Suvalkietė laimę rado Šiauliuose – daiktus puošia savo tapytomis akvarelėmis
Gimusi ir užaugusi Marijampolėje Ieva Ližaitytė prieš kelerius metus paskui mylimą vyrą atsikrausė į Šiaulius. Net pati nesitikėjo, kad čia atras tiek įvairių ir širdžiai mielų veiklų. Mergina prisijungė prie vieno didžiausių fotografų klubo, o karantino pastūmėta ėmė kurti akvareles ir jomis puošti įvairius daiktus.
Ar Šiauliai jau tapo artimu širdžiai miestu?
Gyvenimas Šiauliuose man tikrai patinka. Įvairiausių veiklų, būrelių pakankamai, tik rinkis. Labai džiaugiuosi, kad miestas tvarkosi ir gražėja. Nors čia gyvenu tik kelerius metus matosi ryškūs pokyčiai. Tempas čia, žinoma, lėtesnis ir ramesnis nei sostinėje, bet man tai – privalumas. Patinka, kad atstumai nedideli ir gan greitai gali visur nuvažiuot. Iš tikro per 5 metus pripratau prie Saulės miesto ir dabar jis man savas.
Tavo profesija su menu nesusijusi, tad kaip atsirado akvarelės?
Mano širdis visuomet linko prie kūrybos. Mokykloje mėgau lankyti daug būrelių, ypač traukė dailė. Lankydama Dailės mokyklą geriau susipažinau su menu, įvairiomis tapybos technikomis ir medijomis. Labai norėjau studijuoti architektūrą, tačiau neįstojau… Tuomet pasirinkau VGTU Civilinę inžineriją, vėliau miestų inžineriją. Nors studijas baigiau sėkmingai, jaučiau, kad man reikia kūrybos. Todėl darbai po mokslų buvo susiję su vaikiškų knygų leidyba, kinu ir pan.
Atsikrausčiusi į Šiaulius įsidarbinau meno dirbinius parduodančioje ir įvairius meno kursus organizuojančioje studijoje, bet vis jaučiau, kad noriu kurti pati. Taigi po darbų, namuose, pradėjau domėtis akvarele. Gilinti žinias šiais laikais tikrai nesunku – žiūrėjau mokomuosius video, prisijungiau prie nuotolinių kursų.
Neplanuotas karantinas lėmė mano kūrybinės veiklos pradžią, nes išėjau iš darbo ir turėjau sugalvoti, ką daryti toliau. Ir štai šiandien rezultatas – turiu savo elektroninę parduotuvę https://liart.shop, kurioje galima įsigyti paveikslų, džemperių ar užrašų knygelių su mano piešiniais.
Ar tai sudėtingas procesas? Nuo minties iki užbaigto gaminio?
Viskas prasideda nuo idėjos, minties, tada pasidarau eskizų. Išbandau įvairius variantus ir kai jau būnu patenkinta spalvų, formų ir kitais pasirinkimais, nupiešiu galutinį variantą. Tada nuskenuoju, apdoroju specialia programa ir siunčiu failą įmonei, kuri deda jį ant užrašų knygelių, džemperių.
Neslėpsiu, tikrai buvo nedrąsu to imtis. O ir dabar kartais baimės aplanko, bet žinau, kad šią veiklą labai myliu ir į ją sudedu visą širdį. O jausmas nenusakomas, kai pamatai gaminius su savo piešiniais. Kiekvieną kartą lyg svajonės išsipildymas.
Pusę širdies akvarelei, kita pusė – fotografijai?
Fotografiją labai myliu! Nuolat tuo domiuosi ir stengiuosi tobulėti. Pasisekė, kad Šiauliuose sutikau tokį būrį šios srities entuziastų!
Fotografija savarankiškai domėjausi paauglystėje. Iš pradžių fotografavau juostiniu fotoapratu, o namuose su tėčiu ryškinom juosteles. Vėliau įsigijau skaitmeninį, po to – veidrodinį fotoaparatą. Dirbdama parduotuvėje Šiauliuose ėmiau fotografuoti jų gaminius socialiniams tinklams. Pajutau, kad reikia pagilinti žinias. Lankiau kursus pas įvairius mokytojus Šiauliuose ir Vilniuje.
Dabar esu labai aktyvios ir didelės „Fotografijos namų“ bendruomenės dalis, prisidedu organizuojant vasaros fotostovyklas, organizacijos gimtadienius, išvykas ir kitus renginius. Mes kaip didelė šeima! Susirenkame aptarti nuotraukų, dalyvaujame konkursuose.
Ko gero ryškiausiai mūsų bendruomeniškumą ir meilę Šiauliams parodo tai, kad kasmet miesto šventę visi fotografuojame savanoriškai. Pasiskirstome renginius ir vėliau nuotraukomis gali grožėtis visi šiauliečiai. Šiemet ir aš fotografavau svarbiausius miesto dienų renginius. Pavyko labai neblogai, o grupė „The Roop“ netgi pasidalino mano nuotraukomis. Man tai svarbus įvertinimas.
Niekada neplanavau, kad gyvensiu Šiauliuose, tačiau esu laiminga, kad gyvenimo vėjai atpūtė būtent į šį miestą. Čia gyvena be galo daug nuostabių žmonių!