„Laiptų galerijoje“ – vakaras su rašytoju Liutauru Degėsiu

Vasario 28 d.(trečiadienį) 18 val. „Laiptų galerijoje“ – vakaras su rašytoju Liutauru Degėsiu. Knygos “Apatiniai gyvenimo drabužiai” pristatymas. Dalyvauja Šiaulių valstybinio dramos teatro aktorė Nomeda Bėčiūtė, literatūrologas, hum.mokslų dr. Nerijus Brazauskas.
Liutauras Degėsys – 8 poezijos knygų, romanų ir esė rinktinių autorius, įvertintas Kultūros ministerijos premijomis už publicistiką (2010 ir 2017) bei Vyriausybės kultūros ir meno premija už poeziją ir filosofinių esė knygas (2013).

“Gali būti, kad išsipynus plaukus, šventinių šypsenų būtų gerokai mažiau.(…)Bet mažiau ir militaristinės isterijos, reformatoriško fanatizmo ir parodomojo patriotizmo. Gal atsirastų noras ne tik keisti, tobulinti, gerinti, ne tik žadėti, bet ir ką nors daryti. Būtų mažiau komjaunuoliškos pompastikos ir švonderiško aktyvumo. Gal pavyktų pamatyti, kad yra ne tik partiniai ir valstybiniai, bet ir žmonių interesai.”(iš knygos “Apatiniai gyvenimo drabužiai”)

Nauja Liutauro Degėsio esė rinktinė „Apatiniai gyvenimo drabužiai“ tęsia autoriaus pamėgtą gyvenimo metafizikos problematiką. Dauguma esė yra pasirodžiusios ir pradingusios portalų arba literatūrinės spaudos virtualiose ir popierinėse realybėse. Dvasinis priekabiavimas ir moralinė elgetystė, kasdienybės klampumas ir švenčių neviltys, vienatvės džiaugsmas ir juokavimo drąsa, kelionių vynas ir nesąmonių degtinė – tai parabolės, kuriose atsispindi ir išsiskleidžia kiekvieno iš mūsų vakarykštės atmintys, šiandienos įsitikinimai ir rytojaus viltys.
Ironija ir distancija, paradoksas ir humoras – mėgstami L.Degėsio literatūrinės ir filosofinės analizės instrumentai. Skaitant tikrai neatsibos, bus linksma, bet kartais – linksma pro ašaras. Kasdienybės metafizika visados yra tokia: juokinga, kol nepriartėja, graudi, kai paliečia ir pikta, kai užgriūva netikėtai arba iš pasalų. Kažin, ar galima pasiruošti ateities netikėtumams, kažin, ar iš anksto galima užsigrūdinti nuo dar neįvykusių pavojų arbaimunizuotis nuo nepersirgtų socialinių ligų. Kaip sako autorius viename iš savo esė: „Visos mintys yra kanibalės. Jos gadina, griauna, naikina vienos kitas… Senos mintys ryja savo vaikus.“Sėdi autorius ironijos medžio pavėsyje, rūko, medituoja ir nesuprasi, rimtai – ar juokais – reziumuoja: „Tikėti būtina, bet reikia nieko nesitikėti. Vairuoti reikia atsargiai, bet gyventi būtina – drąsiai“.

Šaltinis: null