Mažiau atvyksta pacientų ne tik dėl planinės, bet ir dėl skubiosios pagalbos

Griežtinant karantino sąlygas Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai dirba įprastą darbą: teikia ne tik skubią, bet ir planinę pagalbą. Konsultacijų skyrių darbuotojai įprastai registruoja ligonius ir į mobiliuosius telefonus atsiunčia registracijos patvirtinimo žinutę. Anot Konsultacijų skyriaus vadovės pareigas laikinai einančios  gydytojos Jolantos Gedvilienės, ligoninė neužsidaro ir joje gydomi ne tik sergantieji COVID-19 infekcija  ligoniai, bet teikiama skubi bei planinė pagalba, tik ligonių pastebimai mažėja.   


Neatvyksta ir turėdami taloną
Talonų pas daugelį specialistų yra jau kitai dienai. Rytojui arba po keleto dienų  užsiregistruoti galima pas akių, ausų nosies gerklės ligų gydytojus, chirurgus, neurochirurgus, angiochirurgus, traumatologus, nefrologus, reabilitologus, gastroenterologus, echoskopuotojus, endoskopuotojus ir kitus diagnostikos ir gydymo specialistus. 
Dėl kokių priežasčių pacientai neateina į konsultacijas, galėtų atsakyti tik jie patys. Vieniems sunkiau patekti pas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbančius bendrosios praktikos  gydytojus, kitiems šeimos gydytojai neišrašo siuntimų, nes patys stengiasi išspręsti problemas.
Žmonės baiminasi ir coronaviruso, kuris sargdina ir ne tik senjorus, bet ir vaikus. 
Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjas Audrius Blauzdžiūnas sako, kad pastebimai padaugėjo pacientų, kurie ir turėdami taloną neatvyksta konsultacijai. 
Neateina į planinę konsultaciją net ir sergantieji onkologinėmis ligomis. Pasak A. Blauzdžiūno, daug yra ausų, nosies, gerklės ligų, kurios negydomos įsisenėja. Ypač kelią nerimą pūlingi procesai, ūmios ligos, kurios nepradedamos laiku gydyti pereina į lėtinę formą ir žmogui pasveikti tampa daug sunkiau. 
Sumažėjo ir gydomų ligoninėje
Medikai su baime pastebi, kad sumažėjo ne tik dėl lėtinių, bet ir dėl ūmių ligų į gydymo įstaigą atvykstančių pacientų srautas. Jauna Neurologijos skyriaus gydytoja Erika Galvanauskaitė su nerimu pastebi, kad nebepamena, kada paskutinį kartą savo pacientui atliko trombolizę (trombo tirpdymą medikamentais) ar derino dėl trombektomijos (trombo pašalinimą mechaniniu būdu). Šie gydymo metodai taikomi insulto ištiktiems pacientams, kurių iki pandemijos vos talpindavo Neurologijos skyrius. Dabar skyriuje – 10 pacientų. 
„Lietuvos žmonės širdies ir kraujagyslių ligomis serga labai dažnai, tad nemanau, kad pandemija, sėdėjimas namie, stresas ir kiti su pandemija susiję dalykai visus žmones staiga pagydė ir insultų sumažėjo. Manau, kad pacientai nebeatvažiuoja į gydymo įstaigas. Gal bijodami viruso, nežinodami ar ligoninės teikia paslaugas, nebendraudami su aplinkiniais, nesusisiekdami su šeimos gydytojais, nebeieško ne tik planinės, bet ir skubios pagalbos, nes pacientų, kuriems taikomas reperfuzinis gydymas, daug mažiau“, – stebisi specialistė. 
Jauna gydytoja kreipiasi į savo draugus, o tuo pačiu ir visuomenę, bei skatina dažniau paskambinti ne tik savo tėvams, seneliams, bet ir vyresniems draugams, pažįstamiems, ypač tiems, kurie turi kardiovaskulinių rizikos veiksnių, ir ne tik paklausti kaip jiems sekasi, bet ir pasiteirauti apie sveikatą. Jei žmogus jaučiasi neįprastai, būtina paraginti kreiptis į medikus ir negalvoti, kad gydymo įstaigos nedirba. Dirba ir poliklinikos, ir ligoninės ir dirbs švenčių dienomis bei teiks visas skubiosios pagalbos paslaugas. 
„Priminkite dažniausius insulto požymius: veido perkreipimą, kalbos sutrikimą, vienos pusės galūnių silpimą. Esant bent vienam iš šių požymių gali reikšti, kad įvyko insultas,“ – sako gydytoja ir pataria tokiu atveju nelaukti, kol praeis, bet kviesti GMP ir važiuoti į gydymo įstaigą, kur bus įvertinta būklė ir suteikta reikiama pagalba. Insultas yra pagydoma liga, jei kreipiamasi laiku, todėl kiekviena minutė svarbi. 

Zita Katkienė