„Šiaulių Monmartro respublika“ atsisveikino

Šiaulių „Laiptų galerijos“ kasmet įkuriama, šiemet 17-oji tarptautinio dailės festivalio „Šiaulių Monmartro respublika“ nuleido vėliavą. Šiemet festivalis įtrauktas į prestižinių miesto renginių programą, tad jau tradiciniu tapęs renginys sulaukė šiauliečių ir miesto svečių, ištikimų galerijos bičiulių, gerbėjų, dailininkų, miesto vadovų dėmesio. Kasmet vis praturtinamoje festivalio programoje jungiasi dailė ir muzika: dailininkai dalyvauja viešame plenere, surengiama kviestinio dailininko paroda, vyksta muzikiniai vakarai, susitikimai, meistriškumo pamokos. Į plenerą, kurio šaukinys šiemet – „Mėlyna ir dvi kitos spalvos“ – pakviesti 24 dailininkai iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Olandijos, personalinę parodą surengė viena žymiausių šiuolaikinio meno kūrėjų Lietuvoje, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, tapytoja Dalia Kasčiūnaitė. Dailininkės master class paliko gilių įspūdžių: D. Kasčiūnaitė atskleidė ir savo kūrybos principus, ir įkvėpimo šaltinius, ir požiūrį į tapybos sampratą. Kolegos iš Ukrainos, Latvijos bei Olandijos susidomėję vertė dailininkės monografijos „Ten“(2018 m.) puslapius – dar vieną įrodymą, kad abstrakčioji autorės tapyba įvairialypė – nuo emocionalaus suvokimo iki tikslių geometrinių formų ir spalvų.

Plenero dailininkų darbo “cechą” dėl oro sąlygų teko perkelti iš P.Bugailiškio sodo – mielai po savo stogu priėmė Šiaulių Dailės mokykla, o čia tarsi į dirbtuves užeinantys šiauliečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę stebėjimui ir atviriems pokalbiams akis į akį su Šiaulių, Vilniaus, Latvijos, Ukrainos, Olandijos dailininkais.

Bičiulystė su šv. Jurgio bažnyčia, Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi šiemet išaugo į bendradarbiavimą su Žagarės regioninio parko direkcija ir Žagarės kultūros centru. Ištikimu galerijos bičiuliu tapęs Vilniaus kvartetas surengė net du koncertus – „Laiptų galerijoje“ (M.Musorgskio “Parodos paveikslėliai” pagal V.Hartmaną, mentorius Viktoras Gerulaitis) ir šv. Jurgio bažnyčioje – su dieviško balso soliste Asta Krikščiūnaite (sopranas). Šalia galerijos esančiame Pelikso Bugailiškio sode dvi naktis vyko šviesų performansai, ant pastato sienos rodytos videoprojekcijos „Prancūzų impresionistai“ bei „Lietuvos arsininkai”, būgnus mušė grupė „Ritmas kitaip“, lietuviškus romansus dainavo folkloro ansamblis „Salduvė“. Visus festivalio renginius lydėjo šiųmetinio Šiaulių Monmartro “veidas” – Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorių Monikos Šaltytės ir Juozo Bindoko duetas, stebinęs ir šiauliečius festivalio atidaryme, ir žagariečius per dailininkų pristatymą ir plenero darbų dovanojimo akciją Žagarės dvaro sodybai, ir festivalio uždaryme Joniškio Raudonojoje sinagogoje.

Per beveik du dešimtmečius „Šiaulių Monmartro respublikos“ erdvė plečiasi. Pernai Joniškio Baltojoje sinagogoje atidaryta Paryžiuje gyvenusio ir kūrusio lietuvių grafiko Žibunto Mikšio (1923–2013) ir jo gyvenimo draugės Miriam Meras kūrinių paroda, koncertavo Vilniaus kvartetas, šiemet Raudonojoje sinagogoje eksponuota Lietuvos tapybos klasiko Augustino Savicko (1919–2012), kurio šimtosios metinės šiemet pažymimos valstybiniu mastu, kūrinių paroda iš kolekcininko Egidijaus Jakubausko rinkinio. Festivalio parodos pristatymą ir Monmartro respublikos uždarymo nuotaiką lydėjo muzika – Čiurlionio kvartetas su soliste Dovile Kazonaite. Šiauliuose ir Šiaulių regione pasklidusi profesionalioji kultūra meno mylėtojams – neįkainojama dovana „tiesiai į namus“, kurią jie tikrai įvertino: Žagarėje ir Joniškyje vykusių renginių metu salės buvo perpildytos.

Pasak „Šiaulių Monmartro respublikos“ sumanytojos Janinos Ališauskienės, Monmartro dvasia gali būti jaučiama bet kurioje pasaulio vietoje. Iš tiesų, tokiu vardu pavadintų festivalių rengiama ne tik Šiauliuose, bet Vilniaus Užupyje, Kijeve, kituose pasaulio miestuose. Per 17 metų festivalis įgijo aiškų formatą ir tikslinę auditoriją – jis orientuotas į abipusį menininkų ir visuomenės bendravimą, sujungiant dailę, muziką ir poeziją.