klausimams, mielai visada į juos atsako.“ Labai smagu dirbti su kolektyvu, kuris noriai mokosi, iškilus klausimams, problemoms nebijo kreiptis – taip surandame geriausią išeitį ir tobulėjame“, – sako gydytoja dietologė Kristina Kurganovienė.

Laiku paskirti reikiamą mitybą

Pagrindiniai pacientai, kuriems mitybą koreguoja gydytoja dietologė Kristina Kurganovienė, gydomi Chirurgijos, Gastroenterologijos-endokrinologijos, Chemoterapijos ir Radioterapijos, Infekcinių ligų ir kituose skyriuose. Tai – tie ligoniai, kurių apetitas labai prastas, kurių kraujyje sumažėjęs baltymo kiekis, kurių maitinti per burną jau nėra galimybių dėl ligos.

Pirmiausia yra skiriami specialiosios paskirties geriamieji maisto papildai. Jei jie situacijos nepagerina, svarstoma dėl zondo įvedimo ar stomos suformavimo. „Visada stengiamės kaip įmanoma geriau išnaudoti virškinamąjį traktą (maitinti į jį), nes tai fiziologiškiausias maitinimo būdas, darantis stebuklus“, – sako dietologė.

Tuo atveju, kai nepavyksta reikiamo maisto medžiagų kiekio sumaitinti į virškinamąjį traktą, gali būti taikomas dalinis ar visiškas parenterinis maitinimas. Tai yra toks maitinimo būdas, kai lašelinės infuzijos pagalba maisto medžiagos yra sulašinamos į kraują.

Aštuonerius metus dietologė Kristina Kurganovienė ne tik taiko enterinę ir parenterinę klinikinę mitybą sunkios būklės ligoniams, bet ir moko gydytojus ir slaugytojas laiku atpažinti mitybos nepakankamumą ir paskirti pacientui reikiamą mitybą.  Šiandien gydytoja jau gali pasidžiaugti ir rezultatais – vis dažniau atpažįstami ligoniai, kuriems reikia koreguoti maitinimą, paskiriami geriausiai tinkantys specializuoti maitinimo papildai. Jei tai nepadeda – skiriama dietologės konsultacija ir Kristina Kurganovienė kartu su gydančiuoju gydytoju ir slaugytoja sprendžia kokį maitinimą skirti. 

Daugėja tikinčiųjų mitybos galia

Patirtis ir vis tobulinamos žinios ligoninės gydytojai dietologei Kristinai Kurganovienei suteikia daug naujų emocijų. Specialistė neslepia, jog tenka išgyventi ir nemažai nemalonių situacijų, kai gydytojams, slaugytojoms, artimiesiems, pacientams tenka įrodinėti, kad enterinė ar parenterinė klinikinė mityba yra daug efektyviau, nei skystas maistas iš ligoninės virtuvės. Tačiau reikia laiko, kol klinikinė mityba bus suprantama kaip savarankiška gydymo dalis, o ne priedas prie vaistų. Ir tai tampa akivaizdu, kai, paskyrus tinkamą mitybą, traukiasi infekcijos, gyja žaizdos, trumpėja hospitalizacijos laikas. 

„Dabar jau dauguma ligoninės gydytojų supranta naudą ir tiki manimi“, – džiaugiasi jauna specialistė, galinti patarti ne tik gydytojams ir slaugytojoms, bet ir kolegėms iš kitų gydymo įstaigų. 

Keičiasi ne tik gydytojų požiūris ir profesionalumas, tobulėja ir slaugytojos, kurioms ir tenka maitinti ligonius pagal naujausius klinikinės mitybos planus, taikomus Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. 

Naudą pastebi ir ligoninės vadovai, nes pastebimai mažėja šiems ligoniams skiriamos gydymo išlaidos, mažėja komplikacijų. Kasdien dietologei tenka konsultuoti nuo dviejų iki penkių pacientų, kuriems mitybos paskirti gydytojas negalės – būtinos specialios žinios ir kompetencija, kurių dietologė Kristina Kurganovienė įgijo savo iniciatyva, norėdama pagilinti žinias bei pagerinti pacientų klinikinę mitybą. 

Zita Katkienė

Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
Taip pat skaitykite:

Artimiausi Renginiai