Kiek laiko yra normalu negauti paskutinio atlyginimo išeinant iš darbo

Priežastys, dėl kurių žmonės išeina iš darbo

Žmonės iš darbo išeina dėl įvairių priežasčių, kurios gali būti tiek asmeninės, tiek susijusios su darbo sąlygomis. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių priežasčių:

Asmeninės priežastys

Sveikata: Sveikatos problemos, tiek fizinės, tiek psichologinės, gali priversti žmogų nutraukti darbą. Šeima: Šeimyninės aplinkybės, tokios kaip vaikų gimimas, senstantys tėvai, persikėlimas į kitą miestą, gali paveikti darbo sprendimus. Asmeninis tobulėjimas: Noras siekti aukštesnio išsilavinimo, įgyti naujų įgūdžių ar pakeisti karjeros kelią. Perdegimas: Nuolatinis stresas, perkrova darbe ir nepakankamas atlygis gali sukelti išdegimą ir priversti žmogų ieškoti naujų iššūkių. Persikėlimas: Persikėlimas į kitą miestą ar šalį gali reikšti naujo darbo paieškas.

Darbo sąlygos

Mažas atlyginimas: Nepakankamas atlyginimas, neatitinkantis darbo krūvio ir atsakomybės, yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės ieško naujo darbo. Prastos darbo sąlygos: Netinkamos darbo sąlygos, tokios kaip triukšmas, prasta ventiliacija, nepatogus darbo grafikas, gali neigiamai paveikti darbuotojo sveikatą ir produktyvumą. Vadovų elgesys: Nepagarbus, autoritarinis arba nekompetentingas vadovas gali sukelti konfliktus ir priversti darbuotoją ieškoti naujo darbo. Nėra galimybių tobulėti: Jei darbuotojas nemato galimybių augti ir tobulėti savo karjeroje, jis gali jaustis įstrigęs ir ieškoti naujų iššūkių.

Bendrovės kultūra: Neigiama įmonės kultūra, tokia kaip šnipinėjimas, intrigos, gali sukelti stresą ir nepasitenkinimą darbu. Darbo pobūdis: Darbas gali nebeatitinkti darbuotojo lūkesčių, būti pernelyg monotoniškas arba reikalauti per daug pastangų.

Paprastai kalbant, delsimas išmokėti paskutinį atlyginimą išeinant iš darbo nėra normalus. Darbo kodeksas aiškiai apibrėžia, kad darbdavys privalo atsiskaityti su darbuotoju ne vėliau kaip darbo santykių pabaigos dieną, kitais atvejais neišmokėtas darbo užmokestis turi būti sprendžiamas.

Tačiau yra keletas išimčių

Šalių susitarimas: Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti, kad atsiskaitymas bus atliktas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo darbo santykių pabaigos.

Didesnės sumos išmokėjimas: Jei bendra suma, kurią darbdavys privalo išmokėti darbuotojui, viršija vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, tai dalis sumos, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, turi būti išmokėta darbo santykių pabaigos dieną. Likusi suma gali būti išmokėta per dešimt darbo dienų.

Ką daryti, jei neatgavote atlyginimo?

Jei darbdavys delsia išmokėti jūsų paskutinį atlyginimą, turite teisę imtis šių veiksmų:

Priminti darbdaviui apie skolą: Raštu arba žodžiu priminti darbdaviui apie neįvykdytą įsipareigojimą. Kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją: Pateikti skundą Valstybinėje darbo inspekcijoje dėl neteisėto darbo užmokesčio nemokėjimo.

Kreiptis į teismą: Jei derybos su darbdaviu ir skundas į Valstybinę darbo inspekciją nepadėjo, galite kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neįvykdytos darbo sutarties.

Svarbu žinoti:

Įrodymai: Surinkite visus įrodymus, patvirtinančius, kad dirbote ir kad darbdavys jums skolinga (darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, banko išrašai ir pan.). Terminai: Kuo greičiau imsite veiksmus, tuo didesnė tikimybė sėkmingai išieškoti skolą. Konsultacija su specialistu: Jei situacija yra sudėtinga, rekomenduojame pasikonsultuoti su teisininku.